R.Laužikienė: svarbiausia – kūrybinga ir laisva atmosfera

R.Laužikienė: svarbiausia – kūrybinga ir laisva atmosfera

Birželio vidury Klaipėdoje paskelbta jos Kultūros fabriko statybų pradžia ir jų vietoje –buvusiame senajame tabako fabrike iš naujo prisuktas jo gyvybės laikrodis. Naujasis miesto kultūros ir verslo objektas, dar vadinamas kūrybiniu inkubatoriumi, turėtų būti baigtas po metų. Kitą rudenį jame jau įsikurs kūrybininkai, patikino šio projekto vykdytojo VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) vadovė Raimonda Laužikienė.

Rita Bočiulytė

r.bociulyte@kl.lt

Praėjus dešimtmečiui

– Su kokiomis mintimis ėjote į Klaipėdos kultūros fabriko statybų pradžios šventę senajame tabako fabrike?

– Visas mintis prieš statybų pradžios atidarymo šventę užgožė renginio organizaciniai neramumai, ar viskas, kas suplanuota, pavyks, ar nebus kokių force majeure, juk pagrindinį vaidmenį renginyje atliko technologijos – šviesos dizainerių, jaunųjų menininkų grupių „Handy Tea“ ir MSWS suprogramuotos vizualizacijos. Gyvai atliekama, specialiai šiai progai sukurta garso dizainerio, kompozitoriaus Kristijono Lučinsko muzika ir fantasmagoriškais, dizainerių Indrės Giedraitytės ir Faustos Gaidytės kostiumais papuošti bei choreografų Daivos Palubinskaitės ir Artūro Iljino parengti šokėjai susibūrė pirmą kartą šio sumanymo proga. Renginio idėjai įgyvendinti sukviesti jaunieji kūrėjai stokojo patirties, bet juk būtent tokia ir bus didžioji dalis būsimų kūrybinio inkubatoriaus narių.

– Kiek metų buvo brandinta ši Klaipėdos kultūros fabriko idėja, kaip ji augo ir vystėsi, kuo tapo?

– Keista ir ilga buvo „Kultūros fabriko“ projekto istorija, gimusi miesto Kultūros skyriuje dar prieš dešimtmetį, kai projekto finansavimo galimybės buvo dar niekur nepatvirtintos, o Lietuvos ekonomikos padangėje švietė skaisti saulė… Galbūt reikėjo politinės valios investuoti į šį objektą iš savų miesto biudžeto lėšų iš karto, kai jis buvo perduotas miestui, nelaukiant Ūkio ministerijos programos. Tuomet be abejonių mieste būtų buvusi sukurta dar viena tradicinė kultūros įstaiga. Bet miestas kantriai laukė europinių lėšų, kurių panaudojimas yra gana griežtai reglamentuojamas: programos tikslas – skatinti menininkų ir kūrybinių verslų savarankišką veiklą, verslumą bei kūrybines inovacijas.

Kita šio projekto savarankiška istorija – techninio projekto rengimas. Sąlygos projektavimui buvo duotos dar prieš ketverius metus, pagal jas projektuotojai ir parengė pirmą techninio projekto variantą derinimui. Deja, dėl institucinės projektų derinimo logikos stokos paaiškėjo, kad Kultūros paveldo departamentas nesutinka derinti jau parengto projekto dėl neva per didelio naujojo priestato aukštumo. Sunku dabar pasakyti, kuris variantas būtų draugiškesnis senamiesčiui – ankstesnis penkių aukštų priestatas, tiesa, didokas, bet su architektūrine idėja, ar šis patvirtintasis, „nukarpytas“ dviaukštis priestatas, aiškiai praradęs tūrių proporcijas po dirbtinio supresavimo. Derybos ir techninio projekto derinimas su Kultūros paveldo departamentu užtruko metus ir visiems projekto dalyviams „prisuko“ nemažų nuostolių – galiausiai atsirado rizika visai nebegauti Ūkio ministerijos finansavimo. Tačiau, iš kitos pusės, naujasis priestatas traukėsi kartu su mūsų ekonomika – gavosi lyg ir natūrali korekcija. Šiuo metu negalėčiau atsakyti į klausimą, kas gi investuotų ir vėliau išlaikytų dvigubai didesnius priestato plotus ir tūrius, kurie buvo sumanyti pirminėje techninio projekto versijoje. Dar beveik metus truko bylinėjimasis dėl rangovo viešųjų pirkimų procedūros apskundimo, ir štai, praėjus lygiai 10 metų nuo senojo tabako fabriko perdavimo miestui už simbolinį litą, šventiškai ir nuotaikingai paminėjome Kultūros fabriko rekonstrukcijos pradžią.

