BIBLIOTEKŲ METAI
Tarp šviesos ir tamsos, tradicijos ir modernumo
 |
| Lapkričio 17-ąją 17 val. elektrą pakeitė žvakės. Penkių minučių akcija vyko ne vien I.Simonaitytės, bet ir kitose uostamiesčio bei šalies bibliotekose. Nerijaus JANKAUSKO nuotrauka |
Audronė GLIOŽERIENĖ
Giedrė BALČIŪTĖ
Simboliška akcija – visų Lietuvos bibliotekų, tarp jų – ir Klaipėdos, skaitytojus pasitikusi tamsa ir žvakių liepsna – lapkritį norėta atkreipti Vyriausybės dėmesį į nerimą dėl tuštėjančių lentynų. Pinigų naujiems leidiniams įsigyti skiriama suma nedidėja, knygos nuolat brangsta, todėl bibliotekos įsigyja vis mažiau spaudinių.
Visai kitokia padėtis yra Skandinavijos šalyse, galinčiose didžiuotis turtingomis ir moderniomis bibliotekomis. Kad ir Malmėje, trečiajame pagal dydį Švedijos mieste, kuris gyventojų skaičiumi panašus į Klaipėdą, o jo biblioteka gali lygintis su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.
Truko 5 minutes
Taiki, tyli ir tik penkias minutes trukusi Lietuvos bibliotekininkų akcija buvo pastebėta ir palaikyta skaitytojų, taip pat kai kurių politikų, Seimo ir Vyriausybės narių. Tai bibliotekininkams suteikė vilties, jog 2005-aisiais bus sulaukta didesnio valdžios dėmesio. Vilčiai didesnius sparnus suteikia ir šiemetiniai klaipėdiečių pasiekimai, dovanos, taip pat naujamečiai rūpesčiai.
Štai Klaipėdos savivaldybės viešąją biblioteką prieš Kalėdas pasiekė Kultūros ministerijos dovana – dešimt naujų kompiuterių, skirtų pagal Vyriausybės vykdomą „Bibliotekų modernizavimo programą”. Prieš Kalėdas sulaukta ir žinios: šios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė pelnė 2004-ųjų Kultūros ministerijos konkursinę premiją, skiriamą už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrimus bei praktinę veiklą.
Kitos uostamiestyje veikiančios – Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos naujaisiais metais laukia kraustymasis į naująjį kompleksą. Tai – unikalus įvykis, pirmasis Klaipėdos miesto istorijoje. Iki šiol uostamiestyje nebuvo pastato, specialiai projektuoto ir statyto bibliotekai.
7 kilometrai spaudinių
Baigiantis metams natūralu pažvelgti į nuveiktų darbų ir širdį tebeslegiančių rūpesčių kraitį. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojos Eugenijos Koveckienės, „2004–aisiais būta visko: gražių planų, mažų nesėkmių, sunkaus darbo ir džiugių akimirkų, sulaukus bibliotekininkų darbo pripažinimo žodžių: „Prašau mane užregistruoti”. Ir visai nesvarbu, kad manoma, jog knygos bibliotekose yra, buvo ir bus visada, kad nesigilinama, kaip, iš kur jos atsiranda, kas už jas moka… Iš tikrųjų, tai yra bibliotekininkų rūpestis, bet visuomenės palaikymas, kurio retkarčiais sulaukiame – kaip šiemetinėje žvakučių akcijoje, rodo, kad ne visiems pakanka vien duonos ir žaidimų. Džiugu būtų, kad taip manytų ir valdžioje esantys žmonės“.
