Paryžiaus lietuvių menas – Kaune
Gegužės 14-ąją parodoje Kaune susitiko penki žymūs Paryžiaus lietuviai – Vytautas Kasiulis (1918–1995), Neemija Arbitblatas (1908–1999), Antanas Mončys (1921–1993), Pranas Gailius ir Žibuntas Mikšys.
Tarp dviejų upės krantų
Lietuvos galerininkas Edvidas Žukas ir Paryžiuje gyvenantis žurnalistas Valdas Papievis surinko 136 darbų kolekciją – daugiausia iš privačių rinkinių. Paroda papildyta Palangoje įsikūrusio Antano Mončio namų-muziejaus eksponatais. Atidarymo proga E.Žukas išleido solidų parodos katalogą lietuvių ir prancūzų kalbomis.
Visi penki parodoje pristatomi Paryžiaus lietuviai yra pasaulyje pripažinti meno metrai, dėl jų darbų varžosi Niujorko ir Londono aukcionai, jų parodos tampa išskirtiniais meno sostinių reiškiniais.
Visą gyvenimą lietuviu prisistatydavęs ir lietuvišką galūnę pavardėje išsaugojęs N.Arbitblatas kūrė vienoje studijoje su P.Picasso’u ir H.Matisse’u, A.Mončys dirbo su M.Chagallu, dalyvavo parodose su A.Pevsneriu, H.Moore’u, A.Calderiu, H.Arpu ir kitais. V.Kasiulio parodas Paryžiuje išpirkdavo per vieną dieną.
„Iš Lietuvos kilę ir su Paryžiumi susiję menininkai stovi tarsi laive tarp dviejų tos pačios upės krantų, priklausydami abiem krantams ir nė vienam iš jų, kadangi iš tikrųjų jie priklauso viską praryjančiai tiesos ir amžinybės upei“, – tvirtina parodos kataloge menotyrininkas Algis Uždavinys.
Kuria dailininkų Mekoje
Dailininkų Mekoje iki šiol gyvenantis P.Gailius samprotavo: „Tavęs klausia, kodėl tu taip myli Paryžių? Norėtum papasakoti, perduoti savo išgyvenimą, bet kuo daugiau kalbi, tuo labiau supranti, kaip sunku perteikti tai, kas sudaro visą jo grožį. Kalbama apie pokarinio Paryžiaus legendą, bet tada tai nebuvo legenda, iš tikrųjų viskas taip ir buvo. Kultūrinis gyvenimas ir per okupaciją buvo gyvas, o jo tęsinys po išsilaisvinimo – nepaprastai dinamiškas, tvirtas, jaunas. Visose srityse, o labiausiai tapyboje. Tapyba buvo meninio gyvenimo lokomotyvas“.
Kitas vyresnio amžiaus lietuvių dailininkas, Paryžiaus intelektualas – Ž.Mikšys. Gimęs Kaune aktorės šeimoje, meno mokėsi pas Kauno jėzuitus, po karo Vokietijoje studijavo tapybą, teatro kostiumą ir režisūrą. Subtilusis grafinės linijos meistras iki šiol mėgsta raižyti Paryžiaus namus ir Venecijos aikštes, nuogas figūras, šrifto kompozicijas, kuria autorines knygas, o atvykęs į Lietuvą gali atvirai iškeikti šiuolaikinės tėvynės meną. Nepaisant visų kliūčių, Ž.Mikšys dar sovietmečiu kruopščiai sukomplektavo ir padovanojo didelę savo kūrinių kolekciją Vilniaus universiteto Grafikos kabinetui.
Prometėjiško prado skelbėjai
Paryžiaus lietuvių parodos kataloge prof. A.Uždavinys rašo, kad šie visi dailininkai „yra uolūs veržlaus, prometėjiško prado skelbėjai, tikintys savo demiurgine misija, išskirtine jos galia ir išliekamąja verte. Šiems menininkams kūryba – sielą maitinantis dvasinis penas, skaistinanti kančia ir utopinį idealą priartinti žadantis malonumas“.
Pasaulyje bene žymiausias iš šio penketuko – Lietuvos žydas N.Arbitblatas, gimęs taip pat Kaune, savo darbus pasirašinėjęs trumpiniu „Blatas“. Sostinės galerijos „Žalias vėjas“ savininkas E.Žukas Kauno parodai surinko galingą šio tapytojo kolekciją, kurios šedevras – didelis „Natiurmortas su austrėmis“, surastas viename Europos aukcione. O kelios N.Arbitblato gėlių puokštės gali išversti iš koto net iš daug mačiusius grynosios tapybos gurmanus.
Daugiau kaip šimtą asmeninių parodų Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Kanadoje, JAV, Japonijoje surengė P.Gailius. Jo darbų turi įsigiję Nacionalinė Prancūzijos biblioteka, Paryžiaus George Pompidou modernaus meno centras, kitų šalių muziejai.
