Sidabrinė vario fiesta
Į taip pavadintą koncertą, skirtą Klaipėdos koncertų salės (KKS) Brass kvinteto kūrybinės veiklos 25-mečiui, lapkričio 15-ąją gausiai rinkosi klausytojai. Šventiškai papuoštoje fojė šurmuliavo margaspalvė publika, „nutūpusi“ net visus minkštasuolius.
Laima Sugintienė
Toks – vienintelis Lietuvoje
Šia proga kvintetas (Vilmantas Bružas – vadovas, trimitas, Alius Maknavičius – trimitas, Algirdas Ulteravičius – valtorna, Steponas Sugintas – trombonas, Jurgis Dargis – tūba) drauge su svečiu – klaipėdiečiu „šimkiuku“, garsiojo Virgilijaus Nemaniūno ugdytiniu ar tiesiog geru bičiuliu trimitininku, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro trimitų grupės koncertmeisteriu ir Sostinės vario kvinteto meno vadovu Algirdu Januševičiumi parengė programą, kurioje skambėjo kūriniai nuo baroko iki šiuolaikinių lietuvių autorių, džiazo standartų.
Regis, ką tik minėjome KKS Brass kvinteto 20-metį. Tuomet vieni linkėjo, „kad šiais sunkiais kultūrai laikais kolektyvas neprarastų kūrybinės ugnelės, o miestas dar ilgai didžiuotųsi turįs vienintelį Lietuvoje į antrą dešimtmetį įkopusį varinių pučiamųjų kvintetą“. Linkėjimai išsipildė: štai sulaukėme ir ketvirčio amžiaus…
Klaipėdiečiai pagrįstai gali didžiuotis: toks ansamblis – vienintelis Lietuvoje ketvirtį amžiaus gyvuojantis, nuolat grojantis, vis naujas programas rengiantis pučiamųjų kolektyvas. Iki klaipėdiečių kvinteto susikūrimo reguliariai dirbančių šio žanro atstovų nebuvo ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Lietuvoje tik vilniečių Sostinės vario kvintetas štai jau gerą dešimtmetį eina šiuo keliu.
Šiek tiek istorijos
Šiandien mažai kas žino, kad klaipėdietį kompozitorių Remigijų Šileiką, tuomet, dar aname šimtmetyje, parašiusį savo pirmąjį kvintetą variniams pučiamiesiems, galima laikyti ansamblio krikštatėviu. O netrukus, 1986-ųjų balandį (būtent nuo tol atlikėjai ir skaičiuoja savojo kvinteto gyvavimą), penki vyrukai pasiryžo parodyti publikai savo ilgų repeticijų vaisius, paskelbti miesto visuomenei apie naujo ansamblio susikūrimą.
„Startinį penketuką“ sudarė penki savo amato profesionalai, kiek-vienas atskirai jau turintis solidžią dalyvavimo įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose patirtį, pelnęs garbingus laureatų, diplomantų vardus: čionykščiai trimitininkai V.Bružas ir Viktoras Kovaliovas, po studijų tuometiniame Leningrade į Klaipėdą atvažiavęs valtornininkas Zigmantas Augaitis, iš Vilniaus – trombonininkas S.Sugintas ir tūbininkas Alfredas Dubinskas. Šį pasirodymą muzikos kritikai pavadino „debiutu, pranokusiu visus lūkesčius“.
Šios sudėties brass kvintetas į savo metraštį įrašė pačius svariausius pasiekimus: kolektyvas tapo kelių prestižinių tarptautinių konkursų Rusijoje, Vengrijoje ir Prancūzijoje laureatu bei diplomantu. Klaipėdiškių ne kartą klausėsi Vokietijos, Danijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos melomanai.
Klaipėdos varinių pučiamųjų kvintetas yra pirmasis muzikų kolektyvas, kurį parėmė ir miesto valdžia. Vėliau pamažu formavosi tuometis Muzikos centras, šiandien reformavęsis ir išaugęs į KKS.
O šiandien iš senbuvių kolektyve likę tik du. Tai V.Bružas ir S.Sugintas. Įvairiu laiku ansamblyje groti pradėjo dabartinės sudėties nariai A.Maknavičius, A.Ulteravičius ir J.Dargis.
Pastaruoju metu ansamblis didelį dėmesį skiria jaunimo edukacijai, nuolat koncertuoja mokyklose. Mažuosius klausytojus džiugina prieš pusmetį startavęs edukacinis muzikinis spektaklis apie varinius pučiamuosius instrumentus „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdas pūtė“, kurį kvintetas atlieka kartu su Klaipėdos aktoriumi lėlininku Linu Zube, pūtikai nuolat dalyvauja vasaros koncertų cikle „Nuo Joninių iki Žolinės“.
