Virė ispaniškos aistros

Virė ispaniškos aistros

Laima Sugintienė

Prieš dešimtmetį 1-ojo operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ metu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G.Bizet realistinė opera „Karmen“ per sezoną rodoma vos porą kartų. Nežinia, kokios priežastys lėmė, tačiau salė tą vakarą buvo sausakimša. Ar todėl, kad šio sceninio G.Bizet šedevro pasiilgstama, ar kad intrigavo dar negirdėtas Don Chosė, ar Kovo 8-ąją kartu su tradicine tulpe vyrai moterims įteikė ir pakvietimą į Muzikinį teatrą. Džiugino, kad tarp publikos buvo matyti daug jaunų veidų, tiesa, buvo ir tokių žiūrovų, kurie muzikinį teatrą akivaizdžiai supainiojo su Žvejų rūmais.

Svečio balsas nenuvylė

Didžioji spektaklio intriga (šalia intrigos, kurią sukėlė dvivaldystė teatre) – Don Chosė vaidmens atlikėjas Olegas Dolgovas iš Maskvos.

Klaipėdiečiai neturi savojo Don Chosė, šią partiją visada atlieka kviestiniai tenorai. Šįsyk pirmą kartą šį vaidmenį dainavo kylanti operos žvaigždė iš Maskvos Olegas Dolgovas. Tai pirmosios šio jauno solisto (Muzikos akademiją prie P.Čaikovskio valstybinės konservatorijos jis baigė tik 2004-aisiais) gastrolės ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. Nepaisant jauno amžiaus, O.Dolgovas yra jau kelių tarptautinių konkursų laureatas, prestižinio garsiosios operos solistės Galinos Višnevskajos Operos centro solistas.

Publika nekantriai laukė šio vokalisto pasirodymo ir liko sužavėta – nepamenu, kada paskutinį kartą Klaipėdos scenoje girdėjome tokio lygio dainininką. Stiprus, tačiau neforsuotas balsas, išraiškingas, nuostabaus grožio, lygus visuose registruose tembras, ideali intonacija, natūralus muzikavimas tiesiog pavergė, užbūrė klausytojus.

Žymiąją 2-ojo veiksmo ariją solistas padainavo pasigėrėtinai, tiesiog nepriekaištingai. Galbūt sceninės patirties stoka neleido atlikėjui visiškai atsiskleisti kaip aktoriui – kiek statiškas artistas atrodė pradiniuose veiksmuose. Tačiau išties ispanišką temperamentą jaunasis tenoras O.Dolgovas pademonstravo dramatiškame operos finale.

„Moteriškoji“ dalis – stipresnė

Beje, apie ispanišką temperamentą. Jo tikrai stokojo lietuviškai fleg-matiškas vyrų choras (ypač gerokai praretėjusi tenorų grupė), atrodęs (ir skambėjęs) kaip stipriai „padėvėtas” per dešimtmetį nuo premjeros. Masinėse operos scenose sunku buvo nepastebėti, kad kolektyvas gerokai išsiderinęs, tvirta režisieriaus ranka būtų labai ne pro šalį.

„Moteriškoji“ spektaklio dalis buvo akivaizdžiai stipresnė.

Karmen vaidmens atlikėja Dalia Kužmarskytė dabar išgyvena kūrybinės brandos periodą, jau kuris laikas jos žvaigždė žiba visu ryškumu. Premjerinė Karmen ir dabartinė, po dešimties metų, – tarsi aikštinga paauglė ir savo vertę žinanti moteris.

Puiki sceninė išvaizda ir laikysena, plastiškumas plius stipri vokalinė mokykla leidžia mūsų garsiausiam mecosopranui užtikrintai jaustis scenoje, pasitikėti savo jėgomis. Tačiau šis pasitikėjimas retsykiais ir pakiša koją – dainininkė, siekdama savajam personažui suteikti kuo daugiau spalvų, ieškodama subtilumo, ima laviruoti ties gana slidžia riba. Man regis, ji kiek piktnaudžiauja dainavimu pusbalsiu, per išieškotas detales kartais nukenčia visuma (segidilija, šokis su kastanjetėmis, beje, dainininkė pati sau pritarė šiuo ispanišku instrumentu). Sodriai ir efektingai nuskambėjo Karmen arijozo būrimo scenoje, atskleisdamas tragiškąją čigonės charakterio pusę. Puiki partnerė ansambliuose su Don Chosė savo temperamentu „kilstelėdavo“ ir svečią.

Pastangos vertos plojimų

Šauniojo toreodoro Eskamiljo partiją operoje bravūriškai dainavo Artūras Kozlovskis, lyriškąją Don Chosė sužadėtinę Mikaelą – Valerija Balsytė.

Iš ansamblių išskirčiau trečiojo veiksmo būrimo sceną, kurią tarsi nuvaliusios visas laiko apnašas išraiškingai padainavo Rita Petrauskaitė (Fraskita) ir Jadvyga Grikšienė (Mersedes). Jos ir D.Kužmarskytė buvo lyderės ir gana sudėtingame, ypač greito tempo kvintete, kurį atliko kartu su Virgiu Pupšiu (Don Kairo) ir Viačeslavu Tarasovu (Remenado).

Savuose amplua pasirodė Kęstutis Nevulis (kapitonas Cuniga) ir Šarūnas Juškevičius (seržantas Morales).

Pakiliai ir šventiškai nuskambėjo orkestro epizodai: uvertiūra, ketvirtojo veiksmo antraktas (puikus obojaus solo). Bet subtilūs, skaidrios faktūros antrojo ir trečiojo veiksmų antraktai (čia išskirčiau minkštai, plastiškai nuskambėjusią klarneto partiją) kiek nukentėjo dėl, manyčiau, solistams nepatogaus lėtoko tempo. Orkestre pasigedau kiek raiškesnės artikuliacijos, ypač greitu tempu atliekant Karmen leitmotyvus.

Apskritai orkestras akomponavo lanksčiai, dinamiškai paslankiai, su dainininkais išlaikydamas gerą balansą (išskyrus galbūt Mikaelos trečiojo veiksmo ariją). Tai, be abejo, dirigento Ilmarso Harijso Lapinšo nuopelnas. Dirigentas vokalistams buvo ypač dėmesingas.

Stovint ploti Klaipėdos salėse tampa įprasta. Tą vakarą tikrai buvo verta.

by admin