Technologijos, (ne)leidžiančios mums būti savimi

„EROZIJA”: 325 dienos su fotografija

Technologijos, (ne)leidžiančios mums būti savimi

Gytis Skudžinskas

Fotografijos vystymasis visuomet buvo akivaizdžiai susietas su technologijos vystymusi. Techninė evoliucija keitė ne tik vizualinius kokybės parametrus, bet ir fotopasakojimo būdus, asmenybės tapatumo problematiką. Du autoriai – Michaelis Takeo Magruderis (Didžioji Britanija) ir Tedas Hiebertas (Kanada), pasitelkę šiuolaikines technikas, analizuoja dabartinės vizualiosios kultūros situaciją ir AŠ konstrukciją joje.

Michaelio Takeo Magruderio „Užkoduota būtis“, 2005. Tedo Hieberto „Atsitiktinis autoportretas Nr.2“ (fragmentas), 2005.

Amerikietis, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, Michaelis Takeo Magruderis eksploatuoja mobiliojo telefono teikiamas galimybes bei permąsto technikos poveikį tiek jos vartotojui, tiek meninės raiškos pokyčiams. „Mobilusis telefonas pakeitė evoliucijos progresą nuo riboto ir paprasto komunikacijos instrumento iki daugiafunkcinio mechanizmo, pripildyto kompiuterinių ir fotografinių charakteristikų”, – teigia autorius.

Michaelis siekia ištirti ir konceptualiai apibrėžti šią technologinę sąsają, neperžengdamas klasikinio portreto žanro.

Anksčiau tik intymiai komunikacijai naudotas prietaisas šiandien yra išplitęs tarp įvairiausių socialinių sluoksnių ir sukuria laikinas bei efemeriškas bendruomenes. Šis procesas keičia ne tik vizualių pranešimų estetiką, bet ir „individo” charakteristiką. Viena vertus, naujosios technologijos pakeitė tokius fundamentalius kūrybos aspektus kaip kūrybinio proceso panaudojimas ir kūrinių išplitimas. Kita vertus, nežinia, ar tai skatina didesnę ir įvairesnę tikrovės reprezentaciją.

Tedo Hieberto iš Kanados darbai sukoncentruoti į personalinės tapatybės ir kūno išsiskaidymą šiandienos pasaulyje. Kai fotografija ir naujosios technologijos tampa kūno tęsiniais, bekovodamas dėl savos teritorijos atvaizde kūnas subyra į dalis nebeteikdamas visumos pojūčio, o menininko autoportretas tampa vidiniu nežinomybės fenomenu.

Darbuose aiškūs rituališkumo, kuris yra daug pirmapradiškesnis už bet kokį socialumą, pėdsakai.

Ir būtent daugialypiškumas ir dirbtinumo grožis prikausto dėmesį ir verčia svarstyti apie AŠ konstrukciją.

by admin