Nidos meno kolonija traukia menininkus iš viso pasaulio

Nidos meno kolonija traukia menininkus iš viso pasaulio

Nida po truputėlį tampa vis labiau žinoma pasauliniame menininkų rezidencijų žemėlapyje. Čia vis daugiau studentų ir menininkų kuria ne tik vasarą, bet ir ne sezono metu. Atrodo, kad miestelis virsta mėgstama vieta menininkų susitikimams ir atgyja sena idėja – Nida kaip patraukli vieta menininkų kolonijai.

Vytautas Michelkevičius

Sandėliai virto kūrybos vieta

Šiemet kovą Vilniaus dailės akademija (VDA) po rekonstrukcijos atidarė Nidos meno koloniją – tarptautinę rezidencijų, meno ir edukacijos erdvę. Po ilgamečių komandinių VDA pastangų seni sandėliai virto moderniomis kūrybinėmis dirbtuvėmis, dažnam primenančiomis Skandinaviją.

Vienu metu jose ilgesnį laiką (nuo vieno iki keturių mėnesių) gali gyventi ir kurti 5 menininkai, architektai, dizaineriai, kuratoriai ar meno tyrėjai, o trumpam kolonijoje apsistoti gali net iki 63 žmonių. Beveik dviejų tūkstančių kvadratinių metrų erdvėse ir vasarą, ir žiemą vyksta kūrybinės dirbtuvės, tarptautiniai susitikimai, konferencijos, seminarai, kino peržiūros, parodos ir kiti renginiai.

Nidos meno kolonijoje kaip bendruomenėje gyvenantys ir kuriantys menininkai kartu gaminasi pietus, padeda vienas kitam įgyvendinti kūrybinius sumanymus, o vakarais periasi menininkų sukonstruotoje pirtyje.

Per pirmąjį veiklos pusmetį ilgalaikėse rezidencijose buvo apsistoję beveik 40 menininkų. Jų didžioji dauguma – užsieniečiai (nuo Čikagos iki Paryžiaus ir nuo Berlyno iki Tokijo) ir tik keletas lietuvių.

Į rezidencijas – konkursas

Visuomet į rezidencijas būna nemažas konkursas – nuo 4 iki 8 paraiškų į vieną vietą.

Lietuvių gal maža todėl, kad Lietuvoje rezidencijos samprata dar nėra prigijusi, nors, pavyzdžiui, Olandijoje yra beveik 100 skirtingų rezidencijų. Menininkų rezidencijų vieta – tai galimybė menininkams atitrūkti nuo kasdieninių darbų ir rūpesčių bei susikoncentruoti ties nauju kūriniu ar tiesiog apmąstyti savo kūrybą. Rezidencija taip pat yra svarbi menininko karjeros dalis. Pavyzdžiui, patekimas į žinomą rezidenciją prilygsta personalinei pa-rodai prestižinėje galerijoje.

Dalis menininkų gauna stipendijas pragyvenimo ir kūrybos išlaidoms padengti, kiti ieškosi finansavimo šaltinių patys.

Nida traukia užsienio menininkus, ypač iš didelių miestų, nes čia jie gali atitrūkti nuo didmiesčių šurmulio ir kultūrinių renginių, atsidėti kūrybai bei apmąstymams. Ir visuomet jie turi galimybę praleisti laiką su kitais menininkais, dažnai užsimezga netikėti bendradarbiavimo projektai. Kaip antai tarp menininko iš Čikagos ir rusų menininkės iš Vokietijos. Taip pat nuolat kolonijos komanda organizuoja išvykas į Klaipėdos kultūrinius renginius ar susitikimus su menininkais.

Siekia užmegzti ryšį

Per veiklos pusmetį daugiausia dėmesio sulaukė kanadiečių menininkų Justino Tylerio Tate’o, gyvenančio Taline, kūriniai. „Spygliuočių krepšinio aikštelė“ – tai krepšinio aikštelė iš europadėklų netikėtoje vietoje pušyne. Aikštelės pagrindas yra prisitaikęs prie reljefo, t.y kalvotas kaip ir pati vietovė, o bėgant taikinio link dažnai reikia apsivaryti kamuolį aplink pušį ar krūmą. Aikštelėje smagių žaidimo momentų patyrė ne tik menininkai, bet ir vietinis jaunimas. Kitame kūrinyje „Limonado kioskas“ menininkas sekmadieniais smėlynuose, nusileidus nuo Parnidžio kopos, kviesdavo atsigaivinti savo paties gamybos limonado stikline. Amerikiečių menininkas Ernestas Truely sukonstravo sūpynes, ir dabar praeinantys turistai dažnai palydimi menininkų šypsniais ir pamojavimais.

Tokiais kūriniais menininkai siekia užmegzti ryšį su vietos gyventojais bei svečiais. Kiti eksperimentuoja su druska, Kuršių nerijos augalais, kvapais, garsais ir t.t. Pavyzdžiui, prancūzų ir amerikiečių menininkas Gwenn-Ael Lynnas sukūrė Kuršių nerijos pavasarinių kvapų žemėlapį, kurį galima rasti jo puslapyje

www.gwennaellynn.com.

„Nidoje kasdiena kaip sekmadienis“, – šypsojosi radijo stoties „Neringa FM“ vadovas Linas Ramanauskas. Radijo studija nuo šių metų persikėlė į koloniją ir transliuoja radijo bangomis regione, o internetu www.neringafm.lt visame pasaulyje. Menininkai ir studentai taip pat rengia autorines laidas bei siunčia eteriu savo mėgstamos muzikos rinkinius klausytojams.

Ateiviai tik gerąja prasme

Per septynis gyvavimo mėnesius Nidos meno kolonijoje buvo surengta 11 trumpalaikių (4–14 dienų) kultūros ir edukacijos projektų (6 iš jų – tarptautiniai), kuriuose dalyvavo 253 žmonės. Be to, čia vyko 14 VDA katedrų vasaros praktikų, kuriose dalyvavo 252 studentai. Suorganizuoti 23 vieši renginiai (parodos, paskaitos, kino peržiūros, pristatymai) ir 7 atvirų menininkų studijų dienos, kuriose menininkai pristatė savo kūrinius visuomenei.

Kartais menininkai ar projektų dalyviai susivokia, kad jie visą savaitę nebuvo išėję prie jūros, nors iki jos tik 600 metrų, nes gyvenimas ir kūrimas kartu taip įtraukia, kad pamiršti kur esi. Kolonijoje studentai mokosi iš menininkų, o šie semiasi idėjų iš vietos gyventojų, gamtos ir Lietuvos kultūros. Tad jei koloniją ir būtų galima pavadinti kosminiu laivu ar teleportacijos tašku, tai visi kolonizatoriai būtų ateiviai tik gerąja prasme.

Nidos meno kolonija leidžia žurnalą, kuriame pristato menininkų rezidencijoje kūrybą, taip pat vykusius projektus bei straipsnius apie Nidos kultūrinius ir gamtinius ypatumus. Spausdintą versiją galima rasti kolonijoje arba parsisiųsti elektroninę iš interneto puslapio www.nidacolony.lt.

by admin