Meras liko iki pabaigos
Koncertą jubiliatai, brass kvinteto žanro veteranai Lietuvoje, „įrėmino“ džiazo standartais „Just a Closer Walk“ (ar. J.Graino) ir „Traditional Amasing Grace“ (ar. L.Hendersono), kuriame kvinteto spalvų paletę papildė ir skambus, neįtikėtinai galingas svečio trimito skambesys. Aidėjo originalūs (A.Remesos „Jomarko“, trys dalys iš J.Horovitzo „Music Hall Suite“, C.Lavalee „La Rose Nuptiale“) bei instrumentuoti – A.Vivaldi „Ruduo“ iš „Metų laikų“ (ar. A.Frackenpohlo), L.Mason „Nearer My God To Thee“, (ar L.Hendersono) ir kiti kūriniai.
Jubiliejinę programą paįvairino ir papuošė du opusai, kurie buvo atlikti sekstetu: dvi dalys iš S.Szokolay „Archaic siute“ ir H.Frigyeso „Sekstetto per Ottoni“.
Kolega A.Januševičius „įteikė“ ansambliui ypatingą dovaną – įspūdingai atliko O.Kettingo Intradą trimitui solo, o kūrinio natas padovanojo savo trimito mokytojui S.Šimkaus konservatorijos pedagogui V.Nemaniūnui. Tai buvo labai jaudinantis ir gražus gestas bei puikus pavyzdys gausiai tą vakarą susirinkusiems konservatorijos ugdytiniams. Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, atvykusį pasveikinti kolektyvo narių sukakties proga bei įteikti LR kultūros ministerijos ir savivaldybės padėkos raštu tai paskatino prisiminti kuriozišką savo, kaip trimitininko, kelio pradžią, kai to paties pedagogo natas suėdė šuo. O kvintetui linkėdamas naujų aukštumų, meras apibūdino jo veiklą kaip labai reikšmingą ne tik uostamiesčio, Lietuvos, bet ir užsienio šalių kontekste.
Klaipėdos tapatybės dalis
Ši jauki situacija neliko nepastebėta ir viešnios iš Vilniaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikologės doc. dr. Rūtos Stankevičiūtės, pasidžiaugusios: „Smagu, kad ir toliau pučiamųjų muzika išlieka itin ryški Klaipėdos tapatybės dalis. Tai labai klaipėdietiška tradicija. Labai smagu matyti gyvą bendruomenę, mokytojų ir mokinių bendravimą“.
Jai antrino kolegė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto prof. dr. Danutė Petrauskaitė: „Tai mano bendraamžiai, bendradarbiai. Seku jų darbus. „Metų laikus“ dar reikėtų parepetuoti, matyti, kad sunku. Tačiau kiti kūriniai pylėsi kaip iš gausybės rago, o solistas atskleidė tiesiog beribes instrumento galimybes“, – pasidalijo įspūdžiu muzikologė.
Koncerto kulminacija tapo du kūriniai, kuriuose nepakartojamai soliavo svečias. Kvapą užgniaužusi publika išklausė D.Staigerio „Carnival‘s Jest from Venice“, (ar. V.Šilinsko) ir J.Levy „Grand Russian Fantasia“ (ar. P.Jokubausko ir V.Šilinsko).
Savo ugdytinio pasiekimais džiaugėsi ir V.Nemaniūnas, o kvinteto grojime pabrėžė pastebįs ryškią pažangą, puikų ansambliavimą, ko anksčiau pasigesdavęs. „Jų muzikavimas tapo kompaktiškesnis, lygiau skamba visi instrumentai. Be abejo, temperamentu, ryškia energetika užkrėtė ir solistas. Išskirčiau laisvai sugrotą „Jomarką“ bei linkėčiau ateityje atlikti labiau apgalvotą programą“, – sakė trimitininkų guru.
Prof. Kazimieras Kšanas prisipažino, kad turėjęs rinktis, kur eiti, mat tą vakarą vyko ir chorinės muzikos koncertas – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto 40-mečio renginys. „Pabudo manyje buvęs trimitininkas, – šyptelėjo maestro. – Norėjau išgirsti muzikus, su kuriais ne kartą teko dirbti, kuriuos puikiai pažįstu. Mane stebina ne tik jų profesionalumas, bet ir entuziazmas, jaunatviška energija. Juk reikia ne tik daug kūrybinių, bet ir fizinių jėgų, laiko. Puiki, apskaičiuota programa, ją, be abejo, itin papuošė svečias. Vakaras paliko labai gerą įspūdį“.
