Sugrįžimas: antram gyvenimui atgimė istorinis almanachas
Minint Klaipėdos krašto dieną, visuomenei pristatytas Jono Vanagaičio redaguoto istorinio almanacho „Kovos keliais“ antrasis leidimas. Po 74 metų almanachas sugrįžo pas skaitytojus, neabejingus Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto kultūros palikimui.
Dr. Silva Pocytė
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto
vyresnioji mokslo darbuotoja
Atmintiną dieną
Sausis turtingas istorinių datų, tarp kurių – Klaipėdos miestui ir kraštui bei visai Lietuvai svarbi sausio 15-oji, skirta 1923 m. pradžioje vykusiam Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos paminėti. 2006 m. Lietuvos Respublikos Seimas sausio 15-ąją – Klaipėdos krašto dieną – įtraukė į Atmintinų dienų sąrašą, taip pripažindamas šio įvykio svarbą visai Lietuvai.
Skaitant Lietuvos žiniasklaidą, tenka konstatuoti, jog Klaipėdos krašto diena nesulaukia didesnio dėmesio už Klaipėdos krašto ribų, o Klaipėdos mieste ir krašte sausio 15-osios minėjimas per du dešimtmečius yra suformavęs prasmingą tradiciją. Vienas neatsiejamų tos dienos akcentų yra knygų, parodų, pasakojančių apie Klaipėdos krašto istoriją, pristatymas.
Šiemetinis tokio pobūdžio renginys buvo neeilinis: Klaipėdos miesto ir krašto visuomenei Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo pristatytas 1938 m. išleisto almanacho „Kovos keliais“ antrasis leidimas. Tarpukario metais almanachą sudarė, redagavo ir, minint 15-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, išleido žymus šio krašto kultūros, visuomenės ir politikos veikėjas J.Vanagaitis.
Autonominio Klaipėdos krašto laikotarpiu (1923–1939 m.) išleistų lietuvių kalba knygų apie krašto istoriją, XX a. pradžios politines aktualijas nebuvo gausu. Būtų galima išskirti Rudolfo Valsonoko, Vinco Vileišio, Anso Bruožio, Vydūno darbus. Kuklų knygų sąrašą užbaigtų almanachas „Kovos keliais“, dienos šviesą išvydęs jau nacistinės propagandos persunktame Klaipėdos krašte. Almanachas nėra mokslinis veikalas, tai – romantizuotos istorijos kūrinys, perteikiantis tarpukario metais lietuviškoje erdvėje dominavusį regiono istorijos ir kultūros suvokimą. Tačiau tai nesumažina knygos vertės. Ji iki šiol yra svarbus Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros pažinimo šaltinis.
Lietuvybės baruose
J.Vanagaičio figūra almanacho sukūrimo istorijoje nebuvo atsitiktinė. Jo kultūrinė ir politinė veikla lietuvybės baruose prasidėjo dar XIX a. pabaigoje Vokietijos imperijos metais.
1899 m. jis įkūrė ir vadovavo lietuviškai rinkimų draugijai Ragainės ir Pilkalnio apskritims. Tokio pobūdžio draugijų tikslas buvo iškelti ir rinkti lietuvininkų atstovus į Vokietijos ir Prūsijos parlamentines institucijas. XX a. pradžioje J.Vanagaitis įsitraukė į socialdemokratinį judėjimą ir tapo vienu iš nedaugelio lietuvininkų, priklausiusių Vokietijos socialdemokratų partijai. Jis aktyviai bendravo su Didžiosios Lietuvos veikėjais, kaip Prūsų Lietuvos atstovas dalyvavo Vilniaus Didžiajame Seime, kuriame pasakė kovingą kalbą. Yra teigiama, jog būtent J.Vanagaitis šį susirinkimą pavadino Pirmuoju lietuvių seimu. Po 1905 m. J.Vanagaitis nuo politikos nutolo ir pasinėrė į kultūrinę veiklą, kurioje iki 1914 m. yra išskirtinos dvi „Birutės“, kultūrinė draugija bei laikraštis, palikę įspaudus lietuvininkų kultūrinėje aplinkoje ir atspindėję tautines bei visuomenines šio veikėjo nuostatas.
