Rytprūsių dailės paveldas sugrįžo prie ištakų

Rytprūsių dailės paveldas sugrįžo prie ištakų

 

I.Simonaitytės bibliotekoje baigiantis lapkričiui startavęs parodų ciklas „XIX–XX a. Prūsų Lietuvos ir Nidos kolonijos dailininkų kūryba“ – tai išskirtinė galimybė plačiau susipažinti su Rytų Prūsijos mylėtojų draugijos „Nidden“ narių surinkta dailės kolekcija, kurioje nuo draugijos įkūrimo 2007-aisiais jau sukaupta beveik 800 meno kūrinių.

Irmantė Šarakauskienė

Susiję su šiuo kraštu

Penkiose parodose iki vasaros ketinama pristatyti įvairios tematikos, atlikimo technikų ir skirtingų žanrų ekspozicijas.

Kaip byloja draugijos „Nidden“ pavadinimas, jos pagrindinis tikslas – rinkti po pasaulį išsibarsčiusį ir istorijos verpetuose išlikusį Rytprūsių dailės paveldą. Tai būtų šiame krašte gimusių, besilankiusių ir dirbusių dailininkų kūryba, akcentuojant du svarbiausius Prūsų Lietuvos menininkų traukos objektus – Karaliaučiaus dailės akademiją ir ypač Nidos dailininkų koloniją.

Tad ir visi parodų ciklo rengėjų eksponavimui atrinkti darbai yra vienaip ar kitaip susiję su Prūsų Lietuvos kraštu bei Nidos dailininkų kolonija. Dalies jų autoriai – tokie kaip Anna Michelau, Hansas Simoleitis, Gerhardas Eisenblätteris ar Arthuras Degneris su Prūsų Lietuvos kraštu yra susiję daugiaplaniais ryšiais – jie čia ir gimę, ir studijavę ar net dėstytojavę Karaliaučiaus dailės akademijoje, ir dalyvavę Nidos dailininkų kolonijos veikloje. Kiti – Ernstas Bischoffas-Culmas ir Ludwigas Dettmannas – studijavo ar dėstytojavo Karaliaučiaus dailės akademijoje ir vežėsi į Kuršių neriją savo mokinius bei draugus. Didžioji dalis parodų ciklui atrinktų autorių lankėsi Kuršių nerijoje epizodiškai, dažniausiai vasaros plenerams. Tą puikiai paliudija ir parodos etiketažą papildantys dailininkų biografijos faktai.

Dvasią perteikia akvarelės

Sakyčiau, labai vykusiai pasirinkta ir pirmosios parodos tema – akvarelė. Ši vandenyje tirpstančiais dažais grindžiama tapybos technika nepaprastai tinka vandeningam Baltijos jūros, Kuršių marių ir Aistmarių skalaujamam bei upių upelių išvagotam Prūsų Lietuvos kraštui.

Eksponuojamos akvarelės puikiai ir betarpiškai perteikia šio krašto dvasią ir nuotaikas, o kartu leidžia gėrėtis dailininkų virtuoziškumu ir meninėmis subtilybėmis.

Dalis jų žavi lengvais, žaismingais ar niuansuotais spalvų perėjimais bei impresionistiška nuotaika. Tai Ericho Kuxo „Kuršių nerija su Terese“, Gerhardo Eisenblätterio „Burvaltės Kuršių nerijoje“ ar Helene Lottberg „Gėlės“. Kitos dėmesį atkreipia ryškių skambių spalvų gausa ir jose užkoduota vidine ekspresija. Tai Oskaro Gawello „Žvejų namai Nidoje“ ar Emmy Brode „Miestelis Rytų Prūsijoje“. Trečios patraukia dailininkų sugebėjimu vos keliais teptuko brūkštelėjimais ir kelių spalvų sąskambiais perteikti nuotaiką: laukimo – Georgo Gelbkės „Prie jūros“, lietaus artėjimo – Gabrielės Stock-Schmilinsky „Kurėnai prie Nidos“, ramybe dvelkiančios vakaro žaros – Arthuro Degnerio „Vakaras Baltijos jūros pakrantėje“ ar vasaros kaitra žaižaruojančio vidurdienio – Ericho Kuxo „Kuršių nerija su Terese“. O Hermano Dienzo nulietos „Valtys Kuršių nerijoje“ stebina netikėtais nėrinių ažūrais.

Akvareles parodoje vykusiai papildo keletas pastelių, guašu ir mišria technika atliktų darbų.

Ir menui, ir istorijai

Eksponuojami darbai įdomūs bei vertingi ir ikonografiniu bei istoriniu požiūriu.

Gausiausiai parodoje pristatomi peizažai fiksuoja savitą Prūsų Lietuvos gamtovaizdį su jam būdingais potvyniais, beržų alėjomis bei su Nidos dailininkų kolonijos atstovų pamėgtais pamario vaizdais ir šiam kraštui būdingais laivais kurėnais.

O Arthuro Degnerio ir Karlo Juliuso Joosto akvarelės su maudymosi kabinomis greičiausiai vaizduoja kiek didesnių kurortinių miestelių pajūrį su čia beužgimstančia maudynių kultūra. Pauliaus Kuhfusso užfiksuoti tinklus bedžiaustantys žvejai, Hanso Laskowskio įamžintos žvejų belaukiančios žmonos ar Ludwigo Dettmanno pavaizduota šienapjūtės scena byloja apie šio krašto žmonių kasdienybę ir buitį. Richardo Theodoro Birnstengelio ir Ericho Kuxo su meile ir šiluma nutapyti motinos su vaiku ir žvejo Schmidto portretai pristato šio krašto etnografinį tipažą. O Ludwigo Dettmanno ir Hugo Ungewitterio įamžinti kariai primena Prūsų Lietuvos istoriją negrįžtamai pakeitusį Pirmąjį pasaulinį karą ir Nidos dailininkų kolonijos veiklą nutraukusį Antrąjį pasaulinį karą.

Bibliotekos „Vieno paveikslo“ galerijoje visą mėnesį galima stabtelėti prie Nidos meno židinio įkvėpėjo Ernsto Bishoffo-Culmo drobės „Jauna pora pakeliui į bažnyčią“. Kitąmet su kitomis ciklo parodomis ten bus pristatyti Hanso Hentschke’s, Arthuro Degnerio, Olofo Jernbergo, Maxo Schmidto ir Carlo Scherreso paveikslai.

Apibendrinant galima teigti, kad jau pirmojoje parodų ciklo ekspozicijoje išryškėja jos sumanytojų siekis kuo išsamiau ir įvairiapusiškiau pristatyti Prūsų Lietuvą ir Nidos dailininkų koloniją. Tai, beje, žada ir kitos jų numatytos šio ciklo parodos.

by admin