Tris kartus po penkis
Kristina Jokubavičienė
Trys autoriai – penkiolika paveikslų. Tokia paprasta parodos „Trys aspektai“ matematika.
Iki liepos 5-osios Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje eksponuojami vilniečių Giedrės Bulotaitės-Jurkūnienės, Gražinos Vitartaitės ir klaipėdiečio Dano Andriulionio tapybos darbai.
Parodos atidarymas pradėjo baigiamąjį Klaipėdos poezijos pavasario vakarą. Tai buvo dar vienas jos iniciatorės, dailininkės ir poetės G.Bulotaitės-Jurkūnienės sumanymas – kaip ir išradingas kolegų bei savos kūrybos pristatymas vernisažo svečiams.
Ekspresyvių abstrakcijų gelmės
G.Bulotaitė-Jurkūnienė baigė grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje (VDA), parodose dalyvauja nuo 1969-ųjų, o 1994 m. įsteigė pagarsėjusį Vilniaus menininkų klubą „Plekšnė“. Dažnai vadinama universalia menininke G.Bulotaitė-Jurkūnienė dirba plakato, knygų grafikos, tapybos, akvarelės srityse, yra sukūrusi Lietuvos miestų herbų, taip pat režisuoja ir organizuoja meno renginius, rašo eilėraščius.
Parodoje eksponuojami du jos ciklai: „Vasara I, II“ (2007) ir „Pašnekesys I –III“ (2008), kuriuose nuolat kintančios aptakių formų konfigūracijos kuria nesibaigiančio judėjimo ir masių tarpusavio dialogo pojūtį. Spalvinės dermės išryškina kompozicijų vizonieriškumą ir asociatyvumą. Tai minkšta, dekoratyvi, emocionali tapyba, kurioje patrauka subtilus emocinių potyrių, numanomų jausmų gilumas, vitališka energija ir darnus santykis su pasauliu.
Būsenų vaizdiniai iš pajūrio
G.Vitartaitė baigė monumentaliosios tapybos studijas VDA, nuolat dalyvauja parodose, pleneruose. Jos tapyboje vyrauja gamtos tema, o kūrybos procese remiamasi pirminiais impulsais ir nuojautomis.
Parodoje G.Vitartaitė eksponuoja pajūrio gamtos įkvėptas kompozicijas („Neringa“ (2005), „Šalta jūra“ (2008), „Šaltas vakaras“ (2009) ir kt.). Jūra, kopos ir jų augmenija drobėse išnyra greitu, lengvu teptuko potėpiu, pasižymi artima natūrai, subtilia spalvine gama. Tai būsenų, nuotaikų vaizdiniai, sustiprinti motyvo atpažįstamumo ir veikiantys labai jautriu, asmeniniu santykiu su vaizduojamuoju objektu.
Chaoso ir tvarkos dualizmas
D.Andriulionis 1979-aisiais baigė studijas VDA Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje, kuria dekoratyvias, abstrakčias kompozicijas
Parodoje jis eksponuoja prieš kelerius metus sukurtus darbus. D.Andriulionio paveiksluose viskas prasideda nuo aiškios, griežtos struktūros, primenančios inžinerinius brėžinius, schemas, šaradiškas konstrukcijas, matomas iš aukštai, iš toli arba iš labai arti. Jose galima atpažinti arba spėti užkoduotus ženklus ir simbolius. Struktūriškumą sušvelnina lengvai ploni „plaukiojančios“ spalvos plotai, pro kuriuos tarsi pro debesis pasimato ir vėl slepiasi schema, t.y. tvarka, aiškumas. Nuolatinis chaoso ir tvarkos dualizmas išreiškiamas per formas, jų ritmiką ir spalvines sąveikas.
Visiems trims dailininkams būdingas savitas, individualus stilius ir braižas, jau nusistovėjęs, daugiau ar mažiau atpažįstamas. Tuo įdomiau, kai skirtingi darbai atsiduria vienoje erdvėje. Tada pamatome, kad juos skiriančių požymių nėra jau tiek daug, o visuma – stebėtinai vieninga.
Autorius vienija tapybos kultūra, artimas vertybių suvokimas, pasaulėjauta ir dėmesys spalvinei raiškai. G.Bulotaitės-Jurkūnienės ekspresyvių abstrakcijų dėmėms ir D.Andriulionio geometriškajam abstrakčių formų pradui kaip atsvara yra G.Vitartaitės peizažai, kuriuose vyrauja nors ir apibendrinti, tačiau išlaikantys realybės elementus motyvai.
