Per istorijos sūkurius – su lietuviška daina

Per istorijos sūkurius – su lietuviška daina

Uostamiestyje surengta jubiliejinė Vakarų Lietuvos dainų šventė priminė, kad šiemet minime Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių dainų švenčių 85 metų sukaktį.

Daiva Kšanienė

Gražiai pratęsė tradiciją

Birželio 10-ąją Klaipėdos vasaros estradoje nuaidėjusi, nuskambėjusi Vakarų Lietuvos jubiliejinė dainų šventė buvo skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 85-mečiui, kompozitoriaus Stasio Šimkaus 125-osioms gimimo metinėms bei Klaipėdos miesto 760-ajam jubiliejui.

Joje dalyvavo šimtai dainininkų, šokėjų iš visos Lietuvos (253 kolektyvai). Gausūs buvo visų sudėčių ir amžiaus grupių chorai: jaunučių, jaunių, merginų, jaunimo mišrūs, berniukų ir jaunuolių, vyrų, moterų, suaugusiųjų. Jų buvo 140. Pagal seną Mažosios Lietuvos dainų švenčių tradiciją šventę praturtino liaudies instrumentų ansambliai ir orkestrai, kanklių, skudučių ansambliai, pučiamųjų instrumentų orkestras bei liaudiškų šokių kolektyvai. Iš viso dainų šventėje dalyvavo maždaug 6 tūkst. 500 choristų ir šokėjų.

Dainų šventės repertuarą sudarė populiarios, žinomos chorinės dainos: „Už jūrių marių“, „Bijūnėli žalias“, „Tris dienas, tris naktis“, „Lietuva brangi“, „Kur giria žaliuoja“, „Lietuva“, „Sveiki gyvi, sveteliai“ ir kitos. Pasigedau tik tradicinių, senųjų Mažosios Lietuvos dainų bei giesmių. Dainoms dirigavo chorų vadovai iš visos Lietuvos: Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Kretingos, Vilniaus, Kauno, Mažeikių ir kitur. Šokėjų rateliai sukosi atlikdami populiarius lietuviškus šokius. Gausiai susirinkusi publika (apie 15 tūkst. klausytojų) džiugiai ir entuziastingai priėmė kiekvieną kūrinį, dirigentą, ansamblį.

Didžiausią indėlį organizuojant šią šventę įnešė jos direktorius, meno vadovas ir dirigentas Algirdas Šumskis. Sklandžiai renginį vedė režisierius ir aktorius Sigutis Jačėnas. Ši šventė gražiai pratęsė seną ir gražią Mažosios Lietuvos dainų švenčių tradiciją.

Dėl pradžios – dvi nuomonės

Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių dainų švenčių istorija – įdomus ir savitas reiškinys. Egzistuoja dvi nuomonės ir abi jos iš dalies teisingos. Nelygu, kokiais kriterijais vadovaujamasi.

Remiantis oficialia visose enciklopedijose bei žinynuose užfiksuota nuomone, pirmoji lietuvių dainų šventė įvyko 1927 m. Klaipėdoje, kraštui jau esant Lietuvos valstybės dalimi. Taip skelbia ir šios šventės bukletas-programa. Ir tai yra teisinga, nes ši šventė buvo pirmoji lietuviška, visuotinė, gausi, gerai organizuota, reklamai pasitelkusi spaudą, kitas informacines priemones ir pan.

Tačiau negalime ignoruoti ir kitos nuomonės, Mažosios Lietuvos lietuvių dainų švenčių pradžią siejančios su daug ankstesniu laikotarpiu – XIX a. pabaiga. Juk jau nuo tada Mažojoje Lietuvoje – Tilžėje, Rambyne ir kitur vyko gana gausios lietuviškos chorų šventės. Jas rengė susikūrusios pirmosios lietuvių giedotojų draugijos, dažniausiai inspiruotos Vydūno veiklos ir raginimų. O šioms, beje, ir kitoms, Vydūno lietuviškoms inspiracijoms didžiulį poveikį turėjo lietuvininkų bičiulis, kitatautis, poetas, politikas bei poliglotas Georgas Sauerweinas, raginęs ir skatinęs visokiausiomis priemonėmis ginti ir saugoti lietuvybę. G.Sauerweino mintys rado dėkingą dirvą Vydūno mąstysenoje ir darbuose.

