Pašnekovas

Bet kokiu atžvilgiu, ir sniegas baltas, ir angelas baltas… tai
taip nekalta. Man labai patiko gauti šias jūsų žinutes į
asmeninį mano paštą, tarsi tai būtų visiškai ne iš tavęs, o iš
to
tikrojo svajonių žmogaus, lyg tu būtum naujas mano
pašnekovas, su
kuriuo mezgasi romanas. Bet juk tai ne sapnas…
NE… Aš esu TAVO MOTEIS, o tu mano mylimas VYRAS…
Jūs, mano mielasis, labai paslaptingas ir intriguojantis, mane
begalo jaudinate. Patiko jūsų bandymas apibūdinti mane, ir
nėra taip
svarbu kad rašytojas iš jūsų labai liūdnas gavosi. Ar žinai
koks esi
nuostabus? Tikiu, kad ateinantis savaitgalis mus pagrobs į
pasakų
šalį. Noriu Jūsų draugijos ir jei mano skonis turi ypatingą
vertę,
tai vadinasi aš renkuosi nebet ka, o tu toks ir esi. Sakai,
retas
būna su tavimi? Retas būna ypatingo skonio, štai ką tau
pasakysiu.
Tu tapai romantišku filosofu, bet neturiu teisės griauti tavo
tikėjimo, galiu tik jį papildyti. Tu nuostabus, esi pilnas
įkvėpimo.
Manau, kad mes abu esame ganėtinai savotiški ir orginalūs,
tikrai ne
tokie, kaip visa pilka masė…
O, mano mielas karžygy, mano slaptų svajonių vyre, kaip
svajoju apie
jūsų aistringą bučinį, bet ar galiu drįsti apie tai svajoti? Taip
suteikčiau jums lengvai užkariautos moters įvaizdį…
apsidairyk
aplinkui ir pamatysi pilką masę. Visada turėjau būrį gerbėjų,
siekiančių mano širdies, bet jie nebuvo tokie…
Ką jaučiu vos išvydusi jus? Jūs mane pavergėte, bet aš
nebūsiu jums
lengvas laimikis, tegul ir degsiu iš aistros. Man iš ties labai
džiugu, kad radome vienas kitą ir šitaip pamilome. Ach…
Jūs neturėtumėte pavyduliauti, o turit leisti man įkvėpti
gryno oro,
kad norėčiau matyti Jus vėl ir vėl. Pažadat? Jūs pats
nuostabiausias
jaunikaitis, kokį esu kada sutikusi, negaliu atsispirti jūsų
ryžtui.
Bet, nepaisant jūsų žemo luomo, esu jums neabejinga ir
savo širdį
norėčiau atiduoti į jūsų globą…
Sveiki, kaip miela gauti iš jūsų žinutę, žinau kad esate, bet ir
princesės būna užsiėmusios, todėl prašau Jūsų tolerancijos ir
supratingumo, ko jums tikrai netrūksta. Laukiu mūsų
susitikimo, jis
įvyks už valandos, už kantrybę būsite pamalonintas…
Jūs manęs pavydite? Na, man tai malonu, tai reiškia, kad
neabejingas esate ir trokštate, kad priklausyčiau tik Jums
vienam. Ką
jūs ketinate paaukoti dėl to? Jūs esate labai kilnus ir gerai
išauklėtas jaunikaitis. Deja, ne viskas pinigais matuojama…
Galbūt,
bet reikia pastangu, begalinio noro ir viską galima įveikti,
kad
būtume laimingi ir dalinai apsirūpine… galbūt ir skatinimo.
Pietų duona buvo pati saldžiausia jūsų draugijoje. Jūsų
dalyvavimas
prie pietų stalo man suteiktų begalinio džiugėsio ir jaudulio
širdyje. Deja, ne visada yra tokia galimybė Jus pakviesti.
