Rašto audros
Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje nuo sausio 6-osios iki vasario 29-osios veikia tarptautinė paroda „Kaligrafija ant burių“. Tai pirmasis tęstinio tarptautinio projekto „Kaligrafija Klaipėdai“, skirto Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejui, etapas.
Lidija Kuklienė
Ir jaunimas, ir grandai
Dalyvauti tarptautinėje kaligrafijos ir rašto meno parodoje norėjome sukviesti žymiausius Europos, taip pat ir Lietuvos kaligrafus. Kūrinius atsiuntė skirtingų kartų dailininkai iš Vokietijos (6 autoriai), Italijos, Prancūzijos, Rusijos, Baltarusijos, Izraelio (5 autoriai), net 5 dailininkai iš Rumunijos. Iš viso – 41 dalyvis.
Mėnesį trukęs bėgiojimas į paštą ir aikčiojimas išpakuojant kūrinius baigėsi. Kaligrafijos darbai peržiūrėti, įrėminti, išeksponuoti, atiduoti žiūrovų vertinimui. Koks gi rezultatas, ar pasitvirtino mūsų viltys?
Didelė garbė miestui, kad parodai savo kūrinius atsiuntė tikri kaligrafijos virtuozai: vienas žymiausių Italijos kaligrafų Masimo Polello (g. 1970), Europoje vizituojantis rašto dailininkas, beveik 650 rankraštinių logotipų autorius prancūzas Jeanas Larcher, visame pasaulyje kaligrafijos „workshopus“ vedanti kaligrafė iš Vokietijos Katarhina Pieper (g. 1962) ir, žinoma, beveik visų Lietuvos kaligrafų Mokytojas profesorius Albertas Gurskas. Parodą papuošė nepakartojamo mistinių grafinių vaizdų ir jūros būtybių kūrėjo klaipėdiečio Anatolijaus Klemencovo įspūdingos kaligrafinės improvizacijos. Gebėjimu minimaliomis priemonėmis padaryti įspūdį paperka maskviečio grafinio dizaino grando Aleksejaus Chaikos skaitmeninis kūrinys „Klaipėda is my love“.
Kultūrinio gyvenimo pėdsakais
Sąlyginai kolekcijos temas būtų galima suskirstyti į kelias grupes: nesenstanti klasika, istorinės interpretacijos, poetinės reminiscencijos, emocinę nuotaikų raišką fiksuojantys darbai, tautosakos ir etnografijos motyvai.
Rašto ženklai – tautos kultūrinio gyvenimo pėdsakas. Svariausia parodos dalis – istorinius momentus interpretuojantys kūriniai. Dizaineris Tautvydas Kaltenis sukūrė rašto meno kompoziciją „K-M“ panaudodamas fragmentus iš atsišaukimo, skelbusio Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą. Donata Porvaneckaitė plačiais mostais nutapė „tirštą“ krašto istoriją, įrašydama Klaipėdai lemtingas datas, kitusius miesto vardus. Klaipėdos krašte naudotas gotikinis šriftas susipynė į fachverko elementų tinklą („Haiku Klaipėdai“). Christina Alvanos iš Izraelio interpretavo Klaipėdos herbo motyvus, istorinių įrašų kompozicijas bandžiau montuoti aš pati („Palankus vėjas“).
Trykšta emocija ir ekspresija
Emocinė teksto išraiška kaligrafijoje turi būti suvokiama pirmiau nei verbalinė. Tai sakinys, tapęs beveik aksioma, nuolat kartojama studentams.
Kaip puikus pavyzdys – ypatinga vidine jėga, nevaldoma stichija pulsuoja M.Marcelionytės (g. 1977) kaligrafija „Jūra“. Minimaliomis priemonėmis autorė išreiškė audringą klaipėdietišką būvį, įvairiom kryptim tykštantį lietų ir galingą bangų mūšą. Abstraktūs, drėgmės sklidini Leo Ray (Izraelis) pajūrio debesys. Ieškodama sąsajų su rašymo, žodžių, eilučių ritmu, bangų ritmą bando sustabdyti Anastasija Kulazhenko iš Baltarusijos. Vandens būvius ir kristalines raiškas užfiksavo Revital Nidam (g. 1980) iš Venecijos – miesto ant vandens.
Konstruktyvaus mąstymo reikalaujančias dizainerio profesijas įgiję broliai Ilja ir Romanas Klemencovai pristato nepaprastai ekspresyvius kūrinius, tačiau jų darbuose gali pajusti įžvalgą, mestą kelis ėjimus į priekį. Kaip išdidintas grafinis vaizdas ant burių atrodys atviroje miesto erdvėje, ar bus tinkamo mastelio, ar netrukdys smulkios detalės – dizaineriai viską numato.
Pačios jauniausios parodos dalyvės – Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros studentės Ona Bričkutė, Viktorija Stasytytė ir Agnė Pivoriūnaitė. Jų kūrinius iš dalies irgi galima priskirti ekspresyviosios kaligrafijos krypčiai, kurioje negali vadovautis išankstinėmis schemomis ir, pradėjęs rašyti, niekada nežinai, kur teptukas nuves.
