Sukrėtė ir sužavėjo
Rita Bočiulytė
Retas įvykis Lietuvoje, ne tik Klaipėdoje – išgirsti sovietmečiu uždraustą tryliktąją D.Šostakovičiaus simfoniją. Dar retesnė galimybė – su pasaulinio garso solistais. Praėjusį šeštadienį klaipėdiečiai turėjo tokią progą. Kas žinojo – pasinaudojo. Salė ošte ošė plojimais, vyresnio amžiaus klausytojai braukė ašarą, o jaunimas stebėjosi, kad Šostakovičius – toks modernus…
 |
| Jungtinės Klaipėdos ir Kaliningrado muzikų pajėgos su svečiu solistu M.Svetlovu-Krutikovu publikai priminė nepaprastą D.Šostakovičiaus muziką. Nerijaus Jankausko nuotrauka |
Pradėjo festivalį
Bendru Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir Kaliningrado apskrities filharmonijos kūrybiniu projektu šeštadienį Klaipėdoje prasidėjo tarptautinis meno festivalis „Rusų muzika prie Baltijos“, dedikuotas vieno iškiliausių XX amžiaus muzikų D.Šostakovičiaus 100-mečiui.
Šiandien festivalis tęsis Kaliningrade, kur pasaulinė operos žvaigždė bosas M.Svetlovas-Krutikovas ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras bei choro vyrų grupė drauge su Kaliningrado apskrities filharmonijos kamerinio orkestro muzikantais antrąkart atliks D.Šostakovičiaus Simfoniją Nr.13, si-bemol minor, op. 113 pagal poeto Jevgenijaus Jevtušenkos eiles.
Premjeroje Klaipėdoje klausytojai gavo programėles su simfonijos teksto vertimu į lietuvių kalbą ir puikiai suprato visas penkias simfonijos dalis.
Atsiskleidė visa jėga
Politiškai, filosofiškai ir emociškai intriguojantis sudėtingas kūrinys daugelį nustebino ne tik muzikinio pasakojimo novatoriškumu, bet ir ypatinga atlikėjų sudėtimi. Skirtas solistui (bosui), vyrų chorui (bosams) ir orkestrui, scenoje jis atsiskleidė visa savo jėga.
Atlikėjai buvo verti vieni kitų. Net vyrų choras, kuris Klaipėdos muzikiniame teatre – ne iš stipriųjų, skambėjo puikiai. Matyt, todėl, kad jame dainavo geriausi teatro solistai. Ir orkestras, pastiprintas septyniais Kaliningrado filharmonijos orkestro stygininkais, griežė be priekaištų. Sodriai griaudėjo vyrų choras, unikalų balso diapazoną ir grožį pademonstravo svečias solistas M.Svetlovas-Krutikovas, pavergęs publiką laisvumu ir artistiškumu. Puikiai atsiskleidė ir dirigento Ilmaro Lapinio sugebėjimai jautriai vesti gana sudėtingą kūrinį kulminacijos link.
Tai buvo temperamentinga, ekspresyvi ir labai autentiška kūrinio interpretacija.
D.Šostakovičius (1906-1975) šią simfoniją parašė protestuodamas prieš Stalino režimą. Kompozitorius drąsiai skelbė apie visuomenės negeroves sovietmečiu, kviesdamas žmones į kovą su blogiu, kurį ne tik matė, bet pats buvo jo auka ir dėl to negalėjo tylėti. Kartu ši simfonija yra paminklas nukentėjusiems nuo sovietinių represijų, odė talentui, moteriai, drąsai ir tikėjimui.
Salėje buvo žmonių, kurie išgyveno tremtį, daugelis dar prisimena tuos laikus. Todėl nenuostabu, kad jie kūrinio klausėsi su ašaromis akyse.
Moko istorijos
„Man skauda širdį dėl Šostakovičiaus ir jo muzikos likimo šiais laikais, – sakė muzikologė prof. Daiva Kšanienė. – Manau, jo muzika deramai neįvertinta, užmiršta. O juk ji puiki! Nežinau, ar ji suprantama jaunimui. Bet galbūt kaip tik jaunimui ją reikėtų klausytis pirmiausia. Kodėl mes mokomės Vytauto Didžiojo, Žalgirio mūšio, Liudviko XIV laikų istoriją, o nesimokome tos, kurią mes patys išgyvenome?.. Ši muzika yra tam tikro istorinio periodo dokumentas, žmonijos kultūros paveldas. Šios muzikos jėga, ekspresija, gyvybė, kartu sarkazmas, ironija ir nepaprastas lyrizmas yra meninės, muzikinės vertybės, ne vien politiniai dalykai.“
Apie simfonijos atlikimą muzikologė atsiliepė kuo palankiausiai: „Puikus solistų choras, dar papildytas dirigentų, chormeisterių balsais. Puikūs balsai, galingai skambėjo. Man atrodo, Šostakovičius specialiai šiai simfonijai parinko būtent vyrų tembrą – kad būtų įtikinamiau, sodriau… Solistas – aukščiausios klasės. Koks gražus jo tembras, melodijos vedimas. Ir koks artistizmas! Jo vaidybiniai sugebėjimai, operos artisto talentas ypač atsiskleidė pamflete“.
D.Šostakovičiaus satyrinę kantatą pamfletą „Antiformalističeskij rajok“ (į lietuvių kalbą sunku būtų tiksliai išversti) M.Svetlovas-Krutikovas su orkestru, kuris irgi dainavo (!), atliko nepaprastai žaviai. Publika juokėsi, plojo, pritarė, švilpė.
Lietuvoje šis kūrinys iki šiol nebuvo skambėjęs. Džiugu, kad premjera įvyko Klaipėdoje ir turėjo tokį pasisekimą.
Tai bent solistas!
Pirmą kartą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pasirodė muzikos pasaulyje garsus bosas M.Svetlovas-Krutikovas, kviečiamas dainuoti garsiausiuose pasaulio operos teatruose.
Beje, šiuo metu JAV gyvenantis rusų poetas J.Jevtušenka laiko jį geriausiu, įtaigiausiu Tryliktosios D.Šostakovičiaus simfonijos atlikėju.
M.Svetlovas-Krutikovas Kaliningrade baigė S.Rachmaninovo muzikos koledžą. Klaipėdoje viešėjęs Kaliningrado filharmonijos direktorius Viktoras Bobkovas džiaugėsi, kad bent kartą per metus garsus solistas dainuoja jų mieste.
Nors jis gimė Maskvoje ir save laiko Maskvos Didžiojo teatro solistu. „Bet esu laisvo skrydžio menininkas“, – šypsojosi dainininkas. Anot jo, dabar operos pasaulis panašus visur – bet kurioje pasaulio scenoje operų pastatymuose jis jaučiasi vienodai laisvai. Kviečiamas dainuoti „Metropolitan Operoje”, „La Scala”, Maskvos Didžiajame teatruose. Yra dainavęs Argentinoje, Kanadoje, Meksikoje, dabar ruošiasi į Naująją Zelandiją.
„Lietuvoje esu dainavęs tik kartą, gal prieš dvidešimt metų, būdamas studentas, savo karjeros pradžioje. Man didelis džiaugsmas čia pasirodyti. Ši simfonija, manau, – geriausias mūsų visų prisiminimas apie Šostakovičių“, – sakė solistas prieš koncertą.
