Rašo „Kaligrafijos sąsiuvinius“
Prano Domšaičio galerijoje veikiančioje tarptautinėje kaligrafijos ir rašto meno parodoje „Kaligrafija ant burių“ vasarį buvo surengtos „Kaligrafijos sąsiuvinių“ aštuntojo numerio sutiktuvės.
Kristina Jokubavičienė
Atlaikė išbandymus
Paroda, kuri skirta Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejui ir kurioje dalyvauja 40 menininkų iš 9 pasaulio šalių – Vokietijos, Izraelio, Prancūzijos, Rumunijos, Japonijos, Italijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos, tapo puikia vieta kartu atversti ir peržiūrėti naują unikalaus leidinio, skirto kaligrafijos kasdienybei ir įvykiams, numerį.
Šviesaus atminimo dailininkas Algis Kliševičius (1950–2008) 2006-aisiais subūrė bendraminčių grupelę ir įgyvendino drąsų sumanymą – pradėjo leisti tęstinį Lietuvos rašto meno ir šrifto klausimams skirtą leidinį. Nuo trečiojo numerio šį darbą tęsia jo kolegos ir mokiniai Mindaugas Petrulis, Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė, Zita Mazaliauskaitė, Lolita Zemlienė, taip pat šių eilučių autorė. Spaudai leidinį rengia Klaipėdos universiteto leidykla. „Kaligrafijos sąsiuviniai“ leidžiami lietuvių ir anglų kalbomis (tekstus verčia Laimutė Servaitė), leidybą remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir leidybos grupė „Druka“.
Per šešerius gyvavimo metus kūrybinė Sąsiuvinių grupė išlaikė bent kelis išbandymus, iš kurių sunkiausiu tapo idėjos autoriaus, kaligrafo A.Kliševičiaus netektis. Tačiau kiekvienas naujas numeris yra tarsi įrodymas sau ir kitiems, kad toks – visiškai nekomercinis, visiškai nepelningas, pragmatiškai žvelgiant – ir nereikalingas leidinys egzistuoja, atrodo, paneigdamas visus sveiko proto argumentus. Egzistuoja išlaikydamas savo formatą, struktūrą, o svarbiausia – autorius, kūrėjus, bičiulius, rėmėjus, kuriems paimti į rankas naują numerį yra tikras džiaugsmas.
Dalijasi patyrimu
Ar šiandien reikia kaligrafijos? Na, be jos pasaulis nesugriūtų, tačiau su ja – tikrai geriau.
Vienas garsiausių pasaulio kaligrafų Brody’s Neuenschwanderis, kuris 2009-aisiais surengė penkių dienų dirbtuves Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentams (ir 1999 m. kaligrafijos seminarą Klaipėdoje), aprašydamas Sąsiuviniuose dirbtuvių įspūdžius, įterpė tokią frazę: „Aš turėjau tokias pat dirbtuves kaligrafijos mėgėjams. Tiksliau – grupei vyresnių kaip 40 metų moterų. Ir jos eksperimentavo ne mažiau radikaliai nei meno studentai. Tai visiems buvo didelis netikėtumas.“
Profesionalui padrąsinus kitaip suskamba tradicinės Sąsiuvinių pamokos. Grafikas Mindaugas Petrulis aštuntajame numeryje kalba apie eksperimentus – kaip papildomą priemonę, praplečiančią rašto meno ir šrifto formų vizualinę raišką. Mielai savo patyrimu ir žiniomis dalijasi japonų kultūros žinovas pedagogas Vytautas Dumčius. Numeryje skelbiamas hieroglifų rašymo pagrindams skirtas jau trečiasis „Teptuko kelio“ epizodas, kuris į kondensuotą ir kupiną paslaptingų emocijų rašmenų erdvę įveda dalykiškai ir santūriai.
Didžioji kiekvieno „Kaligrafijos sąsiuvinių“ numerio dalis paprastai skiriama kaligrafijos srityje nuosekliai dirbančių kūrėjų pristatymams. Šiame numeryje tai dvi kūrėjos moterys.
Pristatytos dvi kūrėjos
VDA Telšių dailės fakulteto docentė Zita Inčirauskienė jau keletą metų savo kūryboje sėkmingai „jaukina“ tekstilę ir kaligrafiją. Jubiliejinę parodą „Kaligrafija tekstilėje“ 2011 m. lapkritį pristačiusi Telšiuose, jos svarbiausius akcentus dailininkė eksponavo ir I.Simonaitytės biblio-tekos galerijoje. Z.Inčirauskienės pastarųjų metų darbuose (dažniausiai tai tekstilinės vertikalaus, rečiau horizontalaus formato juostos) dera kaligrafiškai užrašyti tekstai ir daugybė vienas su kitu susijusių, vienas kitą papildančių intarpų, vaizdų, motyvų. Taip pat juose patraukia įvairių medžiagų, technikų ir technologijų deriniai.
VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros dėstytoja L.Skačkauskaitė-Kuklienė 2009 m. sėkmingai įveikė IV Lietuvos rašto meno parodos kuravimo iššūkius. Jubiliejaus proga kaligrafė 2011 m. surengė tikrą personalinių parodų maratoną: Klaipėdoje, I.Simonaitytės bibliotekos galerijoje – „Juoda-balta“, „Klaipėdos galerijoje“ – „AuGam“, Palangoje, „Ramybės“ galerijoje – „Langą“. Tiesiog smagu stebėti jos pastarųjų metų kūrybinį pakilimą, kūriniuose besiskleidžiančias grakščias linijas, atlikimo preciziką, komponavimo meistriškumą. Sąsiuviniuose apie ją rašoma: „Tokia Lidija – stipri, kūrybinga asmenybė, suderinanti savyje trapų moteriškumą ir griežtą logiką“.
„Kaligrafijos sąsiuvinių“ aštuntojo numerio pristatyme P.Domšaičio galerijoje visas dėmesys ir buvo sutelktas į dviejų kaligrafių kūrybą. Į vakarą susirinkusieji, manau, patvirtins, kad buvo smagiai pasižvalgyta po „kaligrafines virtuves“: Z.Inčirauskienė gyvai kūrė ir žiūrovus skatino labai apčiuopiamai kulinarinei kaligrafijai, o L.Skačkauskaitė-Kuklienė su publika komponavo kaligrafines kompozicijas.
Taigi kaligrafija gyvuoja, o kaligrafai nepailsdami toliau ieško prasmių ir jas plėtoja.