Jūs toks
mielas jaunikaitis, kad nederėtų jums rodyti savo žemą
kilmę, jūs
esat vertas pagarbos ir meilės, todėl esate pats
laukiamiausias
mano pilyje…
Jūs tokios kilnios sielos ir gražus vidumi bei išore, kad aš jus
laikau lygiaverčiu, palygynus su mano išpuikimu…
Ką aš girdžiu, mielasis, kodėl toks neatsakingumas? Juk
skirtos lėšos buvo jums paaukotos kilnesniems tikslams, o
jūs, pasirodo, jas panaudojote savo nuožiūra? Neatsakingas
požiūris. Bet mane pilnai patenkino jūsų buvimas, dažniau
taip…
Kągi, pagailo man jūsų, jaunikaiti, bet nesulauksite daugiau
malonės iš mano pusės.
Labas rytas, mano brangus riteri. Atleiskit, kad priverčiau
Jus tiek
nekantriai laukti mano žinutės… Man viskas gerai, tik
paskendau
darbų lavinoje. Savijauta puiki. Ilgiuosi jūsų. Visada mano
širdis Jūsų ilgisi. Kaip jums patiko pietauti mano pylyje? Ar
jūs visą gyvenimą pasiruošęs likti prie manęs? Man reikia
mylimojo, o ne tarno…
Puiku, o ko iš manęs norėtumėt ar geistumėt JŪS?
Leiskit patikslinti, kur jūs visą tai matėt negi stebėjot
slapčia?
Gerai ateikit… Esu maloniai nustebinta, jūs apdovanojot
šypsena
mane perskaičius jūsų nuoširdžius žodžius, apie jūsų
jausmus. Kaip jūs taip galėjote pagalvoti, kad jūsų jausmai
gali sukelti nepatogumų, aš laiminga kartu su jumis, nes jūs
man vienas iš brangiausių žmonių…
Aš suprantu kad ir Jūsų luomo žmogus turi užsiėmimų, tad
eikite, eikite ir galvokite apie mane. Jūs būkite, kiek jums
reikės, bet kaip
tik manęs išsiilgsite, būtinai sugryžkite. Gryžkite tuojau pat,
nes
mano širdis be Jūsų draugijos jaučiasi tokia vieniša…
Na ir greitas gi Jūs, tai turbūt dėl išsiilgimo…
Atleiskit už netvarką rūmų bibliotekoje, aš tuo nesirūpinu.
Mano
mintys vis apie jus, todėl man tai ir nerūpi. Deja, mano pilies
tokios tvirtos sienos, kad negirdžiu lietaus ir langai
neprieinami,
nes sėdžiu prie žvakių apšviesto stalo… mano širdis
džiaugiasi tik
jūsų buvimu arti manęs…
Kas tas jis? Manote, kad turiu Kitą? Apsirinkat…
Esu ir šiaip pavargusi nuo savaitės naštos, tikiuosi rytoj
atgaivinsite mane. Taip, visa tai turiu, bet ar pakanka
žmogui turėti
tai, ką turi, visada norisi žinoti kad tai turėsi ir tolimoje
ateityje… Noriu jūsų ištikimybės, kad nesusigundytumėt
mano tarnaitėmis, ar kitų pilių princesėmis. Kaip jūs galėjot
nepastebėti
mano tarnaitės, juk atvykęs pas mane, jūs visada pagarbiai
pasisveikinat ir pagarbiai nusilenkiat jai… Dėl kitų princesių
mano širdis neištvertų, jei sužinotų, kad nors tik palydėjot
kurią iki dvaro… Ech, kaip plaka mano širdis Jūsų laukdama,
skubėkite iki mano karietos…
Sveikas, mano svajonių vyre. Tik pradėjau darbą.. darbo
nedaug, bet vistiek nieko įdomaus pilies menėje. O pas Jus?
