Net sienos džiaugiasi

Net sienos džiaugiasi

Saulina Atkočaitytė

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Fortepijono katedros dėstytoja

Klaipėdos universiteto koncertų salėje koncertuojančių muzikantų iš kitur neretai klausosi vos keli žmonės. Darijos Vasiliauskienės nuotrauka

Daugybė afišų nuolat puošia Klaipėdos universiteto Menų fakulteto skelbimų lentas, o mes patys – dėstytojai ir studentai – praeiname pro jas nelyginant provincialai tariamai ne provincijos mieste – Klaipėdoje…

Klaipėdos universiteto jaukioje koncertų salėje K.Donelaičio gatvėje vos ne kiekvieną vakarą vyksta koncertai. Renginių pasirinkimas – didžiulis. Kai kurie koncertai reklamuojami, anonsuojami žiniasklaidoje ir po to išliaupsinami trafaretinėmis frazėmis. Kiti praslysta tarsi negirdomis, pasitenkinant vien afišomis.

Pasirodant saviems, Klaipėdos atlikėjams, salė būna pilnutėlė. O ką daryti koncertuojančiam, kai savų nėra, o miestas didelis?..

Tiesa, yra nedidelių išimčių – vieną nuolatinį klausytoją mūsų salė tikrai turi. Bet vykstant pakankamai tobulam, pagal doc. Aleksandrą Žalį, koncertui, salė dažniausiai taip ir lieka akustiškai neparuošta atlikėjui. Tada nykuma ir tuštuma bando skverbtis į mus, klausytojus.

Gruodžio 15-ąją buvau koncerte, kurio pasiklausyti atėjo vos keli žmonės. Pradžioje, kol nepasigirdo muzikos garsai, jaučiausi ne kaip. O muzikai suskambus, nemokamas koncertas virto didžiule švente.

Vyko svečių – tarptautinių konkursų laureatų smuikininkės Marijos Nemanytės (Paryžius) ir pianisto Daumanto Kirilausko (Vilnius) koncertas.

Muzikantai pateikė retai atliekamus kūrinius. Programoje – J.Haidno Sonata smuikui ir fortepijonui G-dur, A.Šmitkės Sonata smuikui ir fortepijonui Nr.1, A.Vėberno Keturios pjesės smuikui ir fortepijonui, op. 7, R.Štrauso Sonata smuikui ir fortepijonui, op. 18.

Manyčiau, tai buvo gera proga kiekvienam praplėsti muzikinį akiratį.

M.Nemanytė ir D.Kirilauskas tikri savo instrumentų virtuozai. Jie grojo be perdėto muzikos išraiškos priemonių sureikšminimo, tuščio pozavimo, kartu labai subtiliai ir emocionaliai. Klausantis jų atliekamų įvairių kūrinių, susidarė įspūdis, kad kompozitoriai norėjo būtent tokio atlikimo. Paprastai tai vadinama stiliaus pajautimu.

Kitądien prestižinėje Klaipėdos koncertų salėje Šaulių gatvėje įvyko pianisto Aleksandro Palėjaus (JAV) koncertas keistu pavadinimu „Mėnesienos sonata“. Kaip kontrastas minėtų muzikantų koncertui, salėje besidominčių populiariais romantizmo šedevrais ir A.Palėjaus žvaigžde buvo tikrai daug.

Klausytojo pasirinkimą, į kurį koncertą nueiti, atrodo, tradiciškai formuoja reklama. Tarytum saldainių skonis priklausytų nuo blizgančių popieriukų. Gal, jeigu koncertas nemokamas ir nėra pakankamai reklamos, klausytojams atrodo, kad jis bus prastas. Mano asmeninė patirtis byloja, kad gali būti ir atvirkščiai.

Girdėjau ir daugiau tikrai aukšto meninio lygio atlikėjų, atvažiavusių iš kitur. Klaipėdos universiteto koncertų salėje būtent tada jų klausėsi vos keli žmonės (nors afišos visada iškabinamos). Tai buvo didžiulė vertybė mūsų salės sienoms!

Ta proga, nors ir post factum, norėčiau ir aš pareklamuoti puikius muzikantus – M.Nemanytę ir D.Kirilauską. Po koncerto D.Kirilauskas mane, kaip vieną iš klausytojų, pagerbė padovanodamas savo kompaktinę plokštelę, kuri tą vakarą man tapo nemokamu desertu. Joje įrašytos pas mus turbūt nežinomos, intriguojančios ir puikios šiuolaikinių kompozitorių – australo Karlo Vine ir vengrų kilmės autoriaus Miklošo Maros – sonatos fortepijonui.

Gal kada nors šie ir kiti ryškūs atlikėjai pravers ne tik Klaipėdos koncertų salės duris…

by admin