Prisistatė kūrybinėmis dirbtuvėmis
Veiklos 40-metį 2014-aisiais minėsiantis Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos skyrius šiemet kovo 20-ąją VDA senato nutarimu tapo fakultetu. Pirmasis naujojo VDA padalinio renginys – kovą vykusios tarptautinės kūrybinės dirbtuvės su žymiais Italijos menininkais.
Goda Giedraitytė
Inovacijų centro link
VDA Klaipėdos skyrius yra tapęs neatskiriama miesto ir regiono kultūrinio gyvenimo dalimi ir net savastimi, jei kalbėsime apie gausų būrį išugdytų gabių Lietuvos ir pasaulio menininkų bei stipriai įtvirtintus dizaino mokyklos pamatus. Tikima, kad VDA Klaipėdos fakulteto steigimas taps reikšmingu Vakarų regiono, kaip kūrybiškos erdvės, transformacijos įvykiu, išsiplėtosiančiu iki svaraus kūrybinių inovacijų centro.
Naujasis fakultetas būsimiems studentams pasiūlys net keturias naujas, perspektyvias ir plačias pritaikymo galimybes praktiniame gyvenime turinčias bakalauro studijų programas. Ilgametė VDA Klaipėdos skyriaus programa „Vizualinis dizainas“ nuo šių metų skaidoma į dvi atskiras – „Grafinio dizaino“ ir „Interjero dizaino“ studijų specializacijas. Programa „Šiuolaikinis menas ir medijos“ rengs plataus profilio meno kūrėjus, gebėsiančius savo kūryboje naudoti šiuolaikinio meno kalbą ir priemones. Absoliuti naujiena Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje – „Urbanistinis projektavimas“, kuris dar niekada nebuvo dėstomas kaip savarankiška studijų programa, skirta miestų planuotojams rengti. Pastarosios išskirtinumą papildys ir jau veikiančio VDA Urbanistikos ir dizaino instituto Klaipėdoje veikla.
Siekiant ruošti ateities specialistus, gebančius derinti kritinio turinio gylį, vizualinių ir erdvinių metodų, priemonių pagrįstumą idėjai atskleisti ir vadybinę praktiką tolimesniam kūrybinių idėjų integralumui, dėstyti pakviesti aktyviai praktine veikla užsiimantys dizaineriai, architektai bei žymiausi menininkai iš visos Lietuvos. Akivaizdu, kad šių programų pasiūla – tiesioginis atsakas į Vakarų Lietuvos regiono sociokultūrinės infrastruktūros vystymosi perspektyvas bei novatoriškų dizaino, architektūros ir meno kūrėjų paklausą. Priėmimas vyks jau liepos mėnesį.
Su struktūros ir vidinio turinio permainomis VDA padalinio Klaipėdoje laukia ir reikšmingi dislokaciniai pokyčiai: Klaipėdos miesto savivaldybei pritarus, jis įsikurs senamiestyje, buvusios Vydūno vidurinės mokyklos patalpose. Birželį numatoma pradėti dalinę pastato renovaciją.
Gilinosi į emocinį miesto identitetą
Oficialiai prisistatydamas ir siekdamas nuo pirmųjų dienų plėtoti tarptautinius ryšius, kovo 18–23 dienomis VDA Klaipėdos fakultetas su partneriu – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru (KKKC) surengė tarptautines audiovizualinės raiškos kūrybines dirbtuves „Nuo archyvo iki troškimo“, kurias vedė žymiausi šių dienų Italijos menininkai ir meno teoretikai.
Dirbtuvių idėja užgimė skyriaus vadovui Alvydui Klimui ir dizaineriui Sauliui Jusioniui kartu su bendraminčiu italų architektu ir kritiku Luca Diffuse, Italijos paviljono XIII
tarptautinėje architektūros parodoje Venecijos bienalėje (2012) bendraautoriumi. Bendradarbiaudamas su vienu svarbiausių Italijos architektūros, meno ir dizaino žurnalų „Abitare“, jis įkūrė vizualiųjų tyrimų laboratoriją „Vokas“, kurios tikslas – Klaipėdoje organizuojamų kūrybinių dirbtuvių metu pradėti jungtinio miesto gyventojų, gamtos, pastatų ir garsų audiovizualinio archyvo kūrimą, atspindintį emocinį Klaipėdos miesto identitetą.
Kūrybinėse dirbtuvėse, kurios vyko KKKC administruojamose Meno kiemo dirbtuvėse, dalyvavo per 30 VDA Klaipėdos fakulteto studentų. Dirbtuves sudarė keli kūrybiniai segmentai, kuriems vadovavo skirtingi menininkai. Paulas Paper vedė fotografijos seminarą, siekusį užfiksuoti Klaipėdos žmones ir aplinką šiandienos tėkmėje, bet nepamirštant istorinio konteksto. Fiksuoti ne įprasti, „turistiniai“, bet alternatyvūs motyvai, elementai, kurių kasdienybėje net nepastebime – virvės vietoj laivų, figūrų detalės vietoj žmonių etc.