Aristokratiškas užsiėmimas
Kaip sakė šviesaus atminimo profesorius kaligrafas Algis Kliševičius (1950–2008), tai, ką kuria kolegos klaipėdiečiai, greičiau galima pavadinti šriftine grafika. Rašymą klasikine maniera mūsų laikmečio tempai paverčia labai aristokratišku užsiėmimu. Tai retos stabtelėjimo ir vidinės darnos valandos, surandamos tik išmintingą gyvenimo filosofiją praktikuojančių žmonių.
Akį ir širdį paglosto su didžiule meile ir meistryste išvedžioti vokiečio Johanno Maierhoferio (g. 1959) aforizmai bei A.Gursko išrašytos žymių žmonių mintys. Profesoriaus patriotizmas ir ištikimybė amžinoms tiesoms turėtų tapti etalonu jauniems kūrėjams: nesvarbu, kad rašai tik kelis žodžius, visada galvok, kokias vertybes deklaruoji.
A.Gursko darbuose darniai susijungia minties gelmė, išraiškos ekspresija ir atlikimo precizika.
Dailininkė ir pedagogė (VDA Telšių skyriaus docentė) Zita Inčirauskienė niekada nesutelpa į organizatorių nustatytus standartus. Jos pasiūtos horizontalios burės pamušaluose įstrigo laiškai Vydūnui.
Tautinių audinių raštą (raidžių raštas = audinio raštas) iš padėkos žodžiais užpildytų popierjuosčių nupynė tapytoja Justina Puidokaitė.
Keletą kūrinių jungia bendra siužetinė linija: plaukimas per jūrą, per gyvenimą, palankaus vėjo paieškos (Mindaugo Petrulio „Laiškai į jūrą“). Nevilties valandomis jūreiviai meldžia Marijos – Jūrų žvaigždės užtarimo (D.Sabaliauskienė „Ora pro nobis“). Kai nežinai, kur plaukti, „…gali rasti bet ką“ (A.Kliševičius). Į transcendentines dzen gelmes panardina kovos menų ir klasikinės japonų kaligrafijos meistro Kazuo Ishii kūrinys „Nothing“.
Reta dailės šaka
Paroda žaižaruoja atlikimo technikų įvairove: šilkografija, medžio raižinys, koliažas, akvarelė, skaitmeninė grafika. Tačiau parodą būtina aplankyti dėl ranka rašytų originalų, skleidžiančių gyvybe pulsuojančią šilumą.
Būtų netiesa, jei sakytume, kad projekte viskas pavyko puikiai. Labai gaila, kad nepavyko pakviesti airių kaligafo Deniso Browno, ištobulinusio aštrių kirčių kursyvinės antikvos modifikaciją, kurią jis pats pavadino „sworsmanship“. Atsiprašė nedalyvausiąs ir žymus Belgijoje gyvenantis kaligrafas Brody’s Neuenschwanderis.
Italų meistras M.Polello atsiuntė kvietimus į jo organizuojamas kūrybines kaligrafijos stovyklas Turine. Pasirodo, visuose kraštuose yra „pamišusių“ dėl šios retos dailės šakos. Katarhinos Pieper darbas „Draugystės abėcėlė“ yra liudijimas, kad rašto įvairovė ne tik skiria, bet ir jungia žmones.
Audrų, vėjo, tykštančių bangų jėgos sklidini kaligrafijos darbai sunkiai tilpo į P.Domšaičio galerijos pirmojo aukšto salę. Ši kaligrafijos audra tęsis iki vasario pabaigos. Komisijai atrinkus 12 geriausių, vertų spausdinti ant burių, nugalėtojai bus paskelbti vasario 8-ąją. Tą vakarą visuomenei bus pristatytas ir naujausias, aštuntasis, tęstinio klaipėdiečių leidinio „Kaligrafijos sąsiuviniai / Calligraphy notebooks“ numeris.
Projektas „Kaligrafija Klaipėdai“
Šiemet rugpjūčio 1-ąją bus minimas Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejus. Klaipėda dar vadinama Lietuvos kaligrafijos sostine, todėl paminėti jubiliejinį miesto gimtadienį sumanyta akcentuojant rašto meno unikalumą ir svarbą jo istorijai, kultūrai, socialiniam gyvenimui. Menotyrininkės Godos Giedraitytės sumanyto tarptautinio projekto organizatoriai pernai pakvietė menininkus parodai Klaipėdoje pateikti kaligrafijos, šrifto, tipografijos ar rašto meno darbus – dalyvauti kaligrafijos ir rašto meno projekte, tuo pagarsinant rašto meno unikalumą ir svarbą bei atskleidžiant savitą Klaipėdos dvasią. Buvo surengtas tarptautinis konkursas, kurio metu atrinkti darbai dabar pristatomi parodoje „Kaligrafija ant burių“ P.Domšaičio galerijoje. Iš jų komisija atrinks 12 brandžiausių Klaipėdos dvasią atspindinčių kūrinių, kurie bus atspausdinti ant maždaug 5×3 m dydžio burių. Pagaminus tam tikrus plūduriuojančius stovus, visą vasarą kaligrafiją ant burių numatoma eksponuoti unikalioje Danės upėje plūduriuojančioje ekspozicijoje. Projekto kuratorių G.Giedraitytės, L.Skačkauskaitės-Kuklienės ir M.Petrulio įsitikinimu, tokiu būdu ne tik populiarinama kaligrafija, bet ir jungtiniame projekte pristatomi Klaipėdos miestą charakterizuojantys ženklai – uostamiestį simbolizuojančios burės ir rašto menas.