Nuo 1903 iki 1914 m. J.Vanagaitis vadovavo „Birutės“ draugijai, 1909 m. pradėjo leisti to paties pavadinimo laikraštį. Spaudinys Tilžėje buvo leistas iki 1913 m. rugsėjo. Po Pirmojo pasaulinio karo laikraštis buvo atgaivintas 1920 m. Klaipėdoje, kur išleista keletas numerių.
„Birutėje“ buvo rašoma apie lietuviškų kultūrinių draugijų veiklą, nušviestos jaunimo draugijų ir jų „Santaros“ kūrimosi aktualijos. J.Vanagaitis ne tik redagavo „Birutę“, bet ir parašė ne vieną tautiškumą bei patriotiškumą žadinantį tekstą. Svarbiausios temos, kurios gvildentos laikraščio puslapiuose – tai meilė Tėvynei ir gimtajai kalbai, nutautėjimo tiek Prūsų, tiek Didžiojoje Lietuvoje problema, straipsniai istorine tematika.
Pasirašė pirmasis
Po Pirmojo pasaulinio karo galima išskirti tris pagrindinius J.Vanagaičio, kaip politinio ir visuomenės veikėjo, veiklos etapus. Tai – Tilžės akto paskelbimo aplinkybės, 1923 metų Klaipėdos sukilimas bei sąlyginis nusišalinimas nuo aktyvesnės veiklos tarpukario Klaipėdoje, pasibaigęs almanacho „Kovos keliais“ išleidimu.
1918 m. lapkričio 30 d. Prūsų lietuvių tautinė taryba pasirašė Tilžės aktą, kuriame išreiškiamas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo siekis ir po kuriuo pirmasis yra J.Vanagaičio parašas. Nors aktas turėjo labiau simbolinę reikšmę, tačiau Lietuvos valstybės delegacijai derantis pokario taikos derybose dėl Klaipėdos krašto prijungimo tai buvo svarbus argumentas. Ruošiant Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos 1923 m. sausio mėnesį, Ernestas Galvanauskas Jonui Vanagaičiui nebuvo numatęs rimtesnio politinio vaidmens. Jis priklausė Vyriausiam Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetui, kuris po pavykusio sukilimo paskyrė 1923 metų sausio 27 d. J.Vanagaitį Klaipėdos krašto atstovu Didžiajai Lietuvai. Jo vizitą į Kauną plačiai aprašė Didžiosios Lietuvos spauda. Kaune Vanagaitis susitiko su šaulių sąjungos atstovais, o grįžęs į Klaipėdą su Lietuvos Šaulių sąjungos deleguotu atstovu Klaipėdai A.Marcinkevičiumi-Mantautu veikė koordinuodami šaulių veiklą Klaipėdoje. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, jog J.Vanagaičio politinė veikla autonominiame Klaipėdos krašte nepasižymėjo tokiu aktyvumu, kaip prieš Klaipėdos sukilimą ar vos tik jam pasibaigus.
Pasirodė 1938-aisiais
4-ąjį dešimtmetį Klaipėdos krašte sustiprėjus politinei įtampai ir antilietuviškai Vokietijos propagandai, Lietuva reagavo leisdama propagandines knygas, leidinius bei plakatus.