Vadovaus 15 metų

– Koks jūsų vadovaujamos KEPA-os vaidmuo šiame projekte ir kokios perspektyvos?

– KEPA-i šis projektas buvo deleguotas miesto savivaldybės nuo pat jo įgyvendinimo pradžios – techninio projekto parengimo, kuris taip pat buvo finansuojamas Ūkio ministerijos kaip pirmasis projekto įgyvendinimo etapas. Tad jau ketveri metai kaip jį vykdome. Šiuo metu mūsų vaidmuo – esame statybų užsakovai, projekto vykdytojai, ES paramos gavėjai (rekonstrukcijos darbams bei įrangai) ir būsimo objekto operatoriai. Pagal Ūkio ministerijos programos reikalavimus sutartiniais įsipareigojimais pasižadame nekeisti objekto veiklų ir jo neperleisti mažiausiai 15 metų po projekto įgyvendinimo pabaigos.

Esu įsitikinusi, kad pats vadovavimas šiam projektui ateityje turi būti nežymus ir nematomas, tai vadinama „invisible management“. Juolab kad nei planų, nei galimybių prikurti čia daug naujų darbo vietų administracijai nėra, mūsų agentūroje planuojamos tik kelios naujos darbo vietos „Kultūros fabriko“ projektui įgyvendinti. Kitaip planuoti pradiniame etape neturiu jokio pagrindo. Juk vėliau laikas parodys, ką reikia keisti ar daryti kitaip, o gal ir ekonominė situacija leis daugiau investuoti tiek miesto biudžetui, tiek privačiam verslui. Kiek teko matyti tokių inkubatorių užsienyje, niekur jų veiklos neorganizuoja gausi komanda, vos keletas žmonių, tačiau inkubatorių nariai sulaukia daug dėmesio, metodinės pagalbos ir galimybių bendradarbiauti iš privataus verslo bei patyrusių mentorių praktikų.

Beje, visa mūsų gauta Europos parama šiam projektui traktuojama kaip valstybės pagalba SVV subjektams, tai yra paslaugos teikiamos mažesne negu savikaina kaina turi būti traktuojamos kaip valstybės pagalba pagal konkurencijos teisės aktus.

Manau, kad daug teisių spręsti, kaip ir ką veikti, kokią aplinką susikurti, turi būti suteikta ir patiems inkubatoriaus nariams – kūrybininkams bei menininkams, t.y. čia turėtų būti daug sveikos savivaldos elementų, būtent inkubatoriaus naudotojai ir turėtų sudaryti daugumą jo tarybos narių.

Ši menininkų verslumo inkubatoriaus veikla nėra koks studentų praktikos pakaitalas. Tik savarankiškai mąstantys ir iniciatyvūs žmonės gali tikėtis, kad jiems pasiseks susikurti darbo vietą, ir gal ne tik sau… Neturintiems tokių savybių reikia ieškoti kitokių valstybės pagalbos formų – biudžetinio finansavimo, valstybės stipendijų bei subsidijų, dotacijų, privačios paramos ir pan. Normalu, kad talentai, kuriantys išliekamąją vertę turinčius meno kūrinius, turi būti remiami valstybės. Bet tai jau kultūros politika, ir nesiimu samprotauti, kiek mes tokių remtinų talentų turime čia, savo mieste. Na, o likusiai didžiajai daliai menines ir kūrybines specialybes studijavusių Lietuvos absolventų reikia pratintis prie minties apie įsiliejimą į rinką ir paklausių

kūrybinių produktų kūrimą, bendradarbiavimą su tradicinio verslo įmonėmis, veiklos organizavimą pagal įvairius inovatyvius verslo modelius.

Su „įkvėpimo kambariais“

– Su kokiomis problemomis, be tų, kurias jau minėjote, susidūrėte ir galbūt susiduriate dabar, įgyvendindami šį projektą?

– Pagrindinė problema – viešų investicinių projektų „nacionaliniai planavimo ypatumai“: nėra kompleksinių sprendimų reikiamu laiku, viskas užsitęsia, keičiasi aplinkybės ir teisės aktai, daug institucinės ir juridinės painiavos, biurokratijos. Bet tai nematoma našta, mūsų vidinės problemos, kurių stengsimės neužkrauti būsimiems inkubatoriaus nariams.

Na, o kur kas svarbesnė globali problema – kaip pakeisti žmonių mąstymą, ypač menininkų, kurie įpratę gauti dotacijas iš valstybės, o kurti produktus rinkai laiko antrarūše veikla. Prie to prisideda ir bendras žemas verslininkų įvaizdis Lietuvoje. Meninių specialybių absolventai neruošiami rinkai, todėl dažnas išėjęs iš savo Alma Mater kankinasi, dirba bet ką, dažnai ne pagal specialybę, stokoja išradingumo ir kūrybiškumo, visą savo energiją iššvaisto, deja, ribotos valstybės paramos paieškoms.

