DOVANA
Pinigai tapo įrėminta relikvija
Jolanta Juškevičienė
Lietuviai visai Europai demonstruoja, kad meną galima kurti ne dėl pinigų, bet iš pinigų. Tuo įsitikinti gali kiekvienas apsilankęs Briuselyje. Europos Parlamento Altiero Spinelli pastato trečiojo aukšto vestibiulį jau mėnesį puošia lietuvio skulptoriaus Leono Pivoriūno pano „Eurovista“. Iš stiklo ir susmulkintos Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinės valiutos pagamintas meno kūrinys yra mūsų šalies Seimo dovana Europos Parlamentui.
Vaizduoja Europą
Lietuvos dovana, puikiai pritapusi prie modernaus Europarlamento interjero, labiau išreiškia ne mūsų šalies individualumo, o priešingai visų ES šalių vienybės ir vientisumo idėją.
Apie pusę tonos sveriantis beveik trijų metrų pločio ir dviejų metrų aukščio stiklinis pano yra padalintas į 42 kvadratus, kurie pripildyti susmulkintų skirtingų spalvų bei faktūrų pinigų. Tarp jų yra ir lietuviškų litų.
Piniginiai ženklai, kaip ir himnas, herbas bei vėliava, šimtmečius buvo valstybių simboliai. Kadaise filosofai piniginius ženklus pavadino žmonių svajonių įkūnytojais. Dabar jie sunaikinti ir sudėti į stiklines talpyklas – relikvijorius, susilieja į vientisą audinį – iš paukščio skrydžio regimą Europos kraštovaizdį.
Panaudojo litus
Vilniečiui skulptoriui L. Pivoriūnui mintis sukurti meno kūrinį iš pinigų kilo žiūrint naujienų laidą, kurioje rodė, kaip smulkinami iš apyvartos išimami litai. Suspausti į tvarkingus kūgelius jie viliojo savo spalvų ir faktūrų įvairove.
Pirmąjį kūrinį iš susmulkintų lietuviškų pinigų menininkas sukūrė prieš ketverius metus. Erdvinė instaliacija “Svajonių relikvijoriai” buvo eksponuota Austrijoje ir sulaukė pasisekimo.
Stebint, kaip Europos Sąjungos šalys atsisako savo valiutos – vieno iš pagrindinių valstybingumo simbolių, L. Pivoriūnui gimė dar viena idėja – iš susmulkintų šių valstybių pinigų sukurti pakitusios Europos vaizdą. Menininkas nutarė surinkti susmulkintas kupiūras tų dvylikos valstybių, kurios jau atsisakė nacionalinės valiutos ir kuriose įvestas euras.
Padėjo diplomatai
Šis menininko noras pildėsi labai palengva ir ne visada sklandžiai. Norėdamas gauti Vokietijos markių, Prancūzijos frankų, Italijos lirų, Suomijos markių, Ispanijos pesetų, Portugalijos eskudų, Belgijos frankų, Graikijos drachmų, Airijos svarų, Liuksemburgo frankų, Nyderlandų guldenų, Austrijos šilingų, L.Pivoriūnas neapsiėjo be diplomatų pagalbos.
Skulptorius rašte išaiškino, kam jam reikia šių pinigų, ir su juo kreipėsi į minėtų šalių ambasadas Vilniuje. Identiški raštai buvo išsiuntinėti ir į Lietuvos ambasadas tose valstybėse. Diplomatų tarpininkavimu, menininkui pavyko gauti pinigų iš visų dvylikos šalių. Tačiau tai užtruko daugiau nei aštuonis mėnesius.
Siūlė maišais
Menininkui Europos Sąjungos valstybės atidavė po maždaug vieną kubinį metrą sunaikintos valiutos. „Eurovistos“ autorių meno kūrinio žaliava pasiekė maišuose, dėžėse. L. Pivoriūnas sakė negalįs išskirti, kuri susmulkinta valiuta jam atrodė gražiausia, tačiau prisimena, kad gražiausiai savo pinigus supakavo italai. Kiekvienas smulkintų pinigų briketas buvo įdėtas į maišelį, o šis – į dėžutę. Olandai smulkintos valiutos pasiūlė maišais. Italai atsiuntė ir daugiausiai – penkių šešių atspalvių smulkintų kupiūrų. Kitų valstybių smulkintos nacionalinės valiutos pavyko gauti tik vieno dviejų atspalvių.
Izoliuoja pastatus
Pasak „Eurovistos“ autoriaus, į jo prašymą gauti susmulkintos nacionalinės valiutos pirmieji atsiliepė austrai. Jie entuziastingai sveikino originalią menininko idėją. L. Pivoriūnas pats Austrijoje apsilankė įmonėje, kuri susmulkintus šilingus perdirbo ir naudojo pastatų izoliacijai. Pirmiausiai menininko dėmesį patraukė ryškūs mėlyni pinigų likučiai. Bet paaiškėjo, kad tai ne šilingai, o jau susmulkinti eurai. Nors jie ir viliojo savo spalva, tačiau visiškai netiko menininko idėjai.
Teko atsisakyti
L. Pivoriūno teigimu, kiekvieno reikšmingo istorijos įvykio įamžinimui statomi paminklai. Todėl euro įvedimo bei Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą proga jis irgi buvo sukūręs net kelis stiklinių paminklų modelius. Vienas jų buvo „Eurovartai“ – stiklo siena su vartais centre. Aštuonių metrų aukščio ir keturių metrų pločio sieną turėjo sudaryti lentynėlės su smulkintomis Europos valiutomis, kurios galiojo iki euro įvedimo. Kitas projektas – „Euroarka“. Šis paminklas turėjo vidinę erdvę su išėjimu ir įėjimu. Trečiasis buvo „Eurokelias“. Tai grindyse montuojama instaliacija, primenanti archeologinius kasinėjimus. Šių sumanymų menininkas įgyvendinti negalėjo dėl nepakankamai didelių vidinių Europos Parlamento pastato erdvių. Norint paminklą statyti lauke, būtų reikėję gauti Briuselio architektų leidimą. Tada buvo sukurta „Eurovista“.
Žada sukurti dar
Pusę tonos sveriančią „Eurovistą“ autofurgonu nugabenus į Briuselį, paaiškėjo, kad vidinės Europarlamento būstinės sienos iš gipso plokščių tokio svorio neatlaikys. Pastato inžinieriai nuramino menininką ir per dieną sutvirtino sieną.
„Eurovistą“ rugsėjo 28-ąją Briuselyje iškilmingai atidengė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.
Lietuva kol kas pirmoji ir vienintelė iš 10 naujų narių įteikė dovaną Europarlametui įstojimo į Europos Sąjungą proga. Likusios dar tik ruošiasi tai padaryti.
Europos Parlamento pastate Briuselyje galima pamatyti ne vieną paveikslą, skulptūrą, stiklinėje vitrinoje sudėtus unikalius keramikos dirbinius. Visa tai čia paliko ne tik ES šalys narės, bet ir Europarlamento svečiai.
L. Pivoriūnas mano, kad naujai statomuose Europos Parlamento pastatuose po kelerių metų galėtų atsirasti ir daugiau jo kūrinių, kuriuose jau būtų įamžina visų 25 dabartinės Europos Sąjungos valstybių nacionalinė valiuta.
