Steponas Januška
Gimė 1958 m. Tytuvėnuose, Kelmės raj.
1974–1978 m. studijavo klarneto specialybę Klaipėdos S.Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje.
1978 m. įstojo į Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetų Estradinės muzikos katedrą (dabar – Klaipėdos universiteto Džiazo muzikos katedra).
1978 m. su draugais įkūrė grupę „Studija“, kurioje dainuoja iki šiol.
1979–1992 m. pianisto Sauliaus Šiaučiulio džiazo kvarteto narys.
Konkursų „Vilniaus bokštai“, „Vitebsko ruduo“, „Palangos jaunystė“, „Gintarinė triūba“, Estijos miesto Haapsalu tarptautinio konkurso „Baltoji dama” ir Birštono džiazo festivalio laureatas.
2002 m. Palangoje laimėjo Šlagerių karaliaus titulą.
2003 m. gavo A.Šabaniausko premijos diplomą.
Sukūrė 80 dainų ir instrumentinių pjesių.
Su grupe „Studija” išleido 7 kompaktines plokšteles.
Su „Studija“ koncertavo Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Latvijoje, Islandijoje, Bulgarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuboje, Honkonge.
Soliniai albumai: „Laiko upė” (1998), „Vasaros aidai” (2000), „Jausmai“ (2003), „Ar prisimeni mane“ (2004), „Pakeliui“( 2006), „Du beržai“ (2007).
Nuo 1997 m. – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo muzikos katedros vokalo klasės dėstytojas.
Nuo 2002 m. – tarptautinio kasmetinio džiazo vokalistų konkurso Klaipėdoje „Jazz Voices“ įkūrėjas ir organizatorius.
Įvairių konkursų Latvijoje, Estijoje, Suomijoje vertinimo komisijų narys bei vokalo konsultantas.
Rengia vokalinio džiazo meistriškumo pamokas ir seminarus.
2005 m. įkūrė džiazo kvartetą „Jazzway“, su kuriuo koncertuoja iki šiol.
Ugdo džiazo balsus
Balandį uostamiestyje vykęs tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz Voices“ priminė, kad čia pat, Klaipėdoje, turime puikų šio renginio iniciatorių ir organizatorių, dainininką, kompozitorių, renginių prodiuserį ir vokalo pedagogą Steponą Janušką.
Laima Sugintienė
Situaciją gelbėjo pats
Balandžio 10-ąją sausakimšame vieninteliame Lietuvoje džiazo klube „Kurpiai“ paskelbti balandžio 7–10 dienomis surengto tradicinio, jau devintojo tarptautinio vokalinio džiazo konkurso „Jazz Voices“ – taip pat vienintelio tokio pobūdžio renginio Lietuvoje – rezultatai, įvyko laureatų koncertas. Į renginį Klaipėdoje buvo atvykę dalyviai iš Japonijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Turkijos, Austrijos, Vengrijos, Portugalijos, Lenkijos, Suomijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Kroatijos. Šiemetis konkursas dedikuotas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo muzikos katedros 30-mečiui.
Neabejotinai į baigiamąjį koncertą dalis publikos atėjo tikėdamasi išgirsti ir reklamuotą šiųmečių eurovizininkų „InCulto“ pasirodymą. Bet šiems paskutinę minutę pranešus apie pasikeitusius planus, situaciją gelbėjo pats jo rengėjas S.Januška.
Nežinau, kaip kiti, tačiau nudžiugau galėdama dar kartą pasiklausyti šiuo metu kūrybinę ir meninę brandą pasiekusio puikios vokalinės formos (tarsi nebūtų užgriuvę visi konkurso organizavimo rūpesčiai) dainininko. Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje pūtęs klarnetą, vietą po saule jis rado būtent šiame amplua. Galbūt plačiajai visuomenei labiau žinomos jo kūrybos dainos, pvz., nemirtingoji „Daina draugams“ ir kitos, kurias jis atlieka su bene vienintele Lietuvoje į ketvirtą dešimtmetį (joje tebegroja tie patys muzikantai!) įkopusia grupe „Studija“. Tačiau išties aukštąjį pilotažą jis demonstruoja interpretuodamas įvairaus stiliaus džiazo kompozicijas. Prieš metus susibūrus Klaipėdos bigbendui, pastarojo debiutiniame koncerte meistriškai atlikęs Johno Kandero „New York New York“, o ypač – sudėtingą Chicko Corea/Al Jarreau kompoziciją „Spain“, beje, savo diplominį darbą, atlikėjas tiesiog pribloškė.