Ši biblioteka prie minėtos akcijos prisidėjo ne iš bėdos, o iš solidarumo, palaikydami kolegas, kurių padėtis daugelyje Lietuvos vietų tikrai nepavydėtina. „Klaipėdos miesto savivaldybei, finansuojančiai mūsų bibliotekos fondų komplektavimą, galime tik padėkoti. Per nepriklausomybės metus dokumentų fondus atnaujinome 50 procentų. Nors fondų kaitos tempai dar neatitinka Europos Sąjungos rekomendacijų, džiaugiamės, kad per 27 tūkstančiai mūsų skaitytojų randa sau reikalingų knygų, gauna atsakymus į įvairiausias užklausas, naudojasi internetu, lankosi renginiuose ir patys juos pas mus organizuoja“, – šypsojosi E. Koveckienė. Pasak jos, statistinis klaipėdietis per metus bibliotekoje apsilankė 3 kartus, o jei bibliotekos spaudinių fondą perkeltume į Klaipėdos gatvę, jis nusitęstų net 7 kilometrus.
Informaciją – kiekvienam
Prie kintančio gyvenimo prisitaikanti tradicinė biblioteka išlieka reikalinga mažam bei dideliam skaitytojui ir moderniųjų technologijų amžiuje. E.Koveckienė priminė, kad jau nuo 1998 metų biblioteka pradėta modernizuoti: kone kasmet suremontuojamas, atnaujinamas bibliotekos padalinys, kurių mieste ši biblioteka turi net aštuoniolika. Šių metų laimėjimas – „Pempininkų” filialo rekonstrukcija ir modernizavimas. Jį itin palankiai įvertino ne vien skaitytojai, bet ir profesionalai – kolegos bibliotekininkai iš Lietuvos ir užsienio.
„Įsteigėme viešas interneto prieigas, pradėjome kurti elektroninį bibliotekos katalogą. Informacinės visuomenės bruožai atsispindi ne vien Meno skyriuje, kur galima susipažinti su viso pasaulio meno vertybėmis. Garbaus amžiaus žmonės pamėgo „Kauno atžalyno“ filialą, nes čia jiems organizuojami mokymai naudotis kompiuteriu. Čia erdvę susitikimams, renginiams randa ir pagyvenusių žmonių bendrijos. Be to, šiame filiale veikia Teisingumo ministerijos informacijos biuras, kur galima internetu pateikti užklausas minėtos ministerijos specialistams“, – apie bibliotekos kaitą pasakojo E.Koveckienė.
Jungia tinklas
Klaipėdos viešosios savivaldybės bibliotekos direktorės pavaduotoja neslėpė pasitenkinimo, jog daugelyje filialų skaitytojų paslaugoms veikia internetas. Baigiamas kurti vieningas bibliotekos kompiuterinis tinklas ir elektroninis katalogas, diegiama vieninga skaitytojų aptarnavimo posistemė. „Gal dar ne visi girdėjo apie LIBIS (Lietuvos integralią bibliotekų informacinę sistemą), kurios dalis yra ir mūsų biblioteka. LIBIS siekia supaprastinti naudojimąsi biblioteka. Užsukus į bibliotekos interneto svetainę www.biblioteka.lt ir suradus nuorodą „Bibliotekos elektroninis katalogas”, lengva sužinoti, ar rasite bibliotekoje jums reikalingą knygą. Pas mus jau galima įsigyti LIBIS elektroninį skaitytojo bilietą, suteikiantį teisę naudotis mūsų ir visos Lietuvos bibliotekų, įsijungusių į LIBIS, dokumentų fondais“, – pridūrė E.Koveckienė.
Modernėjimo keliu
Informacinei visuomenei keliami reikalavimai neišvengiamai palietė ir apskričių viešąsias bibliotekas. Uostamiestyje veikiančią Klaipėdos apskrities viešąją I.Simonaitytės biblioteką nudžiugino tai, kad Vyriausybė rado lėšų 2005 metams užprenumeruoti pilnateksčių rusiškų žurnalų duomenų bazę INTEGRUM. Be šios, jau turima prieiga prie kelių prenumeruojamų duomenų bazių (Lietuvos periodinių leidinių straipsnių, dienraščio “Verslo žinios” archyvų, EBSCO).
