Varšuvoje pristatyta klaipėdiečio knyga
Lenkijos sostinėje, Varšuvos universitete gegužės 23-iąją pristatytas klaipėdiečio rašytojo Juozo Šikšnelio romano „Kryžiau žalio medžio“ vertimas į lenkų kalbą.
Knygą išleido Punsko „Aušros“ leidykla, gavusi paramą iš Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijoje. Romaną į lenkų kalbą išvertė Varšuvos universiteto Baltistikos katedros absolventė Agnieška Rembialkovska, iki šiol pasižymėjusi Sigito Gedos, Elenos Karnauskaitės, Daivos Molytės-Lukauskienės poezijos vertimais.
Į buvusią universiteto bibliotekos salę susirinko baltistikos absolventai, dabartiniai studentai, dėstytojai, visuomenės atstovai. Buvęs Lenkijos kultūros viceministras, Nacionalinės bibliotekos direktorius, rašytojas ir publicistas Michalis Jagielo apie romaną sakė: „Apie ką čia kalbama? Apie romano „Kryžiau žalio medžio“ herojų? Apie pasakotoją? Apie autorių Juozą Šikšnelį, skulptorių ir rašytoją iš Lietuvos? Apie mane – kaimo sūnų ir taip pat rašantį kaimiškos vaikystės ir paauglystės temomis ir galbūt dėl to taip asmeniškai išgyvenantį „Kryžiau žalio medžio“? Apie tave, skaitytojau? Matyt, apie mus visus kartu ir apie kiekvieną atskirai. Man atrodo, šis romanas yra intriguojanti, neabejotinos literatūrinės vertės meninė proza, įmantriai sukonstruota, sugebanti išlaikyti pusiausvyrą tarp poetiškų detalių ir šiurkščių išsireiškimų, tarp pamąstymų aukštąja gaida ir publicistinių intarpų, tarp kilnumo ir ironijos, tarp sapnų vizijų ir beveik apčiuopiamai sunkios pasaulio realybės“.
Žinomas skulptorius Stefanas Viežbickis antrino: „Autoriaus holograma, talkinanti „Kryžiau žalio medžio“ skaitytojui, rodo, jog tai autobiografija. Sutinku, bet tai ir mano autobiografija – mano laikmetis, mano žmonės, mano išsivadavimas iš pavergimo ir mano pavergimas prieš išsivadavimą. Tai mano kartos autobiografija su tiesa bei šventvagyste per išpažintį. Tai juodai balta nelaimingo laikmečio fotografija su viltimi, kad ji kuo greičiau išbluks. Knygos nuotaiką padeda kurti ir autoriaus kruopščiai parinkti žodžiai bei sakiniai, kurie padeda skaitytojui tapti vienu iš knygos herojų, nes „Kryžiau žalio medžio“ tai sąskaita, kurią autorius pateikia visiems, turintiems šešiasdešimt ir daugiau metų. Skaičiau knygą originalo kalba. Džiaugiuosi, kad buvo jautriai ir jausmingai išversta į lenkų kalbą. Dabar „Kryžiau žalio medžio“ turi seserį dvynę“.
Autorių klausimais apipylė ir susitikime dalyvavę studentai. Knygą redagavo Lucija Matušiak ir Mirijana Kozak, kuri ir inicijavo jos vertimą bei leidimą. Beje, Varšuvos universiteto dėstytojos M.Kozak ir A.Rembialkovska – aktyvios Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos projekto „Pamario literatūra lenkiškai“ dalyvės, išvertusios ne vieno klaipėdiečio rašytojo kūrinį.
GL inf.
