Reto meniškumo koncertas įkvėpė publiką

Pasaulinio garso violončelininkas, šių dienų pasaulio atlikėjų meno legenda Davidas Geringas, talentingas kompozitorius, Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas (1997), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius (1996), daugelio įspūdingų muzikos kūrinių autorius Anatolijus Šenderovas, puikus dirigentas, savitas muzikos interpretatorius Robertas Šervenikas ir… Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovė Liuda Kuraitienė) – kiekvienas iš šių aspektų galėjo suintriguoti ne vieną klausytoją.

Pirmiausia labai palankiai nuteikė pati programa. Iš pirmo žvilgsnio – lyg ir eklektiška, skirtingų stilių, epochų, bet talentingai ir meniškai įtaigiai atlikta ji susiklostė į darnią meninę visumą.

Kontrastingų nuotaikų Valsai skambėjo švelniai, stilingai, poetiškai.

Ir orkestras, ir dirigentas, puikiai pajutę genialiojo R.Šumano muzikos poeziją, joje glūdinčias subtilias emocijas, įtikinamai tai perteikė.

Kai kuriuose epizoduose šiek tiek pritrūko grakštumo, lengvumo, labai aiškiai „užkoduoto” partitūroje, tačiau tai, manau, lėmė koncerto pradžios bei pateikiamos naujos programos premjeros jaudulys. (Be to, reikėtų neužmiršti, kad Valsai – ne originalūs kūriniai orkestrui, o aranžuotės).

Paties veikalo privalumai: nepriekaištingai „subalansuotos” solisto ir orkestro partijos, tobulas ciklinio kūrinio dalių santykis, „koncertuojančios” violončelės primatas ir kita teikė klausytojams nepakartojamo estetinio žavesio.

Ypatingą įspūdį paliko violončelės virtuozo D.Geringo atlikimas. Dažnai Lietuvoje koncertuojantis talentingas muzikas ir šį kartą pakerėjo nepakartojamu savosios violončelės tembro grožiu, R.Šumano muzikos pajauta, kūrinio dramaturgijos logikos suvokimu ir jos perteikimu klausytojams.

Romantiška, svajinga, kartais dramatiškai skausminga ir aistringa kompozitoriaus kūrinio muzika D.Geringo, Klaipėdos kamerinio orkestro bei dirigento R.Šerveniko „tercete” interpretaciniu požiūriu skambėjo savitai ir jaudinančiai.

Koncerto žanro žinovas R.Šumanas violončelei suteikė svarbiausią vaidmenį, tad solistui buvo kur pasireikšti; tie momentai ypač žavėjo: atlikėjas ir instrumentas susiliedavo ir tapdavo neatskiriami, tarsi vienas organizmas.

Nors kūrinys sukurtas prieš 30 metų, tačiau jo muzikos kalba tokia novatoriška ir „šviežia“, kad atrodo, lyg jis būtų dabar parašytas.

Kompozitoriui A.Šenderovui klaipėdiečiai muzikai (ypač vyresnės kartos) jaučia daug simpatijų, nes jis, tik baigęs Lietuvos konservatoriją (dabar – Muzikos ir teatro akademija), vienerius metus dėstė mūsų miesto S.Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – konservatorija) ir turi čia daug bičiulių.

Šis veikalas, ypač klausantis jo šiandien, atrodo tarsi išpranašavęs garsią įžymaus kompozitoriaus ateitį.

Kamerinė simfonija pasižymi visais meniškai vertingo, emocionalaus, talentingo kūrinio bruožais: nauja, moderniai saikinga ir visiems suprantama muzikos kalba, sonoristiniai, aleatoriniai efektai, orkestro bei soluojančių instrumentų štrichų įvairovė, prasmingi, reikšmingi, įtikinantys kontrastai, dramaturgijos logika, psichologiškai priimtinas kulminacijų „išdėstymas” ir pan.

O reminiscencija su J.S.Bacho muzika (preliudu iš “Gerai temperuoto klavyro”) praskleidė dar vieną savitą kompozitoriais idėjos „šydą”.

Mūsų orkestras pasirodė labai gerai, pademonstruodamas gerokai išaugusį savo meninį atlikimo lygį bei meistriškumą.

Nepriekaištingai į Kamerinės simfonijos atlikimą įsijungė solinių partijų atlikėjai – pianistė Tatjana Romaškina bei klavesino partiją atlikusi Inga Maknavičienė.

Fortepijono ir klavesino tembrai A.Šenderovo Kamerinėje simfonijoje yra labai svarbūs, padedantys išryškinti dramaturginius kontrastus bei paryškinti tembrinius niuansus.

Impulsyvi, kupina temperamentingų šokio ritmų, talentingai orkestruota kompozicija sukėlė publikos ovacijas. D.Geringas ir Klaipėdos kamerinis orkestras vėl buvo vieni kitų verti meniniai partneriai pačia geriausia prasme. Dirigentas R.Šervenikas tvirtai rankose (ir galvoje) laikė kūrinio partitūrą (kaip ir kitas).

Naujoji Klaipėdos kamerinio orkestro programa ir jos atlikėjai dar kartą nustebino ir sužavėjo. (Išties, sudarant koncertų programas, reikia turėti ne tik muzikos žinių, bet ir gilios meninės nuovokos). Atėjusieji tikrai nenusivylė, patyrė pačių nuostabiausių meninio grožio akimirkų.

Po koncerto žmonės skirstėsi pakilios nuotaikos: gal dar sulauksime panašaus meninio lygio koncertų – šiuolaikinių, patrauklių, emocingų, talentingai atliekamų.