Kaip lietuviškumo įrodymas

Tačiau 1927 m. vis dėlto yra tikrųjų Mažosios Lietuvos dainų švenčių pradžia.

Šiai visuotinei Klaipėdos krašto dainų šventei ruoštasi labai sparčiai ir organizuotai. Sudarytas dainų šventės komitetas dirbo nenuilstamai. Jo nariais buvo išrinkti Adomas Brakas, Endrius Borchertas, Jurgis Bruvelaitis, Ansas Bruožis, Viktoras Gailius, Martynas Labrencas. Šventės rengimo komitetas pavedė Antanui Vaičiūnui ir Vydūnui galutinai nustatyti repertuarą, chorų pasiruošimo kontrolės dienotvarkę. (Maž. Liet. Lietuvių (Dainų Dienos) šventės. Klaipėdos garsas, 1927, vasario 15, nr. 8, p. 3.). Spaudoje, dažniausiai „Klaipėdos garse“, buvo nuolat skelbiama informacija, žinios, naujienos, susijusios su būsimąja švente, smulkiai pateikiama visa jos dienotvarkė, eiga, vyriausiojo dirigento nurodymai, patarimai, reikalavimai būsimiesiems šventės dalyviams. Visa tai liudija, kad į organizuojamą pirmąją Mažosios Lietuvos visuotinę dainų šventę buvo žiūrima labai reikliai ir rimtai.

Ji turėjo tapti ne tik chorinio meno pergale, bet ir lietuviškumą teigiančiu faktu, įrodančiu, kad „šešis šimtus metų svetimųjų žiauraus viešpatavimo nepajėgė sunaikinti šiame krašte galingą lietuvių dvasią“ (Raustis A. Didžiųjų iškilmių diena Klaipėdoje. Mūsų rytojus, 1927, birželio 15, nr. 3, p. 2.).

Pirmoji – su bilietais

Pirmoji Mažosios Lietuvos dainų šventė įvyko 1927 m. birželio 6–7 dienomis Klaipėdoje. Iškilminga šventės įžanga tapo birželio 5 d. Klaipėdos konservatorijos kolektyvų surengtas L.Beethoveno kūrinių koncertas, skirtas didžiojo kompozitoriaus 100-osioms mirties metinėms.

Pirmosios Klaipėdos krašto lietuvių dainų šventės proga buvo išleista įdomi, informatyvi knyga „Mažosios Lietuvos lietuvių šventė su giesmėmis, kalbomis ir dainomis“ (1927). Knygoje atspausdinta šventės programa, atliekamų dainų tekstai, dalyvaujančių chorų sąrašas; trumpai apžvelgta kai kurių šventėje dalyvavusių chorų istorija, pristatyti jų vadovai. Didesnę knygos dalį parašė Vydūnas. Pripažindamas jo nuopelnus, dainų šventės komitetas leidinį išspausdino vydūniškuoju (gotišku) šriftu. Adomas Brakas sukūrė šventinį plakatą, kuris puošė miestą.

Dainų šventėje dalyvavo 11 Klaipėdos krašto chorų, keturi svečių chorai. Visi jie sudarė jungtinį 600 dainininkų chorą. Šventėje muzikavo apie 100 karinių orkestrų dalyvių, vadovaujamų kapelmeisterio Juozo Gudavičiaus.

