Nida ir Kuršių nerija: praeities tapyba

Nida ir Kuršių nerija: praeities tapyba

Iki lapkričio 6-osios Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikia paroda „Nida ir Kuršių nerija – praeities tapyba”.

Kristina Jokubavičienė

Iš privačios kolekcijos

Joje eksponuojami XX a. pirmos pusės Nidos dailininkų kolonijos dalyvių kūriniai iš dr. Berndo Schimpke’ės (Hamburgas, Vokietija) kolekcijos. Parodos organizatorius – Vilniaus Goethe’s institutas.

Visada susitikimas su Nidos dailininkų kolonijos kūryba yra jaudinantis, tačiau šioji paroda – neeilinė. B.Schimpke’ė rinko senosios Nidos tapytojų kūrinius su meile, turėdamas puikų meninį skonį ir supratimą, suformavo vieną iš geriausių iki šiol pas mus matytų rinkinių.

Nidos dailininkų kolonija – viena anksčiausiai įsikūrusių Baltijos jūros pakrantėse. XIX a. pabaigoje Nidoje pradėjo lankytis Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriai ir jų studentai. Pamažu atvykstančiųjų dailininkų ratas plėtėsi, jie apsistodavo 1867 m. Skruzdynėje įkurtame Hermanno Blode’ės viešbutyje, kuris tapo kolonijos centru. XX a. pirmojoje pusėje Nida buvo vokiečių dailininkų, intelektualų pamėgta vasarojimo ir kūrybos vieta.

Ramybės salos aidas

Tapytojai, fotografai, rašytojai, aktoriai, kompozitoriai Kuršių nerijoje rado ramybės salą, kūrybinio įkvėpimo šaltinį. Menininkų globėjo H.Blode’ės viešbučio verandoje iki išnaktų buvo diskutuojama aktualiais meno klausimais, skambėjo poezija ir muzika.

Manoma, kad iki 1945 m. Nidoje kūrė per 200 dailininkų, pusė iš jų buvo kilusių iš Rytprūsių. Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų kolonijos veiklą. H.Blode’ės viešbutyje sukaupta įspūdinga paveikslų kolekcija 1945 m. pradžioje buvo sunaikinta, pražuvo ir daugelio čia gyvenusių ir kūrusių dailininkų darbai. Išsaugoję sentimentus Kuršių nerijai ir po karo negalėdami čia atvykti dailininkai kūrė prisiminimais paremtus paveikslus.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Nidos dailininkų kolonija prikeliama iš užmaršties, jos istoriją šiandien tyrinėja šalies dailėtyrininkai ir muziejininkai. Bendradarbiaujant su Vokietijos muziejais ir privačiais asmenimis, rengiamos Kuršių nerijoje buvojusių menininkų kūrybos parodos.

Pomėgį paveldėjo iš tėvų

Kolekcininkas B.Schimpke’ė (g. 1941 m.) menu domisi nuo mokyklos laikų. Šį pomėgį jis paveldėjo iš tėvų, o dailės pamokos buvo mėgiamiausios iš visų mokyklos disciplinų. Baigęs mokyklą, jis net norėjo vienu metu studijuoti chemiją ir dailę, tačiau tuo metu tai buvo neįmanoma. Tad paveiktas mamos profesijos pasirinko chemiją. Jau pirmuosius pinigus, uždirbtus per vasaros atostogas, jis skirdavo dailės kūrinių pirkimui.

Vėliau B.Schimpke’ė daug keliavo, aplankydamas žymiausius meno muziejus JAV, Rusijoje ir Europoje, o iš kelionių visada parsiveždavo tapybos darbų. Kai jo profesinė veikla būdavo susieta su kuria nors šalimi, miestu ar regionu (pvz. Norvegija, Maskva, Kuršių nerija), jis pradėdavo rinkti paveikslus iš tų vietų. B.Schimpke’ės kolekcijoje yra tapybos ir grafikos kūrinių iš Rusijos, Norvegijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos.