Daugiau – Klaipėdoje ir Palangoje
Vieno iš šios penkiukės – V.Kasiulio didžiulė, daugiau nei 70 paveikslų paroda, surinkta iš Paryžiaus, Niujorko, Vilniaus ir Kauno kolekcijų, iki birželio vieši Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje. Turbūt dar niekada Lietuvoje taip plačiai nebuvo pristatyta šio vieno įdomiausių XX a. antrosios pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų kūryba.
Apie V.Kasiulį A.Uždavinys pastebėjo, kad jis „yra skaudžiai rėksmingų, drastiškai oranžuojamų spalvų virtuozas, svaiginantis gaivališka būties vizija. (…) Žiūrovas netrunka panirti į dailininko improvizacijų srautus, imdamas savo vaizduotėje šokti kartu su žydų chasidų smuikininkais ir Moulin Rouge gražuolėmis“.
Vienintelis iš Paryžiaus penketuko, kurio vardu jau dabar pavadintas muziejus Lietuvos kurorte, – tai A.Mončys, padovanojęs gausų savo darbų rinkinį numylėtai Palangai. „Žinai, ta Palanga – pasakiška“, – yra sakęs jis seseriai 1992-aisiais, likus metams iki mirties. Šis fantastiško grožio ir vertės meno muziejus yra Lietuvos pasididžiavimas.
Muziejus paskolino parodai
Kaip pasakojo Palangos A.Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė, parodai Kaune muziejus paskolino 7 A.Mončio darbus – 5 skulptūras („Portretas“, „Šuolis“, „Erotika I“, „Draperija“, „Jonas“) ir 2 paveikslus, apimančius dailininko 1953–1982 m. kūrybos laikotarpį.
A.Mončio kūriniai nėra patogūs transportavimui ir saugiam pakavimui dėl didelių gabaritų, tarpusavyje susijungusių judančių dalių ar trapios medžiagos, tokios, kaip alebastras, terakota. A.Mončys dirbo su įvairiomis medžiagomis, todėl parodai Kaune parinktos nedidelės skulptūros, sukurtos iš medžio, akmens, geležies, žalvario, kaulo, be to, nereikalaujančios specialaus transporto jų pervežimui.
„Tegul parodos lankytojai pamato skulptoriaus savitą braižą skirtingoje medžiagoje, o su didžiąja kūrybos palikimo dalimi anksčiau ar vėliau įmanoma susipažinti nuolatinėje ekspozicijoje Palangoje”, – sakė A.Mončio namų-muziejaus direktorė.
Penkiese – pirmą kartą
Parodos Kaune vienas organizatorių E.Žukas 2009-aisiais A.Mončio namuose-muziejuje Palangoje buvo surengęs keturių Paryžiaus lietuvių menininkų: P.Gailiaus, V.Kasiulio, Ž.Mikšio ir A.Mončio darbų parodą. Tuomet E.Žukas net 5 kartus vyko į Paryžių, kad susitartų dėl parodos ir darbų atvežimo. Kad surengtų parodą Kaune, į Prancūziją jis keliavo vėl keletą kartų, ten susitiko su Ž.Mikšiu, P.Gailiumi, A.Mončio sūnumi Jean-Christophu, V.Kasiulio našle ir keliolika metų Paryžiuje gyvenančiu rašytoju V.Papieviu, padėjusiu suorganizuoti šį istorinį penkių Paryžiaus lietuvių kūrybos susitikimą Kaune.
Jis – toks pirmas. Nors kiti parodos autoriai, išskyrus N.Arbitblatą, yra rengę bendras parodas JAV, Italijoje, Prancūzijoje. Kaip parodė L.Tutauskaitė, Palangos muziejuje yra saugomi išlikę šių parodų plakatai bei 1968 m. Niujorke vykusios parodos atidaryme dalyvavusių svečių pasirašytas žurnalas. Beje, V.Kasiulis 1953 m. žurnale „Aidai“ rašė: „Vienas iš mūsų buvo laimingesnis už kitus. Tai Antanas Mončys, kurio skulptūra puošia bažnyčią Laono mieste“.
Penkiukės parodos atidarymas Kaune sulaukė gausybės lankytojų ir svečių. Vernisaže apsilankė buvęs LR ambasadorius Prancūzijoje Ričardas Bačkis, Prancūzijos ambasados Lietuvoje patarėjas bendradarbiavimo ir kultūros reikalams Pascalis Hanse’as, kultūros atašė Audelinas Chappuis ir kiti. Pastarasis jau kitą dieną dalyvavo A.Mončio namuose-muziejuje vykusios „Muziejų nakties“ renginiuose, pirmąsyk apsilankydamas Palangoje.
Paroda „Lietuviai Paryžiuje“ Kauno M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės aikštė 12) veiks visą vasarą.
Parengė Rita Bočiulytė