Klaipėdos krašto gubernatoriaus biudžete buvo numatyta skirti lėšų leidybai ir 1923 m. Klaipėdos sukilimo 15 metų paminėjimui. Iniciatyvos ėmėsi J.Vanagaitis, pradėjęs rinkti medžiagą almanachui apie Klaipėdos sukilimą ir apie tai paskelbęs spaudoje, prašydamas informacijos iš asmenų bei organizacijų, kurios norėtų būti reprezentuojamos leidinyje. Almanacho rengimo metu tarp J.Vanagaičio ir Lietuviškųjų organizacijų komiteto kilo tam tikrų organizacinių nesutarimų, persikėlusių ir į teismą, tačiau jie 1937 m. pabaigoje buvo išspręsti taikos sutarties pasirašymu.
Almanachas „Kovos keliais“ pasirodė 1938 m., kai įtampa tarp Lietuvos ir Vokietijos dėl Klaipėdos krašto buvo pasiekusi apogėjų ir vis labiau ryškėjo politinis vokiškumo dominavimas krašte. Leidinyje buvo išspausdinta maždaug 80 straipsnių apie Mažosios (Prūsų) Lietuvos istoriją nuo XVI a., o daugiausia dėmesio buvo skirta 1923-iųjų sausio įvykiams Klaipėdos krašte, bet, suprantama, neminint tikrųjų sukilimo aplinkybių. Čia aprašyta lietuvininkų kultūrinė veikla Vokietijos imperijoje ir periodiniai leidiniai, pateikiami duomenys apie Klaipėdos krašto ir miesto valdžios institucijas, mokyklas, draugijas, Klaipėdos uostą, kultūrinių ir politinių veikėjų biografijos su paties J.Vanagaičio vertinimais, etnografiniai pasakojimai bei atsiminimai, reklaminių skelbimų pavidalu publikuojama informacija apie Klaipėdos krašte veikusias įmones ir akcines bendroves. Įdomus almanacho gale įdėtas 179 garbės prenumeratorių sąrašas, kuriame dominuoja asmenys, įstaigos bei įmonės iš Didžiosios Lietuvos.
Į gimtinę – nauju leidimu
Po 1939 m. Klaipėdos krašto anšliuso J.Vanagaitis su šeima pasitraukė į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. 1944 m. vasarą artėjant sovietinei kariuomenei J.Vanagaičio šeima pasirinko pabėgėlių likimą ir patraukė į Vakarus.
1945 m. pirmoje pusėje po ilgų klajonių jie atsidūrė Kassel–Mattenbergo pabėgėlių stovykloje, kur jis ir žmona Marija Brožaitytė-Vanagaitienė mirė 1946 m., o dukros Ieva ir Ona 1949 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Kaip brangią šeimos relikviją jos vežėsi ir tėvo išleistą almanachą, kuris įprasmino nenutrūkstamą ryšį su gimtine ir jos tautiniu bei kultūriniu paveldu.
Vanagaičių dukrų Ievos Kavaliauskienės-Janukėnienės ir Onos Šležienės svajonę – almanacho „Kovos keliais“ sugrįžimą į gimtinę nauju leidimu – 2012 m. pradžioje įgyvendino JAV gyvenantys J.Vanagaičio vaikaičiai Marytė Kavaliauskaitė-Murphy ir Romas Šležas, inicijavę ir fundavę almanacho antrąjį leidimą.
Leidinys yra originalo kopija, papildyta vaikaičių pratarmės žodžiu bei Klaipėdos universiteto istorikų Silvos Pocytės ir Vyganto Vareikio įžanginiais straipsniais, pristatančiais J.Vanagaičio kultūrinio ir politinio veikimo aplinkybes.
Minint Klaipėdos krašto dieną, almanacho „Kovos keliais“ antrasis leidimas taip pat pristatytas Šilutėje ir Bitėnuose (Pagėgių savivaldybė). Renginiuose dalyvavę J.Vanagaičio vaikaičiai yra mums visiems puikus šeimos tradicijos bei istorinės atminties saugojimo pavyzdys, po 74 metų sugrąžinęs skaitytojams tokį svarbų Mažosios (Prūsų) Lietuvos ir Klaipėdos krašto istorijos paminklą.