Pasirinktas netipiškas, bet puikiai šiuolaikinės skubančios visuomenės ir globalėjančio miesto gyventojų tapatybę atskleidžiantis metodas. Fotografuota tik biustinė žmogaus kūno dalis, ignoruojant jų veidus, tokiu būdu sukuriant beveidžių, savo tapatybę praradusių žmonių „portretų“ kolekciją – masinės, visus suvienodinančios visuomenės paveikslą, kuriame kiekvienas galime būti žmogumi iš fotografijos. „Tai – bandymas „permąstyti, perstumdyti ribas, – teigė P.Paper. – Taip leidžiame žiūrovams susikurti savo arba papildyti esamą istoriją.“ Antra vertus, tai ir šiandienos žmogaus teisių legitimavimo atspindys – žmonės negali būti identifikuojami net ir dėl meno.
Suteikė išliekamąją vertę
Studentų sukurtą fotogaleriją įgarsino audioseminaro, kurį vedė architektas ir garso menininkas Nicola Di Croce, grupė. Jo dalyviai mokėsi įrašyti bei redaguoti garsinę informaciją, surinktą čia pat gatvėje, klausantis kasdien nefiksuojamų miesto ir jo gyventojų garsų. Pasak menininko, visų pirma su studentais jie aptarė, kas yra archyvas ir kuo archyvas gali tapti, o tada iš surinktų įrašų išskyrė fragmentus, kurie gali papasakoti trumpų istorijų. Pastarosios buvo sujungtos į vieną kūrinį – kompoziciją arba garsinį įrankį, padedantį naujai suvokti miestą: ne pagal fotografijas, bet pagal garsus.
Galiausiai visa surinkta fotografinė ir audioinformacija buvo susisteminta ir vizualizuota grafikos dizainerio Emilio Macchia tipografijos laboratorijoje. E.Macchia teigimu, „studentams reikia inspiracijų suprasti, kaip galima naudoti paprastą objektą (nuotraukas ar garsus) ir kaip visa tai transformuoti į kažką netikėto. Labai svarbu būti atviriems: priimti tai, ką miestas siūlo, pamatyti detales, kurios neatrodo svarbios, nes tik ši visuma ir leidžia įvairiai pamatyti bei suvokti miestą“.
Tokiu būdu įvairių medijų priemonėmis Italijos menininkai kartu su studentais transformavo esamą, regimą tikrovę, suteikdami jai išliekamąją archyvo vertę. Autentiškas pirminis vaizdinys ar garsas buvo perfiltruoti estetiniu menininko lazeriu, suteikiant jam naują šiuolaikinį formatą, kartu išsaugant ir jo pamatinę esatį.
Audiovizualinio miesto archyvo (dirbtuvių rezultato) pristatyme ir aptarime VDA fakultetui siūlyta tęsti pradėtą darbą: jau sukauptus duomenis papildyti naujais faktais, o esamus – autorių komentarais ir redakcijomis. Taip kūrybinis archyvas ne tik augtų, bet ilgainiui taptų socialiniu miesto tapatybės archyvu. Archyvo išsaugojimui laboratorijos „Vokas“ komanda siūlė simbolinę ir nuoseklią archyvinių kortelių ir/arba skaitmeninę (foto-, video-, audio-, interviu) versiją.
Archyvo pristatyme dalyvavo ir šiandien Europoje puikiai žinomi architektai bei kritikai – Italijos paviljono XII Venecijos architektūros bienalėje (2010) kuratorius, geriausias 2006 metų Italijos architektūros kritikas Luca Molinari ir ispanai Gonzalo Herrero Delicado (architektūros agentūros DOT direktorius ir Malagos universiteto lektorius) bei Fredy Massad (btbW/Architecture įkūrėjas ir daugelio knygų apie šiuolaikinę architektūrą autorius). Jie, vadovaujami žurnalo „Abitare“ redaktorės Valentinos Ciuffi, VDA Nidos meno kolonijoje toliau plėtė sukurto archyvo dimensijas, generuodami informacinę produkciją (interviu ar laisvų pokalbių įrašinėjimas, kolektyvinis rašymas).
Sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo, tad tęsdama kūrybinio bendradarbiavimo tradicijas, VDA Klaipėdos fakulteto komanda jau dabar vysto naujų projektų idėjas. Jungdamasi prie kasmečio asociacijos „Dizaino forumas“ renginio „Dizaino savaitė“, balandžio 30 d. – gegužės 12 d. ji klaipėdiečius pakvies į dizaino ir architektūros renginių ciklą. O vasarą VDA Nidos meno kolonijoje surengs jungtinę praktiką su VDA Telšių fakultetu.