– Ar jau žinote, įsivaizduojate, koks bus Klaipėdos kultūros fabrikas, kas ir kada įsikurs jame?

– Pabaigus rekonstrukciją, kitą rudenį, senajame penkių aukštų fabriko pastate įsikurs pagrindinių mieste veikiančių kultūrinių ir kūrybinių industrijų atstovai: scenos menų ir muzikos, šiuolaikinių medijų (vaizdo, garso, skaitmeninių technologijų), architektūros ir visų rūšių dizaino, kūrybinių paslaugų įmonės. Taip pat bus nuomojamos įrengtos garso ir vaizdo studijos. Senojo pastato pirmajame aukšte planuojame išnuomoti patalpas kavinei ir klubui, nedidelė erdvė bus skirta inkubatoriuje sukurtų gaminių eksponavimui ir prekybai.

Kultūros fabriko idėja yra skatinti ne tik kultūros vartojimą, bet ir kūrimą, gaminimą, tiražavimą, pardavimą. Ir ne tik jame įsikūrusios kūrybinės, bet ir visos likusios miesto bendruomenės. Įvairiausia netradicine veikla bus skatinamas išradingumas, kūrybos ir bendravimo laisvė. Visame pastate turėtų pakakti vietos „įkvėpimo kambariams“, jaukiems susitikimams ir darbui – ne tik viduje, bet ir fabriko prieigose, net ant priestato stogo. Jono kalnelio erdvė greta neabejotinai taip pat bus panaudota įvairiausio formato renginiams. Šios senamiesčio vietos potencialios galimybės dabar tiesiog nepanaudojamos.

Naujai statomame priestate bus įrengta meno zonasu kino (120 vietų) ir scenos menų pasirodymų (200 vietų) bei repeticijų salėmis.

– Kam, kokia nauda bus iš to, ką šiuo atveju laimės miestas ir jo kultūra?

– Tokia veiklų įvairovė užtikrins kūrybinio klasterio formavimo užuomazgas mieste, leis inkubatoriaus nariams daugiau bendradarbiauti, o ne konkuruoti, kartu reklamuotis ir ieškoti verslo ir pramonės įmonių užsakymų Lietuvoje ir ne tik. Tai nauda ir miesto ekonomikai – kuriamos darbo vietos, steigiamos įmonės, mokami mokesčiai. Dar daugiau. Yra ir ambicingesnių tikslų – bendrų kūrybinių produktų, garsinančių Klaipėdą, kūrimas. Čia vienoje vietoje bus kuriamas kompleksinis kūrybinis ar rinkodarinis produktas, dauguma inkubatoriaus narių bus įtraukti į šį procesą.

Na, o numatyta „grynoji“ meninė veikla nekomercinio kino ir scenos menų salėse – tai dovana ir nauda miesto kultūrai, vis dar stokojančiai šiuolaikinių nedidelių jaukių erdvių kino teatrui ir scenos menams. Kol mūsų miesto Dramos teatro pastatas rekonstruojamas, o naujoji Arena, kiek man žinoma, nesiūlys mažo formato kultūros renginių, Kultūros fabriko salės bus įrengtos labai laiku ir sudarys sąlygas vietos menininkams ne tik demonstruoti savo kūrybą, bet ir suteiks erdves repeticijoms.

Kūrybinių industrijų vystymui, kaip ir bet kuriai kitai inovatyviai sričiai, reikalingos viešosios paramos infrastruktūros, verslų inkubatoriai, kūrybinių industrijų vystymo konsultantai ir vadybininkai, naujų kūrybinio verslo idėjų mentoriai, profesionalios verslo vystymo lyderių komandos (business coach), kurios pamažu išugdytų stiprias ir savarankiškas kūrybinių industrijų įmones. Ši inkubatoriaus paslaugų veikla bus plėtojama projektiniu principu, todėl garantuoti, kad kiekvienam rezidentui bus priskirta po asmeninį mentorių ar prodiuserį negalėčiau. Tačiau talentingus žmones greitai pastebi ir privatūs investuotojai ar užsakovai, todėl rezidentai bet kokiu atveju nebus palikti be dėmesio visą planuojamą buvimo inkubatoriuje laikotarpį. O jis truks ilgiausiai penkerius metus.