O dabar, tą balandžio vakarą, skambėjo Al Jarreau „Morning“, Rigmoro Gusstafsono „One at the time“, Mileso Davieso „Long come Tutu“ ir kitos kompozicijos.
Štai jau greitai dešimtmetis, kai menininkas demonstruoja ir renginių organizavimo sugebėjimus.
Laureačių pasirodymai
Būtent laureačių – per visą konkurso organizavimo istoriją vaikinų buvo vos keli. S.Januška tai aiškino paprastai: tokios yra džiazinio vokalo pasaulinės tendencijos, moterų ir vyrų santykis yra maždaug 1:10. Jis pats kasmet mato po vieną į jo dainavimo klasę įstojusį vaikiną, bet po pusmečio jų nelieka… Dažnai ateinama su nuostata, kad dainuoti yra lengva… Iškalbingas faktas: nuo 1997 m. dirbančio pedagogo klasę yra baigęs tik vienas vaikinas.
Na ir šįkart prizai (konkurso prizinis fondas – 5000 eurų) buvo išdalyti dailiajai lyčiai. Taigi apie laureates. Iškart pasakysiu – visos fantastiškos, savitos, kiekviena savaip originali. Galbūt laureatų koncertas ir nėra tas renginys, kuriame siekiama atskleisti visus savo gebėjimus. Galbūt ne visos pasirinko tai leidžiantį parodyti repertuarą. Greičiausiai ir tikslas buvo ne toks. Ypač aukštą dainininkių lygį apibūdina ir tai, kad jų klausantis visai nekliuvo amato dalykai – intonacija, balso valdymas ir kita. Interpretacija, meniniai, stiliaus niuansai, repertuaras – štai kokiais kriterijais teko vadovautis. Baigiamajam pasirodymui kiekviena rinkosi vieną kūrinį iš penkių, dainuotų konkurse.
Šių metų dalyvės – koncertuojančios, savo įrašus leidžiančios profesionalės. Lietuvės šiame konkurse buvo silpnoji grandis…
Internacionaliniame nugalėtojų būryje vienintelė lietuvė klaipėdietė Edita Bodrovaitė, pelniusi žiūrovų prizą. Ji pirmoji ir pasirodė, nuoširdžiu muzikavimu bei laikysena dar kartą pateisinusi žiūrovų lūkesčius. Jau tapo įprasta, kad tarp laureatų nuolat patenka katedros lektoriaus („kodėl vis dar lektorius? Neturiu laiko biurokratiniams reikalavimams“) S.Januškos studentės. Manyčiau, jis šiuo metu yra geriausias džiazo vokalo pedagogas Lietuvoje (o gal ne tik), tad nuolatiniai aukšti jo klasės studenčių pasiekimai (paminėsiu tik kelias šiandien jau pripažinimo sulaukusias: Vita Rusaitytė, Indrė Dirgėlaitė, Kristina Jatautaitė, Kristina Svolkinaitė, Raimonda Vaičiūtė, Monika Liubinaitė ir kitos) – dėsningas kruopštaus ir nuoseklaus darbo rezultatas. Beje, ir jis pats, nuolat atkakliai dirbdamas ir tobulėdamas, yra puikus ir sektinas pavyzdys savo studentėms. Pavyzdys ir kita prasme: karjerą galima padaryti ir nesivaikant skandalingo populiarumo.
Prizai – užsienietėms
Už geriausiai atliktą laisvąją programą prizą pelnė gana stipraus ir išraiškingo balso suomė Susanna Wahl, kurianti savo muziką ir ją atliekanti su savo kvartetu „Susanna Wahl Group“.
Įspūdingai, brandžiai, savimi pasitikinčiai Annai Buturlinai – tituluotai atlikėjai iš Rusijos, džiazo vokalistų konkurse Maskvoje laimėjusiai Didįjį prizą, o Suomijos „Lady Summertime“ – trečiąją vietą, pernai organizavusiai savo vardo konkursą Maskvoje – vėl atiteko trečioji vieta. Ji demonstravo itin aukštą, rusams nebūdingai subtilią atlikimo kultūrą.
