Turi problemikių?

Paulius Aušra

Turi problemikių?

mesk pro langą kokiam surūgėliui ant galvos,
mesk į šiukšlių dėžę kartu su surūgusiu pienu,
iškepk orkaitėj ir įkišk į šaldiklį,
išvaryk už durų įdavęs į kelionę vieną iš savo
mylimiausių apgamų ant nosies ar smakro,
pasodink kartu su kaktusu ir padovanok kaimynui,
pasisodink šalia, apkabink ir suspausk taip stipriai,
kad kitos problemikės bijotų net prisiliesti,
įdėk į voką apmokėdamas sąskaitas,
sutarkuok su morkom, bulvėm, svogūnais,
nunešk į darbą ir palik bosui ant stalo,
nuleisk į unitazą tuštindamasis,
dosniai išdalink visiem, kas prašo, o pats
mandagiai atsisakyk, atseit laikaisi dietos,
išbėk laukan ir visiem papasakok,
išrėk jas laiptinėj, gatvėj, miške ir po vandeniu,
išrėk karpiui, upėtakiui, kiškiui, žvirbliui,
ir visiem, ką sutiksi gyvūnėlių parduotuvėj,
išrėk kiviui, mandarinui, bananui, kiaulei taupyklei,
išrėk kaip didžiausias savo paslaptis,
kaip pin, puk ir laiptinės durų kodą, kuris niekam ne paslaptis,
išrėk ir išriaugėk viską, kol būsi tuštesnis už skylę kojinėse.

o dabar, kai tampi panašus į žmogų,
paklausyk

išduosiu tau tikrą paslaptį:
niekur tos problemikės nedingo,
rytoj pat įlįs pas tave pro mažiausią plyšį

svarbiausia – laukti jų su puoduku kavos, tortu
ir maloniai šypsotis, susidraugauti su jomis,
rasti bendrų temų ir mėgautis jų draugija,
nes gyventi kartu reikės dar tiek, kiek…
na, ir pats supranti

svarbiausia – neįsileisti jų į tikruosius
savo namus – kūną ir sielą, rasti joms jaukų
kambarėlį namuose, neimti nuomos
mokesčio ir penktadieniais kartu
pažiūrėti kokį filmą

svarbiausia – neužmiršti, kad
gyventi be savo problemikių būtų žiauriai
nuobodu.

by admin