Beveik į visas kūrybinių industrijų veiklas derėtų žiūrėti per dizaino ir jam gretutinių veiklų prizmę. Todėl dizaino veiklų vystymui inkubatoriuje teiksime daug dėmesio. Būtent tokio tipo veiklose menininkai įgauna verslumo, o verslininkai – originalių inovacinių sprendimų įgūdžių. Kūrybinis sprendimas skiriasi nuo meninio. Kūrybiškas sprendimas – dažniausiai tarpdisciplininis, funkciškai pagrįstas, ekonomiškai naudingas, darantis įtaką kelioms, ne vien tik meninėms ar kultūrinėms sferoms. O kad meninės ir kūrybinės veiklos taip pat gali vystytis pagal verslo modelius, įrodė daugelio šalių patirtis.

Inkubatoriai bendradarbiaus

– Rekonstrukcijos ir statybų pradžią paminėjote konferencija – papasakokite apie ją, kokia šio renginio prasmė? Ar daug, iš kur sulaukėte svečių?

– Prie Kultūros fabriko veiklos koncepcijos atsiradimo prisidėjo ir KEPA-os trejus metus vykdytas CITIES „Kūrybinės industrijos tradicinėse kultūrinėse erdvėse“ Interreg IVC programos tarptautinis projektas, apėmęs nemažai Europos šalių partnerių. Tai Italija (Venecija, Modena), Ispanija (Gijonas, Sevilija), Slovėnija (Celje), Vengrija (Danube), Portugalija (Lisabona, Braga) bei Suomija (Tamperė). Šio tarptautinio tinklo dėka siekta stiprinti verslumą kūrybinių industrijų sektoriuje ir keistis patirtimi. Klaipėdoje vyko baigiamoji projekto konferencija „Kūrybiškumas ir partnerystė urbanistinėse erdvėse“. Konferencijos tikslas – išanalizuoti, kaip kūrybiškumas ir partnerystė gali prisidėti prie Europos miestų urbanistinių erdvių gaivinimo. Dalyvavo 11 kūrybinių industrijų sričiai atstovaujančių pranešėjų iš įvairių šalių, projekto partneriai ir visas būrys klaipėdiečių, besidominčių šia sritimi.

– Minėjote, kad Lietuvoje šiuo metu kuriasi ir daugiau kūrybinių industrijų inkubatorių – ar žadate bendradarbiauti?

– Pagal Ūkio ministerijos „Asistentas 2“ programą šiuo metu pradedami vykdyti devyni nauji kūrybinių ir kultūrinių industrijų inkubatorių projektai, pasklidę po visą Lietuvą, net keturi jų – Vilniuje. Kalbos apie bendradarbiavimą vis garsėja, nes taip gal geriau seksis spręsti panašias problemas, o jos daugiausia sukasi apie lėšų stoką. Didžioji dalis projektų vykdytojų – privačios viešos įstaigos ar kūrybinės organizacijos, tik Telšių ir Klaipėdos inkubatorių dalininkai yra savivaldybės.

– Įdomu, ar jau galima prognozuoti, kaip mūsiškis Kultūros fabrikas atrodys kitų tokio pobūdžio kultūros ir verslo objektų kontekste Europoje? Juk jums teko lankytis ne viename kultūros fabrike… Gal mūsiškis veiks pagal kokį nors sektiną pavyzdį?

– Visiško panašumo į kitus analogiškus objektus Europoje neįmanoma ir nereikia siekti. Manau, mes būsime panašesni į kaimynų Rygos, Talino ir Suomijos inkubatorius, kur daugiausia vyrauja mišrių kūrybinių verslų rezidentai. Svarbiausia tokiame objekte – ne tik mokytis verslumo, bet ir sukurti tik šiai vietai būdingą kūrybingą ir laisvą atmosferą, kurią iš esmės lems čia įsikūrę žmonės. Taip pat labai svarbu kurti savas „fabrikantų“ tradicijas, renginius, santykius, erdves. Tam tikslui reikia suburti labai įvairioms kūrybos bei meno sritims ir patirtims atstovaujančią bendruomenę, o čia jau sudėtingesnis darbas negu rekonstruoti pastatą.

 

Klaipėdos kūrybinis inkubatorius

„Kultūros fabrikas“

Bendra projekto vertė – 10,9 mln. litų.

Finansavimas pagal ES Ekonomikos augimo veiksmų programos „Asistentas 2“ priemonę – 8, 348 mln. litų.

Įrengto inkubatoriaus patalpų plotas – 4109 kv. m.

Rezidentams bus išnuomota 2300 kv. m inkubatoriaus patalpų.

Planuojama, kad per trejus metus veiklą pradės mažiausiai 30 naujų verslo įmonių.

Rekonstrukcijos pradžia – 2011 m. birželio 15 d., pabaiga – 2012 m. birželį.

Statybų rangovas – UAB „Rekosta“, techninio projekto vadovė – architektė Ramunė Staševičiūtė.

Projekto vykdytojas – VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA).

by admin