„Stabat Mater” skambėjo bažnyčioje
Daiva Kšanienė
Didžiosios savaitės išvakarėse – kovo 18-ąją – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje prieš vakarines šv. Mišias susikaupę bei susimąstę žmonės klausėsi vieno iš nuostabiausių bažnytinių kūrinių – Dž.B.Pergolezi „Stabat Mater” dviem solistėms ir kameriniam orkestrui.
Kūrinį atliko viešnios iš Vilniaus Raimonda Tallat-Kelpšaitė (sopranas) ir Rita Preikšaitė (mecosopranas), Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovė Liuda Kuraitienė), dirigavo Robertas Šervenikas.
Šiame veikale, kaip ir Didžiosios savaitės dienų tėkmėje, tarsi sutilpo visa žmogiškųjų jausmų gama: liūdesys, skausmas, atgaila, tikėjimas, viltis ir neapsakomas Prisikėlimo džiaugsmas, triumfas, pergalė, šviesa, gėris, meilė.
Skambant 40 minučių trukmės kūriniui, klausytojai galėjo dar kartą permąstyti Kristaus kančią ir auką, jo kelią į Golgotą, prisiminti, kad prie nukankinto, mirštančio Kristaus paskendusi begaliniame sielvarte budėjo jo Motina Marija.
Beribis Motinos skausmas, jo sukrečianti didybė įkvėpė daugybę įvairių šimtmečių menininkų įkūnyti šią temą meno kūriniuose. Kiekvieno žmogaus giliausius širdies kampelius pasiekia ir jaudina skulptūros, vaizduojančios Mariją su ant jos kelių gulinčiu nukankintu Jėzumi (Mikelandželo „Pieta” /gailestingoji/ ir kt.), dailininkų J.L.Davido, B.di Džoto, V.Ticiano, S.Botičelio, A.Karačio bei kitų paveikslai.
Dievo Motinos skausmas ir sopulys dar viduramžiais įkvėpė kompozitorius sukurti netgi specialų, visiškai savarankišką muzikos žanrą „Stabat Mater” (nuo pirmųjų giesmės žodžių – „Stabat Mater dolorosa”). Lietuviškai – „Stovi Motina sielvartinga”. Tai vienos, kelių arba net keliolikos dalių stambus kantatinio-oratorinio pobūdžio kūrinys.
„Stabat Mater” rašė visų amžių kompozitoriai. Plačiai žinomi ir dažnai atliekami Dž.P. da Palestrinos, J.Haidno, F.Šuberto, F.Listo, Dž.Rosinio, Dž.Verdžio, A.Dvoržako, K.Pendereckio ir kitų autorių „Stabat Mater”.
Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje skambėjusiam XVIII a. pradžios italų kompozitoriaus Dž.B.Pergolezi kūriniui „Stabat Mater” jau beveik 300 metų, tačiau jis tebėra mėgstamas, dažnai atliekamas ir mūsų laikais.
Dž. B. Pergolezi, per savo trumputį gyvenimą (jis gyveno tik 26 metus) parašęs daug nemirtingų įvairiausių žanrų kūrinių (operų, oratorijų, kantatų, simfonijų, sonatų ir kitų), labiausiai išgarsėjo nuostabiu ir įspūdingu „Stabat Mater”.
Kontrasto būdu išdėstytos 12 kūrinio dalių (lėtas dalis keičia greitesnės ir atvirkščiai) perteikia neapsakomai skausmingą kenčiančios, gailestingosios Dievo Motinos paveikslą.
„Stabat Mater” giedojusios solistės R.Tallat-Kelpšaitė ir R.Preikšaitė puikiai įveikė visus sudėtingos, virtuoziškos barokinės vokalinės muzikos sunkumus ir arijose, ir duetuose.
Abiejų solisčių gražių tembrų balsai įspūdingai skambėjo bažnyčios erdvėje.
R.Šerveniko diriguojamas Klaipėdos kamerinis orkestras atidžiai paruošė partitūrą ir stilingai pritarė solistėms.
Puiki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebono Petro Smilgio iniciatyva – įvairiomis progomis kviesti bažnyčioje giedoti, groti sakralinės muzikos atlikėjus – džiugina tikinčiuosius, suteikia jiems daug malonių, dvasingų sąlyčio su muzika akimirkų.
