Poetų sambūris „Placdarmas 2011“

LITERATŪRA ŠIANDIEN
www.durys.daily.lt
Sudarytojas Gintaras Grajauskas
grajauskas@gmail.com

 

Poetų sambūris „Placdarmas 2011“

Kapeliono komunikatas

Štai stoviu čia prieš jus, mano avelės ir gėriukėliai, Gintaro Špylmano (lietuviškai – Grajausko) ir Co. įpareigotas ir gerokai suneramintas. Nes kuo gi aš nusidėjau, kad šiais 2011-aisiais Viešpaties metais, užuot atsidavęs milašologijai bei metaepistolikai, tapau pasiųstas į šią placdarminę galerą rūpintis jūsų bure-bure sielų išganymu? Kame išganymas, jei mano paties siela niekaip neišsigano? (Nors kūnas, dievaži, pasiganyti dar būtų nieko prieš.) Ir ateina man į galvą klasiko Alfonso M. žodžiai, persmelkti krizinio sielvarto ir agrokultūrinės melancholijos:

Sudievu, lyrika, sudievu,

Ne tu viena, ne man vienam,

Ant nuganytų tavo pievų

Nėra žolės net avinam.

Pasakyta ganytojiškai paprastai ir žmogiškai – net avinam. Ir avinui aišku. Žolės nebeskabysi, gudragalvi. Ir žolytės neparūkysi, nes trauksi, neduokdie, ne žolę, o šieną, ir nuklysi į tokias pievas, kad nė legionas kapelionų neišganys. Atmink, ką apie kūrybos slėpinį sakė visi didieji poetų placdarmų kapelionai: lyrikų širdis ne avelė, šieno nepaduosi.

Ir aiškėja man, kodėl stoviu štai čia prieš jus taip delyriškai ir kapelionauju. Ogi todėl, kad išseko centrinės kapelionų atsargos, išemigravo kas anapus, kas į Europos Parlamentą, kas apskritai atšalo nuo tikėjimo, tad belieka remtis vietiniais kadrais. O aš kaip tik ir esu toks vietinis k. iš Kalotės, priklausau Karklės–Kalotės–Girulių trikampiui, kuris įrėmina placdarmą topografiškai, o jo pulsą jaučia seismografiškai. O toks aš jau galiu jaustis nebesuneramintas ir mąstyti, jog nėra to blogo, kuris neišeitų į nu geras.

Tad įtempkite ausis ir diafrag-mas, broliai ir seserys avelėse! Pranešu, idant praneštumėte visiems avidės nariams, skyriams, organams ir Pačiam Pirmininkui A. A.: prakeiktų lyrikų padermė, nepaisydama visų globalinių bei lokalinių nelabybių, vis dar nieku gyvu neišmiršta. Nors užmušk. Tiesa, tenka pastebėti, kad leisgyvių narių buvo, yra ir bus, tesuregistruoja juos šį vakarą griausmabalsis Braziūnas ir tepadeda jiems dangaus šviesuliai.

Negana pasakyti neišmiršta – baigiantis vasaros ir artėjant šildymo sezonui p. lyrikai atkunta ir pagyvėja, o Karklės–Kalotės–Girulių trikampyje ima reikštis nelyginant Pokštas iš Madagaskaro: Gana su knygomis prostituoti! Išmušė valanda principialiai atsistoti veidu į jūrą, užpakaliu į placdarmą, nes kiekvienas neatsistojimas yra tragedinis nepramatymas! Vivat et bibat!

Ir štai, atvėrę savo dar apyblaives akis regime ko neregėję penkerius slogius metus – PLACDARMAS PRISIKĖLĖ! Jis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado. Todėl puotaukime ir linksminkimės, tik, dievaži, neprostituokime su knygomis. Gaudeamus et bibamus!

Dieną ir naktį atminkime placdarmininkų šūkį ir uždavinį – visa atnaujinti placdarme! O tai įmanoma tik atnaujinus save taip, kad kartu su kapelionu galėtumėte ištarti: nebe aš, bet manyje gyvena placdarmas. O visai šalia placdarmo, kaip jau žinote iš komunikato, gyvena kapelionas. Ar tai nėra geroji naujiena, gėriukai ir avelės manosios?

Žinau, yra vienas kitas tarp jūsų ne karštas ir ne šaltas, o tik drungnas, ta gerąja naujiena abejojantis. Kas tas? Navakas. Kas jo laukia? Verksmas ir dantų griežimas, dantų gręžimas ir griežtas režimas. Iš tiesų sakau jums – vargas abejojantiems. Nes jei placdarmas nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias kaip jūsų kišenės, o jūs patys tebesimurkdote nuodėmėse ir paklydimuose. Apsičiupinėkite, įgnybkite sau ir savo artimui. Užsirašykite ant kaktos, jog ir užmigusieji placdarme komunikato metu yra žuvę (1 Kor. 15, 18).

Broliai ir seserys atsibudusieji! Iki šiol jūs gana gražiai tvarkėtės ir darkėtės, tačiau po placdarmo galite nuveikti triskart tiek. Iš tiesų sakau jums, imkitės didžių darbų. Galvokite apie didelius tiražus ir honorarus ir neškite savo opusus į Maximos parduotuves bei Litpharmos vaistines, kur apie mažą kainą pagalvota. Pradėkite ir baikite skaityti G.Grušaitės Neišsipildymą. Apgiedokite Kastoro & Poluxo mirtį ir užkurkite ŠA esė pirtį. Ieškokite Klaipėdos poetinės mokyklos fosilijų, o jas radę dezinfekuokite ir atiduokite iš fabriko ištrūkusiam Kmitai. Neradę nenusiminkite, skaitykite Maironio Čičinską, kur poetas ir literatūrologas Kmita aukštai vertinamas kaip savo srities profesionalas, kaip antai: „Šimtą rykščių toms mergoms / Atskaityk, Kmita, nuogoms“, arba: „Šok, Kmita, užkurk miestelį“. Šokite ir kurkite, medituokite apie signifikantus ir faknifigatus. Dalyvaukite projekte „Šok su manimi“ ir šok, kol o pavirs į i. O dabar pabandom iš naujo ir varom už Lietuvą.

Nusivariau ir jau baigiu, broliai ir seserys placdarme. Linkiu iš visos širdies toliau krizenti iš krizių ir europezėti ta linkme, kurią nurodė kapelionas iš Kalotės. Tepadeda jums geopolitinės vidaus ir išorės jėgos bei organai ir telaimina jus Briuselis. Amen.

Kapelionas Marijus

Rašyta 2011 Viešpaties metais

by admin