Šokis įkūnijo “Viltį ir nakties praregėjimą”

FESTIVALIO AIDAI

Šokis įkūnijo “Viltį ir nakties praregėjimą”

Violeta MILVYDIENĖ
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros lektorė

Tie žiūrovai, kurie rugpjūčio 15-ąją, sekmadienio vakarą, atėjo į mūsų Muzikinį teatrą pramogauti ar pamatyti kažkokį šou, – apsiriko. Bet norėtųsi tikėti, jog visiškai nenusivylė tuo, ką išgirdo ir pamatė. Iš tikrųjų, ,,Muzikinio rugpjūčio pajūryje” premjera – dviejų veiksmų vokalinis-choreografinis diptikas pagal austrų kompozitoriaus ir dailininko Arnoldo Šionbergo (Schoenberg) muziką – gana rimtas dalykas ir, drįsčiau teigti, labiau priimtinas elitinei publikai, tikriesiems šiuolaikinės klasikinės muzikos bei moderniojo šokio gerbėjams.

Publikai pateikė malonią staigmeną

Pirmoji – vokalinė-choreografinė kompozicija ,,Viltis” – tai moters monologas, nepaliaujamai beieškant savo mylimojo. ,,Apimta nevilties, desperatiškai besiblaškydama, prarasdama sveiką protą ir laiko pojūtį, kankinama prisiminimų ir asociacijų” (taikliai apibūdinama programėlėje), mergina veltui laukia to, kuris ją paliko, galiausiai randa mylimąjį nužudytą. Bet kokia viltis žlunga…

Po pertraukos vėl scenoje pamatyta Beata Molytė pateikė malonią staigmeną. Ši baleto artistė, kaip ir anksčiau, žavi raiškia kūno plastika, ilgomis galūnėmis, grakštumu. Šįkart išryškėjo jos artistiškumas ir sielos brandumas, itin muzikaliai įkūnijant sudėtingą (ta prasme, kad šokiui nepritaikytą) A. Šionbergo kūrinį, papildant jį tiksliais niuansais, suteikiant ypatingą gyvastį vokiškai dainuojamam tekstui. Kiekvieną žodį ar ištisą frazę solistė vaizduoja ekspresyviai ir išraiškingai, mintį įtaigiau perteikti jai padeda ,,šešėliai” – Kristina Gudelytė, Dainius Bervingis, Ričardas Jankevičius ir Gintaras Kistienas.

Apsiribojusi scenos erdve (beveik pusę jos užima orkestras) ir nedideliu atlikėjų skaičiumi, choreografija nėra minimalistinė – priešingai, ji gana turtinga ir įvairiaspalvė. Pastarasis teiginys daugiau charakterizuoja B. Molytės šokį, kadangi ,,šešėliai’’ čia atlieka pagalbinę funkciją. Kita vertus, jų epizodai galėtų ,,nuskambėti” kiek tvirčiau ir sinchroniškiau.

Statė žymūs baletmeisteriai

Antrasis to paties kompozitoriaus kūrinys – ,,Nakties praregėjimas” – jau užfiksuotas choreografijos istorijoje. Nors A. Šionbergas nekūrė baletinės muzikos (išskyrus ,,Šokius aplink Auksinį jautį” operoje ,,Moisejus ir Aronas”), jo kūryba naudojosi įvairūs choreografai, ieškodami naujų šokio išraiškos priemonių. Pagal minėtąją styginių seksteto orkestrinę versiją vienaveiksmį baletą Niujorko, Vienos bei Stokholmo baleto teatruose yra pastatęs žymus baletmeisteris A. Tiudoras (tiesa, kitu pavadinimu – ”Ugnies stulpas”), o Paryžiuje – P. van Deikas ir R. Peti.

Deja, šios kompozicijos man nepažįstamos (mat jos sukurtos 5-8 praėjusio amžiaus dešimtmečiais) ir, enciklopedijos žiniomis, iki šiol neišlikusios. Tik ten aprašytasis siužetas primena šio, matytojo, turinį: nevilties akimirką jauna moteris sulaužo ištikimybę mylimajam ir laukiasi kūdikio nuo kito. Ji gėdijasi savo poelgio ir ketina nusigręžti nuo vyro, tačiau šis jai atleidžia. Jo švelnumas ir atkaklumas vėl įžiebia viltį moters širdyje. Mylimieji džiaugdamiesi kartu lauks kūdikio gimimo…

Duetas “išlošė” nuoširdumu ir žaisme

,,Nakties praregėjimo” muzika melodingesnė, gana romantiška, tad ir šokio kalba joje kiek kitokia nei pirmojoje diptiko dalyje. Čia duetiniame šokyje taip pat vyrauja šiuolaikinio šokio ir moderniojo baleto judesiai, tačiau jie dažniau lyriški nei energingi, nors ir ne visada subtilūs (turiu omenyje sportinius triukus ,,par terre”).

Merginai – Ingai Briazkalovaitei – gana lanksčiai, jautriai atlikėjai, manau, labiau sekasi modernaus šokio negu klasikinio baleto elementai, o trumpame vaikino – Aurelijaus Liškausko solo neblogai pavykę sukiniai ,,šenė’’.

Akivaizdu, duetas nepasižymi tobula klasikinio šokio technika (jos ypač pritrūko pakėlimams, tarkim, antrojo to paties derinio kartojimo atveju), tačiau nustebino lengvi šuoliai ir ypač tylus nusileidimas ant grindų. Be to, artistai ,,išlošia” nuoširdžiu jausmingumu ir žaismingumu.

Teatrą pakylėjo į naują kokybę

Aidint gausiems aplodismentams, iškilo toks apibendrinimas: diptiko choreografija (baletmeisteris Aleksandras Jankauskas) kartu su moters (sopranas Sabina Martinaitytė, Kaunas) balsu pirmojoje dalyje, mūsų teatro orkestro atliekama muzika (dirigentas Ilmaras Lapinis, Latvija-Austrija) bei scenografija (Ainos Janulionienės) ir šviesos (Donato Šimonio) sudarė bendrą visumą ir pasižymėjo vieningu stilingumu. Drįsčiau teigti ir dar kartą akcentuoti, jog šokis čia – itin svarbus komponentas, iliustratyviai ir funkcionaliai išreiškęs muzikinius A. Šionbergo kūrinius.

Pabaigai telieka pridurti, kad ši premjera, kurioje buvo atlikti A. Šionbergo kūriniai, tapo gana reikšmingu festivalio akcentu, manyčiau, pakėlusiu teatro veiklą į naują kokybinį lygį. Tai paliudijo ir pozityvi publikos daugumos reakcija.

by admin