Po iškilmingos eisenos miesto gat-vėmis, lydimi trijų karo orkestrų, trimitininkų, raitelių, dviratininkų, visi, dainininkai ir žiūrovai, susirinko aikštėje. Nepaisant gana brangių bilietų, suplūdo daugybė žiūrovų. Stovimos vietos taip pat buvo „perpildytos, o dar keli tūkstančiai palikę stovėti už tvorų“. (V. V. Maž. Lietuvos lietuvių šventė. Klaipėdos garsas, 1927, birželio 7 d., nr. 55, p. 3.).

Kalbėjo ir dirigavo Vydūnas

Šventė prasidėjo ir vyko iškilmingai. Jos programa buvo sudaryta parodant didelį dėmesį ir pagarbą tradiciniam (vydūniškajam) Mažosios Lietuvos chorų pamėgtam repertuarui bei šio krašto dainų autoriams. Nuskambėjus klaipėdiškių giesmėms – C.Grafo Bülovo von Dennewitzo „Pranaše didis“ ir W.Wolffo „Kur tiktai aš vaikštinėju“ (su pučiamųjų instrumentų orkestro pritarimu), diriguojamoms A.Vaičiūno, turiningą ir įkvepiančią kalbą „Gyvenimo giesmė“ pasakė Vydūnas. Po to jis jungtiniam chorui padirigavo tris kūrinius – A.Storostos „Ženkime artyn“, K.Janzo „Amžius po amžių“ ir Č.Sasnausko „O kaip augtų“.

Pirmąją Klaipėdos krašto dainų šventę užbaigė visų dalyvių jungtinis choras. Diriguojamas vyriausiojo dirigento A.Vaičiūno, jis atliko A.Storostos „Vai kilau, kilau“, M.K.Čiurlionio „Šėriau žirgelį“ ir Č.Sasnausko „Kur bėga Šešupė“. Pastaroji daina, Vydūnui pasiūlius, buvo padainuota publikai stovint, kaip malda už Tėvynę. Prieš nuskambant Lietuvos himnui, Vydūnas pasakė dar vieną jaudinamą kalbą „Tautos gyvenimo giesmė“.

Ilsėtis nebuvo laiko

Vos pasibaigus pirmajai dainų šventei, organizatoriai ėmė planuoti antrąją. Ilsėtis nebuvo laiko. Chorai turėjo palaikyti reikiamą meninį lygį. Todėl tarp pirmosios ir antrosios visuotinių Klaipėdos krašto dainų švenčių panašios, tik mažesnio masto dainų šventės beveik kasmet vykdavo įvairiose krašto vietovėse.

Antroji visuotinė Klaipėdos krašto dainų šventė, vadinta Tautine Mažosios Lietuvos švente su giesmėmis, kalbomis ir dainomis, skirta krašto prisiglaudimo prie Lietuvos 10-mečiui, įvyko 1933 m. birželio 4–5 dienomis Klaipėdos šaulių namuose ir Kariuomenės (Parodos) aikštėje.

Sudėtingų politinių bei kultūrinių sąlygų fone 1938 m. liepos 9–10 dienomis įvyko paskutinioji visuotinė Klaipėdos krašto dainų šventė. Ją galima vadinti visos Lietuvos dainų švente, vykusia pamario krašte, minint jo susijungimo su Lietuvos valstybe 15-metį ir Nepriklausomybės 20-metį. Šventėje dalyvavo 105 chorai iš visos Lietuvos. Tarp jų – 18 Klaipėdos krašto chorų. Klaipėdos miestui atstovavo 6 chorai.

Dainų šventę tarsi įrėmino brangiausi Klaipėdos krašto lietuviams kūriniai: pradžioje kaip epigrafas skambėjo vydūniškoji giesmė „Pranaše didis“, pabaigoje Juozo Karoso diriguojamas jungtinis choras pakiliai ir jaudinamai pagiedojo Mažosios Lietuvos himnu tapusią Stasio Šimkaus dainą „Lietuviais esame mes gimę“, o kartu su visais žiūrovais – V.Kudirkos „Tautišką giesmę“.

by admin