Svarbus Mažajai Lietuvai
Daiva Kšanienė
Vienas įdomiausių ir talentingiausių XIX a. pab. – XX a. pradžios Mažosios Lietuvos menininkų yra Maksas Lauriškus – pirmasis šio krašto lietuvių kilmės vokiečių kompozitorius, pianistas, pedagogas, kurio 135-ąsias gimimo metines minime šiemet (mirė 1929 m.).
Vakarų Europoje įsitvirtinant renesanso ir baroko menui, klestint operai, instrumentiniams žanrams, bažnytinei muzikai, bet jau auštant Švietimo epochai, XVI–XVII a. Rytų Prūsijoje ir jos dalyje Mažojoje Lietuvoje pradėjo formuotis kompozicinė mokykla. Pirmieji jos atstovai buvo kompozitoriai H.Albertas, H.Eccardas ir kiti. Bėgant laikui kompozitorių gretos augo.
Mažajai Lietuvai itin svarbus buvo M.Lauriškus. Jo įvairių žanrų kūriniuose ryškiai atsiskleidė Rytų Prūsijos tematika, Mažosios Lietuvos gamtos vaizdai, patriotizmo kupini jausmai.
M.Lauriškus gimė Įsrutyje. Mokėsi gimtojo miesto gimnazijoje. Vėliau baigė Berlyno aukštąją muzikos mokyklą, dėstė joje. Muzikas dažnai koncertavo kaip pianistas, bendradarbiavo muzikinėje spaudoje. Jis buvo gerai susipažinęs su lietuvininkų liaudies muzikine kūryba, jautė didelę simpatiją lietuviams, Lietuvai.
Jo ryšius su lietuvių folkloru atspindi daugelis kūrinių. 1903-iųjų M.Lauriškaus fortepijoninių pjesių ciklas op. 13 prasideda dalimi, pavadinta „Lietuviškoji“. 1914 m. kompozitorius sukūrė pirmąją lietuvišką programinę siuitą – Kvintetą pučiamiesiems instrumentams „Iš Lietuvos“ op. 23. Kūrinys penkių dalių: I – „Apie kraštą ir žmones“, II – „Vakaro nuotaika“, III – „Daina“, IV – „Kaimiška serenada“, V – „Metturgis“.
Lietuviška tematika vyrauja ir M.Lauriškaus kameriniame kūrinyje „Svajonės prie Kuršių marių“. 1926 m. autorius rašė: „Aš kuriu tik absoliučią, tik nevaizduojančią muziką. Bet visuose mano darbuose pasirodo rytprūsis, kuriuo esu aš ir visada juo liksiu. Mano kūriniuose dažnai pasikartojančios barkarolės ir elegijos atsirado iš patirtų įspūdžių prie Kuršių marių. Net kiek skurdoka, melancholiška Rytprūsių gamta atsispindi mano muzikoje“.
Minėtini ir kiti svarbesni M.Lauriškaus kūriniai: Sonata smuikui ir fortepijonui, Styginių kvartetas, Siuita G-dur fortepijonui, fortepijoninių pjesių rinkinys „Naujas jaunimo albumas“ (36 pjesės), Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui, „Pastoralė“ simfoniniam orkestrui, „Mirties procesija“ chorui ir orkestrui, chorinės ir solo dainos bei kiti.
M.Lauriškus neleistinai užmirštas Mažosios Lietuvos kompozitorius. Tik 1986-aisiais, minint 110-ąsias kūrėjo gimimo metines, jo kūrinių koncertai įvyko Berlyne ir Vilniuje.