„1997 metais pradėtame kurti bibliotekos elektroniniame kataloge šiuo metu yra ne tik fonde esantys spaudiniai, bet ir periodikos straipsnių analitiniai aprašai (per 46 tūkst. įrašų). Bibliotekoje pradėtos komplektuoti kompaktinės plokštelės, skaitmeninės enciklopedijos, informaciniai leidiniai. Ir mes įsijungėme į LIBIS bei Nacionalinės bibliografinės duomenų bazės integralias sistemas“, – pasakojo I.Simonaitytės bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene Laima Pačebutienė. Ji priminė, kad šiemet pradėtas reikšmingas darbas – informacinio portalo “Miestas ir žmonės”, veikiančio prie bibliotekos svetainės, projektas.
Nuo 1999-ųjų šios bibliotekos skaitytojams ir darbuotojams kasmet vidutiniškai įrengiama po 4-6 kompiuterizuotas darbo vietas. Dabar jų yra 49.
Kuria planus
Naujaisiais metais numatoma pradėti eksploatuoti naująjį I.Simonaitytės bibliotekos priestatą, pradėtą statyti dar 1998-aisiais. Be kitų padalinių, čia įsikurs periodikos, bendroji, humanitarinių mokslų ir interneto skaityklos. Pastarojoje bus 30 kompiuterizuotų darbo vietų skaitytojams, taip pat bus įrengta po keturis viešojo interneto taškus kiekvienoje iš minėtų keturių skaityklų. Tokius taškus numatoma įrengti ir abonemente bei kituose bibliotekos padaliniuose.
„2005 metais prasidės didysis kraustymasis“, – sakė L.Pačebutienė. Ji pridūrė, kad į naująjį kompleksą jau perkelta nedidelė fondų dalis, maždaug 10 procentų. Kitąmet reikės perkraustyti likusius. „Bepigu perkelti skaitytojams nepasiekiamą fondo dalį, pavyzdžiui, saugyklų spaudinius. Tačiau kaip perkraustyti abonemento, kuriame kasdien apsilanko vidutiniškai po 300 lankytojų, knygas? Skaityklos, kuri retą dieną nelūžta nuo žinių ištroškusių studentų ir moksleivių, fondus? Kaip juos perkelti nepažeidžiant skaitytojų teisės gauti reikiamą knygą čia ir dabar?“ – neslėpė rūpesčio bibliotekos atstovė. Pasak jos, kuriami planai, kaip to išvengti. Viliamasi, kad pavyks neskausmingai pereiti į naująją biblioteką. Joje bus daugiau erdvės ir knygoms, ir žmonėms.
Gyvena pusbadžiu
Bibliotekininkai nelinkę skųstis, dejuoti. Tarpušventyje – tarp Kalėdų ir Naujųjų metų – jie linkę akcentuoti pozityviąsias bibliotekų veiklos vietas. Tačiau lapkričio 17-ąją, kai visose šalies bibliotekose išjungus elektrą ir kompiuterius buvo uždegtos žvakės, tiesiai šviesiai paaiškinta, kodėl skaitytojai penkioms minutėms buvo sugrąžinti į balanos gadynės laikus.
Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) teigimu, per pastaruosius dešimt metų valdžia šalies bibliotekoms įsiskolino 30 mln. litų naujiems leidiniams įsigyti. LBD kreipėsi į Seimą prašydama 2005 metais skirti 9 mln. litų. Ši suma sudaro tik trečdalį visos skolos, bet bibliotekininkų prašymas buvo ignoruotas.
Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos bibliotekos iš tiesų gyvena pusbadžiu. Pernai viešųjų bibliotekų fondams komplektuoti iš mūsų šalies biudžeto skirta po 0,19 euro vienam gyventojui, kai Estijoje naujiems leidiniams įsigyti skiriama 2,32, Suomijoje – 8,13, Danijoje -9,27 euro.