Antrosios vietos laimėtoja – daugelio prestižinių konkursų laureatė, džiazo ir brazilų vokalo studijų magistrė Maria Joao Mendes iš Portugalijos apdovanota dukart. Ji įvertinta už geriausią improvizaciją. Ši itin profesionali atlikėja žavėjo skoniu, subtiliais interpretacijos niuansais.
Publika liko sužavėta pirmosios vietos laimėtojos Liela Avila iš JAV pasirodymu. Ji, būdama vos 22-ejų, koncertuoja su žymiais pasaulio artistais – Stevie Wonder, Natalie Cole, Josh Groban, Patti Austin ir kitais. Ši jauna dainininkė scenoje jautėsi itin laisvai, demonstravo ypač stiprius prigimtinius duomenis.
Didįjį prizą komisija skyrė Ellenai Hughes Sarah iš Didžiosios Britanijos – didelę koncertinę patirtį turinčiai dainininkei, nuolat koncertuojančiai su dviem kariniais bigbendais – „RAF Shades of Blue Jazz Orchestra“ ir Karalienės diviziono bigbendu. Ji išsiskyrė išgryninta stilistika, lengvu balso valdymu, tik pasirodė gal kiek šaltoka.
Finaliniame koncerte dainavo ir dar dvi puikios, tačiau apdovanojimų nepelniusios dainininkės iš Lenkijos ir Kroatijos.
Vertino solidi žiuri
Konkursantus vertino tarptautinė solidi, autoritetinga ir gausi žiuri.
Jos nariai – pripažinimą pelnę atlikėjai, konkurso partneriai: KU MF Džiazo muzikos katedros docentas pianistas Saulius Šiaučiulis, vokalo studijos „Jazz land“ vadovas Artūras Novikas, Vilniaus muzikos akademijos lektorius vokalistas, trombonininkas Skirmantas Sasnauskas, Birštono džiazo festivalio prodiuseris Zigmas Vileikis, festivalio „Kaunas Jazz“ meno vadovas Jonas Jučas, trimitininkas, vokalistas, „Doudi Jazz Band“ narys Vytautas Grubliauskas, džiazo konkurso „Sony jazz stage“ prodiuseris, „Rigas Ritmi“ festivalio meno vadovas latvis būgnininkas Maris Briežkalnis, lenkas Grzegorzas Karnas, Vokietijos atstovė Anne Czichowsky, profesionalus žurnalistas iš Suomijos Matti Laipio, du estai – kontrabosininkas, prodiuseris, džiazo vokalistų konkurso „Nomme Jazz“ direktorius Toivo Unt ir Jaanika Ventsel bei pats komisijos pirmininkas S.Januška.
Jo nuomone, tokia didelė komisija leidžia objektyviau įvertinti konkursantus, vidurkis, pritaikius matematinę formulę, vedamas iš didelio skaičiaus. Nors ir šiemet buvo atvejų, kai tą pačią atlikėją komisijos nariai vertino ir vienu, ir dešimčia balų. Tačiau iš esmės komisija buvusi kaip reta vieninga. Ankstesniais metais būta ir nesutarimų, tuomet tekdavę ir perbalsuoti. Ypač tais atvejais, kai tarp atlikėjų buvusi minimali balsų persvara arba jie surinkdavo tiek pat taškų.
Malonumas ir nauda
Paklaustas, kas jo komanda, kas padeda organizuoti konkursą, S.Januška kiek nustebęs atsakė: „Aš vienas organizuoju. O kai jau paskirstau darbus, vykdytojai yra katedros studentai. Jie dar pasikviečia savanorių“. Ir niekas daugiau iš katedros neprisideda? – klausiu. „Tai kad nėra reikalo, juk katedros dėstytojai akompanuoja dalyviams“. Tvirtindamas, kad paprastai visi organizaciniai darbai vyksta gana sklandžiai, vis dėlto prisipažino į keblią situaciją patekęs pernai, kai, likus pusantro mėnesio iki renginio, paremti jį atsisakė per 80 proc. rėmėjų. Teko mažinti biudžetą iki minimumo, atsakyti užsienio svečiams, tačiau organizatoriai pasiekė, kad nenutrūktų tradicija. Išbandymas buvo ir šie metai, kai tik finalinio renginio metu paaiškėjo, jog neatvyks porą mėnesių reklamuota grupė „InCulto“. „Šis šaukštas deguto – pamoka visam gyvenimui“, – atsiduso S.Januška.