Retkarčiais pats tapo

Pirmą kartą B.Schimpke’ės kolekcijos dalis, skirta Kuršių nerijai, buvo eksponuota 2007 m. Nidoje, 2008 m. – Kaliningrade ir sulaukė didelio visuomenės bei spaudos dėmesio. Kaip tikram kolekcininkui daugelis jo turimų paveikslų kelia ypatingus jausmus. Tai darbai, kurie įsigyti tiesiogiai iš dailininkų ar jų artimųjų. B.Schimpke’ė mėgsta bendrauti su dailininkais ir diskutuoti apie meną, retkarčiais tapo – parodoje galima pamatyti jo akvarelę „Nida. Pagal Maksą Pechštainą“.

Parodoje „Nida ir Kuršių nerija – praeities tapyba” eksponuojama didžioji vadinamojo Nidos rinkinio dalis. Rinkinio pagrindą sudaro Nidos dailininkų kolonijos dalyvių kūriniai, ypač akcentuojama Carlo Knauffo (1893–1944) tapyba, eksponuojamos net penkios dailininko drobės. C.Knauffas XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Nidoje buvo pasistatęs vietinio stiliaus namą su dirbtuvėmis, mirė ir palaidotas Nidoje.

Parodoje – įžymybės

Pirmasis šiam rinkiniui įsigytas kūrinys buvo Dmitrijaus Prokofjeffo (1879–1950) paveikslas, o naujausias – Klaipėdoje gimusio ir Karaliaučiaus meno akademijoje studijavusio tapytojo Karlo Eulensteino (1892–1981) darbas. Pasak kolekcininko, šiandien Nidos dailininkų kolonijos dalyvių kūriniai turi didžiulę paklausą, tačiau jų vis sunkiau rasti.

Parodoje eksponuojami 23 tapybos ir šeši grafikos darbai, pristatomi ne tik žymūs menininkai Lovisas Corinthas (1858–1925), Maxas Pechsteinas (1881–1955), Karlas Knaufas, Juliusas Freymuthas (1881–1946), Karlas Oilenštainas, bet ir mažiau žinomi autoriai, Nidoje buvę retesni svečiai. Verta paminėti Hermanno Dienzo (1891–1980), Josefo Adamo (1883–?), Fritzo Kempe’s (1898–1971) ir kitų paveikslus.

Parodoje vyrauja Kuršių nerijos kraštovaizdis, įspūdingos kopos, žvejų laivai mariose ar jūros pakrantėse. Unikali, nepaliesta civilizacijos Kuršių nerijos gamta – neaprėpiami marių ir jūros plotai iš abiejų pusiasalio pusių, ypatingas saulės spindulių žaismas ir atspindžiai nuo vandens – žavėjo visus dailininkus, sudarė puikias sąlygas plenerinei tapybai.

Įkvėpė vieta

Nida nuolat buvo vadinama ir tapytojų rojumi, ir stebuklų žeme. Ne mažiau įdomūs iš didmiesčių atvykusiems kūrėjams buvo Kuršių nerijos žvejų amatai, buitis, saviti, kitur nematyti laivai kurėnai, kartais ramaus, kartais atšiauraus gyvenimo kasdienybė.

Kataloge, išleistame 2007 m. pa-rodos Nidoje proga, B.Schimpke’ė rašė: „Dailės kūrinių kolekcijos atsiradimą lemia įvairios priežastys. Pradžioje yra tik tam tikras tapybos darbų skaičius. Kai kūriniai tampa įdomūs ne tik savininkui, bet ir žiūrovui, jie jau kolekcija. Šią dar nepilną ekspoziciją įkvėpė senosios Nidos kapinaitės su mediniais krikštais, man primenančiais Loviso Corintho paveikslą, ir H. Blode’ės viešbučio likimas. Viešbutis, iš kurio terasos atsivėrė nuostabus vaizdas į Kuršių marias, praėjusio amžiaus pradžioje buvo tapančios ir rašančios menininkų bendruomenės, „paukščių keliauninkų“ iš toli ir arti, susitikimų vieta“.

by admin