Kvalifikacija aukšta
Klaipėdos universiteto bibliotekos vedėja Janina Pupelienė pasakojo, kad šiuo metu nemažos dalies Lietuvos bibliotekininkų žinios ir kvalifikacija yra aukšto lygio. Dauguma jų baigę įvairius tęstinius bibliotekininkų mokymo centrus, išmokę dirbti kompiuteriu, naudotis internetu, susipažinę su kitų šalių patirtimi. Tačiau šių žinių kol kas retai prireikia, nes pačios bibliotekos modernizuojamos ne taip sparčiai, materialinė padėtis jose beveik negerėja.
„Bibliotekos neturi už ką net knygų nusipirkti. Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje knygos padėtos ant pačių jos darbuotojų sukaltų, neobliuotų lentynų. Neseniai uostamiestyje vyko vienos knygos apie bibliotekininkystę pristatymas, tačiau ne visi aplinkinių miestelių bibliotekininkai į jį atvažiavo, nes pritrūko pinigų kurui. Kai yra tokia padėtis, apie kokį modernizavimą galima kalbėti?“ – retoriškai klausė J.Pupelienė.
Kalėdos tarp knygų
Kitokia padėtis yra Skandinavijos šalyse. Trečiojo pagal dydį Švedijos miesto, savo gyventojų skaičiumi panašaus į Klaipėdą, Malmės miesto biblioteka yra beveik tokia pat didelė, kaip ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Šios bibliotekos kokybę ir modernumą pripažino Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir organizacijų federacija (IFLA).
Biblioteka stovi beveik pačiame Malmės centre, netoli gražaus parko, kuriuo skaitytojai gali gėrėtis pro didžiulius jos langus. Suskaičiuota, kad per pastaruosius penkerius metus joje bent kartą apsilankė 80 procentų Malmės miesto gyventojų. Visą parą kasdien veikiančioje bibliotekoje lankytojų būna netgi Kalėdų vakarą.
Kelių aukštų pastatas yra visiškai pritaikytas tiek sveikiesiems, tiek neįgaliesiems. Pastariesiems įrengti liftai. Bibliotekoje veikia nedidelė, jauki, malmiečių mėgstama kavinukė.
Švedijos bibliotekų lankytojai naudojasi į kreditines panašiomis elektroninėmis skaitytojų kortelėmis. Prie knygų yra priklijuoti brūkšniniai kodai, kurie nuskenuojami, duodant skaitytojui jas į namus. Brūkšniniai kodai padeda bibliotekininkams iš karto sužinoti apie užlaikytas knygas, be to, saugo biblioteką nuo vagysčių.
Gali pagroti
Malmės miesto bibliotekoje yra gausybė knygų: nuo grožinės iki mokslinės literatūros, parašytų įvairiausiomis pasaulio kalbomis.
Muzikos mėgėjai čia gali rasti daugybę natų – nuo klasikinės iki moderniosios muzikos. Bibliotekoje yra sintezatoriai su ausinėmis, kuriais galima paskambinti patikusį kūrinį. Taip pat čia sukaupta ir nemaža muzikos įrašų kolekcija. Patikusias kompaktines plokšteles skaitytojai be užstato gali parsinešti namo pasiklausyti. Beje, dabar muzikos įrašų į namus už kompaktinės plokštelės kainos užstatą gali parsinešti ir Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos Jaunimo skyriaus lankytojai. Šiame skyriuje sukaupta daugiau kaip 600 muzikos įrašų.
Kiekviename bibliotekos kampe yra kompiuterių, kuriais galima ne tik peržiūrėti elektroninius knygų katalogus, bet ir klaidžioti po interneto platybes arba rašyti mokslinius darbus. Tie, kuriems būnant namuose prireikia Malmės miesto bibliotekos darbuotojų konsultacijos, su jais visą parą gali bendrauti internetu, prisijungę prie pokalbių svetainės „Klausk bibliotekininko“.