„Kodėl tai darau? Patiriu malonumą tai organizuodamas. Man tai entuziazmo proveržis, aistra. Vertybė – suteikti jauniems žmonėms sceną, žinias, patyrimą. Vertybė yra pati plėtra, tęstinumas, didžiulis laimėjimas yra tarptautinis pripažinimas – net Europoje tokių konkursų nėra daug. Dėl to ir verta tęsti, nes tai kelia dalyko prestižą, įprasmina pedagoginį darbą. Laimėjimas visomis prasmėmis: kad vyksta Klaipėdoje, kad Klaipėdos universitete, kad organizuoja Džiazo katedra… Tai ir yra svarbiausia. Vertinga jau vien tai, kad nė vienas iš laureatų nepakeitė profesijos.“
„Jazz Voices“ jau treti metai turi internetinę svetainę http://www.jazzvoices.lt. Per tą laiką labai išsiplėtė dalyvių geografija, kilo didžiulis susidomėjimas renginiu, tai labai naudinga jo sklaidai.
Konkursas turi ir solidžius partnerius – Latvijoje „Sony Jazz Stage“, Estijoje NÕMME JAZZ, Suomijoje „Lady Summertime“, – su kuriais gražiai bendradarbiauja, jie dalyvauja vertinimo komisijos darbe.
Konkursas turi keletą nuolatinių rėmėjų. Tai daro jiems didžiulę garbę. Organizatoriaus teigimu, jie tiesiog privalomai turėtų būti garsinami. Darbą su rėmėjais S.Januška vadina „mini užsienio reikalų ministerija“. Vadina jį labai sunkiu, svarbiu ir psichologiškai sudėtingu. „Kai radau priežastį, kad einu pinigų prašyti ne sau, o kultūrai, studentams, pasidarė lengviau“, – prisipažino menininkas.
„Išaugo marškinėlius“
Kitąmet „Jazz Voices“ bus organizuojamas jau dešimtąsyk. Prieš devynerius metus kaip išradingesnė studentiškų akademinių atsiskaitymų forma startavęs renginys akivaizdžiai „išaugo marškinėlius“. Kaip sakė S.Januška, pirmieji trys konkursai buvo miesto lygmens, buvo leidžiama naudoti fonogramą, dainuoti su savais muzikantais, ir juose dalyvavo tik katedros studentai („Labai stipri klasė buvo, visi pasirodė“, – prisiminė lektorius.) bei keli miestiečiai. Tuomet pagauti euforijos nusprendė mesti iššūkį vilniečiams: parengė nuostatus, sudarė privalomų kūrinių sąrašą, įsteigė Didįjį prizą ir t.t. Kiti trys konkursai vyko jau Lietuvos mastu, o trys paskutinieji – bandymas šokti į tarptautinius vandenis. Nuo 2006-ųjų „Jazz Voices“ tapo tarptautinių konkursų grandinės nariu.
Šiemetis renginys dalyvių geografija, jų meistriškumu, komisijos dydžiu ir kompetencija, pritariančios grupės profesionalumu (klaipėdiečių klavišininko Arnoldo Jankūno, būgnininko Edmundo Federavičiaus, saksofonininko Algio Kilio ir garso operatoriaus Virginijaus Pažemecko komandą papildė puikus kontrabosininkas Vytis Nivinskas iš Vilniaus) ir kitais parametrais jau pasiekė europinį lygį. Tai tikrai džiugina. Antra vertus, tai keičia pradinę konkurso koncepciją, nes tokio lygio renginiuose Džiazo katedros studentai nekonkurencingi. Tai, beje, jau ir parodė šiemetis konkursas. Panašiai atsitiko ir Vilniuje, Muzikos akademijoje, su iš studentiškos iniciatyvos kilusiu džiazo improvizacijų vakaru, išaugusiu į solidų Vilniaus džiazo festivalį.
Paklaustas, kuo nustebins jubiliejiniame „Jazz Voices“ konkurse, S.Januška tik gudriai šyptelėjo…
