Skersvėjis teatro mokytojų padangėje
 |
| Klaipėdietis mimas Aleksas Mažonas, Klaipėdos universitete būsimiesiems teatro pedagogams dėstantis sceninį judesį, su entuziazmu įsijungė į seminaro užsiėmimus. |
Raimonda Agnė Medeišienė
Teatro mokytoja
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto patalpose sausio 27-29 dienomis smagiai praūžė tarptautinis seminaras teatro pedagogams „Europos pilietybės suvokimas: socialinės dramos metodo galimybės ir praktika“.
Rengia “Europos namai”
Šis neaprastai darbingas susitikimas – viena iš to paties pavadinimo pusmetinio projekto dalių. Seminarai dramos pedagogams įeina į VĮ „Europos namai“ parengtą projektą „Europos pilietybė: pilietiškumo suvokimas ir skatinimas“. Be šių seminarų, projektą sudaro žurnalistams rengiamų seminarų ir diskusijų ciklas, Mokomojo Europos parlamento sesijos vyresniųjų klasių mokiniams, seminarai nevyriausybinėms organizacijoms, regionų savivaldybių administracijoms. Šiuo projektu siekiama padidinti Lietuvos žmonių domėjimąsi Europos Sąjungos tikslais, paspartinti visuomenės integravimąsi į ES.
Projektą remia Europos Komisija ir Šiaurės Kultūros fondas. Jį parengė ir įgyvendina VĮ „Europos namai“ kartu su Lietuvos vaikų teatro draugija, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Teatro pedagogikos katedra ir Menų fakulteto Režisūros katedra.
Vienintelis Lietuvoje
Tokios apimties projektas, kurio adresatas būtų teatro mokytojas, – vis dar vienintelis Lietuvoje (o norėtųsi, kad teatro mokytojai galėtų pasakyti: „Rinkausi, kuriame dalyvauti iš kelių galimų variantų, ir išsirinkti nebuvo paprasta…“). Vienintelis savo turiniu – trys dienos intensyvaus, įdomaus kūrybinio darbo. Vienintelis ir bandymu sukviesti bendrai veiklai įvairių pakopų teatro pedagogus – teatro mokytojus praktikus, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Teatro pedagogikos katedros ir Menų fakulteto Režisūros katedros dėstytojus bei minėtų katedrų studentus, greitai pradėsiančius savo intensyvią ir dabar labai paklausią profesinę veiklą.
Taikomoji drama
Pagrindinis seminaro tikslas buvo susipažinti su Šiaurės šalyse gerai žinomais teatriniais metodais. Šį darbą atliko trys malonūs ir profesionalūs sveiai: Helle B. Hauger (Danijos mėgėjų teatro asociacija), Anne Bjurvik (Agderio universiteto Menų fakultetas, Kristiansandas, Norvegija), Peka Korhonen (Teatro akademijos Suaugusiųjų mokymo skyrius, Helsinkis, Suomija).
Pristatyti keli metodai – dramos struktūros, proceso drama, forumo teatras. Visus juos galima vadinti tiesiog taikomąja drama. Užsiėmimų metu svarbu buvo ne išvystyti aktorinius ir režisūrinius gabumus, o gebėjimą bendrauti, bendradarbiauti, sukurti atmosferą, kuomet galima ir norisi kurti.
Bandys pritaikyti
Tikslas pasiektas su kaupu – užsienio ekspertų vesti užsiėmimai buvo įdomūs, naudingi, reikalingi, įkvepiantys. Dabar seminaro dalyviai (jų buvo 30 iš visos Lietuvos) pabandys pritaikyti idėjas savo darbe ir fiksuos patyrimus, atradimus, praradimus. Jie parengs veiklos aprašymus, filmuos užsiėmimus, ir tai, kas pavyks ar galbūt nepasiteisins, pristatys kito seminaro metu. Jis planuojamas balandžio 28-30 dienomis Vilniuje. Vėl atvyks Šiaurės šalių ekspertai ir įvertins bei aptars seminaro dalyvių pristatytus darbus. (Dėmesio! Jei nedalyvavote seminare Klaipėdoje, tačiau jums įdomu, norėtumėte pamatyti kolegų darbus planuojamo seminaro Vilniuje metu, prašome apie tai pranešti šio projekto vadovui Aisvydui Šniūrevičiui adresu aisvydas@eurohouse.lt).
Karštai diskutavo
Be pagrindinio tikslo, buvo skirta laiko ir dėmesio kitiems svarbiems dalykams – prieš pradedant kūrybines laboratorijas surengta apskrito stalo diskusija, o vakarais kelis užsiėmimus vedė lietuvių teatro pedagogai.
Susėsti prie apskrito stalo trims skirtingoms teatro pedagogų grandims (mokytojams, dėstytojams ir studentams) seniai reikėjo ir reikia. Diskusija padėjo apibrėžti teatro mokytojo situaciją šiandieninėje besikeičiančioje mokykloje. Kalbėta apie tai, kokių gebėjimų, žinių reikia šiandien, kokias jas suteikia specialistus rengiantis universitetas, o kokių nesuteikia, nors turėtų. Taip pat aptarta, kur realiai teatro mokytojas gali gauti impulsų kūrybiniam darbui, kas šioje srityje daroma ir kas galėtų būti daroma geriau.