Negi jau abejojate
mano jausmais? Juk matote, nepalikau Jūsų be grašio
kišenėje… Ar tai
neįrodymas, kad Jus myliu…
Kavos dar negėriau, neturiu tokių galimybių šiuo metu…
Taip ir maniau, kad parašysite panašiai ir taip sureaguosite,
pridursiu tik tiek, kad jei būčiau abejinga jums, praleiščiau
viską
negirdom… Juk sakiau kad pas mane yra gerbėjų ir Jūs tikrai
neesat
vienintelis iš Jų, bet esat pirmas žmogus, kuriuo Tikiu, kurį
branginu ir džiaugiuosi kad esat. Būčiau akla ir kurčia… ir
man nesvarbu būtų, kad jūs neturit pinigų, ir dar tik
sakyčiau kaip tave myliu, o dabar žinau ir esu rami, kad
jums bent mano dėmesio netrūksta… Ne, mano mielas
karžygy, tau atsibos, tikrai… eik
pasivaikščioti nors kur… Nors valandai, pažiūrėk, koks
grąžus
rudenėlis… Aš neprašau, kad man dėkotum ir dėkotum… tik
noriu,
kad tau nereikėtų prašynėti kitų, ar kiti matydami kad
neturi, tau
duotų iš pasigailėjimo ar draugystės? Dabar turi mane, o aš
tave,
vienas kitam kuo tik galime tuo padėsime. Tai ir yra turtas.
Myliu
tave.
Turėčiau būti pati laimingiausia moterim, bet turbūt ir aš
neesu
prie to pripratusi, tik be šios meilės būtų labai nemielas
pasaulis,
tai suvokiu Mylimas mano, kas gali būti geriau už šiuos
žodžius…
kuriuos taria tavo lūpos, tai kompensuoja viską. Man labai
kaista
žandai…
Girdžiu, kaip netuščiai čiurlena mintys, vienatvė -kelias
buvęs jau
supuvo, suradę vienas kitą, gal ko netekom? Nuščiuvo
ąžuolo galva
iškelta, sukilo vėjai keturi, ak, keturi… Girdi, kaip maldos
mano
už Tave prašneko, Tu Mylima, Mane turi turi turi…
Čia tau… Gal negrąžu, bet tai juk tikra…
Mano mielasai, ar jums nebūtų malonu iš mylimos moters
gauti kelis kirčius, suduotus iš aistros ir meilės. Jokiais
būdais ne iš pavydo,
tai būtų kirčiai tiesiog tam, kad pajustumėt saldų skausmą.
Žinoma,
aš kraujuojančias jūsų žaizdas išlaižyčiau savo lūpomis…
Jūs turbūt jau laukiate būti išplaktas? Pabėgat? Na va…
Gerai, ką
jau darysi. Tik būkite visada mintimis su manim, o kada
gryšite,
išplaktas būsite su rimbu, o ne su nagais… Apyrankė tikrai
nėra
skaistybės įžadas, bet man gera žinoti, kad šioji mažutė
dovanėlė Tau
miela. Jūs visada sugebat mane suvilioti ir pasiduoti, tai
jums vieni niekai. Aš visada jūsų, kai jūs to trokštate bet
kokia kaina pasiekti… Gerai, sutinku pasivaikščioti po mano
pilies sodus…
Man atrodo, mes daug temų gvildenam ir be kokios
konkrečios. Aš vos
spėju tau atrašyti… kada man dar galvoti… Princesės
negalvoja… Taip jau gali eiti drąsiai…
Sveikas, mano gerbėjau, pilyje vyrauja ramybė… Ne, nėra
pas mus šalta, net savotiškai tylu, jokio šurmulio, jaučiuosi
truputį apsnūdusi, bet kūnas toks pasisotinęs ir atrodo, jam
taip gera.
Jausmas, lyg nieko netrūktų, tik jūsų šalia nėra. Nušvito
visos
mūsų pilies menės staiga… Ar tu matai mano mylimas?
Matai? Aš sutinku pasivaikščioti per pietus, kaip ir sutarta…
Kas naujo jūsų aplinkoje? Nesakot? Kur jūs? Palikai jau…
Bet aš nesu tuštuma?
Jau susitaikiau su mintimi, kad įšeinate, tuomet, eikite… Ir
nesiblaškykite… Aš pabūsiu pati su savimi. Kur dingo mano
būsimas princas? Ar skradžiai žemę prasmego? Ar turėčiau
jau pradėti nerimauti…
Na va, o taip grąžiai susirašynėjome…