Tylus buvimas šalikelėje

PARODŲ ATSPINDŽIAI

Tylus buvimas šalikelėje

Goda GIEDRAITYTĖ

Klaipėdos dailės paro-dų rūmuose pristatoma Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Grafikos sekcijos narių kūrybos paroda “Šalikelė”.

Perspektyvoje – laikas, atogrąžoje – kelias, o jų sankirtoje – žmogus. Stabteli, pritupia, apsidairo ir paskęsta persiklojančių vaizdinių, besi-šliejančių linijų, putliai tyškančių dėmių erdvėje, kur kūrybinė paslaptis įgauna apčiuopiamą kūniškąją plastiką. Taip ir keliauja kūrėjas per pasaulį – šalikele…

Skleidžiasi įvairove

Parodos organizatorius grafikas A.V.Burba ekspozicijos koncepcijos ir pavadinimo pasirinkimą aiškina taip: “Buvimo tikrame pasaulyje vaizdavimas – buvimas šalikelėje. Buvimas – kaip amžinas alkis, kuriam atskleisti bus trumpa visos abėcėlės eilė. Iki kol suvoksime, jog visa tai jau buvo ir bus, jog visa tai galima pamatyti seno grindinio akmeny…”

Parodoje pristatomi septynių autorių darbai, sukurti pastaraisiais metais. Kūriniuose dominuoja mišri, autorinė technika, drąsiai eksploatuojama spalva, eksperimentuojama įvairiomis priemonėmis: grafitas, spalvoti pieštukai, aplikacija. Ir nors techniniu požiūriu nenutolstama nuo tradicinės grafikos raiškos, kiekvienas autorius išsiskiria savitu pasauliu, vidinių išraiškų žaisme. Skirtingos stilistikos, įvairialypiai komponavimo principai, daugiaprasmiai siužetai, poetiniai vaizdai – plokščiame popieriaus paviršiuje skleidžiasi grafikos įvairovė.

Vidinių įžvalgų gelmėje

Monochrominiai, grafitu atlikti G.Oškinytės kūriniai (“Pasivaikščiojimas”, “Nutolęs lietus”, “Kelionė”, “Šalikelis”) intriguoja vidinių įžvalgų gelme, vizualios įtaigos stiprybe. Atsigręždama į Rytų kultūrines tradicijas, grafikė eksploatuoja minimalistinę estetiką, besiskleidžiančią ne tik spalviniame, bet ir plastiniame sprendimuose, pauzėse. G.Oškinytės štricho paprastumui oponuoja keliasluoksnis, “barokinis” A.V.Burbos kompozicijų charakteris, nuosekliai plėtojama siužetinė linija. Ypatingą dėmesį autorius skiria grakščiai linijos ekspresijai, dėmės akibrokštui, estampo ir spalvinės dėmės deriniui (serija “Šokantis juodas”, “Rokoko”, “Smėlio dienos”, “Paralelinis laikas”).

Tradicijos ir simbolio aidas

Grafikės L.Gedvilaitė-Sakalauskienė ir E.Poš-kutė-Pumputienė plėtoja tradicines oforto, akvatintos technikas. Tačiau jei L.Gedvilaitė-Sakalauskienė parafrazuoja “klasiką”: improvizuoja eilėraščių temomis, eksploatuoja antikinius motyvus, tai E.Poškutės-Pumputienės kūriniuose skleidžiasi liaudies motyvai: šv. Jurgio skulptūrėlė (“šv. Jurgis namuose”), paukšteliai, tradiciniai juostų ar keramikos ornamentai (“Ženklai”).

Tradicijos ir simbolio idėjos ataidi ir D.Žalnieriūtės cikle “Rudens inkliuzai”. Medžio lapo atspaudas kūriniuose tampa ne tik pagrindiniu motyvu, bet ir priemone. Kartu tai – ir netikėta nukritusio lapo ir šalikelės pirmavaizdžių sąšauka. Autorė konstruoja atvaizdų mozaiką, ją papildydama spiralės ženklu, asociatyviai atliepiančiu gyvenimo ciklą: pradžios ir pabaigos nebuvimą…

Nuoširdūs atsivėrimai

Monochrominiai atspaudų vaizdiniai dažnai papildomi išraiškingos spalvos prieskoniu, tačiau pastarasis neretai tampa ir dominuojančia priemone. Pavyzdžiui, L.Vėgėlienės kūriniuose, kur grafinių ribų išplėtimas priartėja prie tapybos ieškojimų (“Minčių kelias”), arba netikėtai į vientisą “kelio” ciklą susilieję O.Šimaitytės-Račkauskienės darbai, atlikti spalvotais pieštukais. Kelias čia tampa ne tik tiesiogine nuoroda, bet ir metafizine idėja.

Ir vis dėlto tai ne tapybinė spalvų gaivastis, o labai kruopščiai, sąmoningai parinkta nuosaiki, neretai žemės spalvų, “rudeniška” paletė. Apskritai Klaipėdos grafikams nebūdingas skandalingumas, riksmas, deklaracija. Tai – vidujiniai kūriniai, kupini šilumos, romantiškos pajautos, nuoširdaus atsivėrimo. Tai – tylus dailininko ir žiūrovo pokalbis apie amžinąsias temas: gamtą, žmogų, jo kelionę šiame pasaulyje, laiką, šalikelę…

by admin