Alksta žinių
Trijų valandų pokalbis tik išryškino tokių reguliarių pokalbių būtinybę. Kokybiškos kvalifikacijos kėlimo (kompetencijų įgijimo, – kaip patikslino Nijolė Saugėnienė, Mokytojų kompetencijos centro direktorė) problema mokytojams bei dėstytojams yra labai aktuali. Kūrybinės srities žmonėms ypatingai reikia režisūros naujovių, metodų įvairovės, sistemingų teatro istorijos žinių, diskusijų apie darbą, teatro – kaip pasirenkamojo dalyko – dėstymą 11 ir 12 klasėse. Būtinas tampresnis ir tikresnis ryšys tarp teatro teoretikų ir praktikų, pjesių kūrėjų ir statytojų, mokymo ir mokymosi. O svarbiausia – visa tai turėtų būti pateikiama kuo kokybiškiau ir profesionaliau.
Miglotai įsivaizduoja
Akivaizdu, kad dėstytojai gana miglotai įsivaizduoja, kokių teatro specialistų dabar labai reikia šiuolaikinei mokyklai. Senos, geros, išbandytos dėstymo formos turėtų nebūti vienintelėmis galimomis. Vis dėlto teatras mokykloje – ne tik spektaklių statymas, ne vien darbas su studija (drįstu teigti, kad tokios veiklos mažėja, kodėl – atskira kalba). Tai specifinis meninės raiškos dėstymas, pagalba popamokiniuose renginiuose, kurie įvairėja, ir profesionalo ranka gali daug. Apskritai teatras – kaip metodas – aktualus, patrauklus, paklausus visose pamokose. Taigi teatro pedagogas turi visas galimybes dabar tapti mokyklos ašimi. Kad pasinaudotume šia situacija, tiesiog būtina glaudžiau bendradarbiauti.
“Baubas su šypsena”
Studentai, paprašyti įvardinti, kaip įsivaizduoja savo būsimą darbą mokyklose, per seminarą teigė, kad tai „baubas su šypsena“. Jie nesijaučia pakankamai parengti profesijai, ir vargu ar tai įmanoma, jei, pasirodo, iš lietuvių filologijos ir režisūros studijų programos prapuolė praktika mokykloje. Gal čia viena iš priežasčių, kad jauni žmonės nebeateina dirbti į mokyklas? Tikrai gaila, nes bent jau Vilniuje tokie specialistai tikrai rastų darbo ir dar galėtų jį pasirinkti.
O tuo tarpu teatro mokytojo statusas mokyklose per pastaruosius penkerius metus pasikeitė teigiama prasme – teatro pamokos tampa traukos centru, didėja darbo krūvis (t.y. ir apmokėjimas už darbą), geri specialistai vertinami, kitų dalykų mokytojai į juos kreipiasi pagalbos ir dėl galimybės dirbti integruotai.
Moko ir ugdo
Galimybės integruotai veikti – didžiulės, ir visų pirma – su lietuvių kalbos mokytojais. Mariaus Mikalajūno, lietuvių kalbos mokytojo eksperto siūlymu, tai galėtų būti: bet kokio teksto raiškiojo skaitymo ugdymas; dramos teksto skaitymo, kaip vieno iš interpretacijos būdų, ugdymas; spektaklio recenzijos, referato, pranešimo rašymo mokymas; teatro istorijos mokymas; išsamesnis supažindinimas su dramos teorine medžiaga; pasaulinės ir lietuvių dramaturgijos raidos išryškinimas.
Visa, apie ką buvo kalbėta prie apskrito stalo, verta nuodugnesnių svarstymų ir aptarimų.
Didžiulio susidomėjimo bei plojimų per seminarą sulaukė lietuvių teatro specialistų vesti užsiėmimai. Linas Zubė (Klaipėdos universiteto scenos judesio dėstytojas) pristatė sceninę kovą, Dalė Dargienė (Šiaulių universiteto dėstytoja, žinomos teatro studijos „Kompanija šauni“ režisierė) – kūrybiškumo ugdymą žaidybinėmis improvizacijomis.
Sėkmės formulė
Trys dienos Klaipėdoje prabėgo greitai. Profesinės naudos ir įspūdžių – daug.
Įdomu, kad seminare dalyvavo ir specialistai (mokęsi teatrinių disciplinų auštojoje mokykloje), ir ne specialistai (pvz., pradinių klasių mokytojai), ir visi sėkmingai įsijungė į veiklą. Vadinasi, tiesa, kad nebeįmanoma išmokti kažko kartą ir visiems laikams – mokomasi visą gyvenimą.
Buvo malonu susitikti su daugiau ar mažiau pažįstamu kolega, buvusiu kurso draugu ir bendrauti, dirbti be nereikalingos įtampos – tik taip galima kažko išmokti. Nes sukurta tinkama atmosfera. Bendro darbo ir kūrybos procesas nenutrūkdavo net kavos pertraukų metu.
Gera būti seminare, kuriame gaila prarasti 10 minučių, ir visai nekyla noras susitvarkyti savo reikalus renginio sąskaita.
Smagu suprasti, jog užsiimi veikla, ugdančia teatro mokytojų kompetencijas. Taip pat suvokti, kaip reikalingi kokybiški seminarai kūrybingiems žmonėms, ir kad tai įmanoma padaryti.
Pabandėme išvesti sėkmingo seminaro (SS) formulę. Ji paprasta. SS = didžiulis nematomas parengiamasis darbas + kompetentingi partneriai + įdomūs lektoriai + puikūs vertėjai + darbinga kūrybinė atmosfera + besidomintys dalyviai + pagarba žmogui.
Vilnius
