Virtuoziškas dialogas, arba Kitokios Joninės
Danguolė Vilidaitė
Birželio 24-ąją, kai dauguma klaipėdiečių, įvairiausių renginių patraukti, sėkmingai šventė Jonines minioje, nedidelė melomanų saujelė vis dėlto pasirinko kitokį, ne tokį triukšmingą, ramesnį ir rafinuotesni pa-buvimą ir nepasigailėjo.
Orkestro „Camerata Klaipėda’ koncertas „Vasara tebūnie su muzika’ su dviem virtuozais solistais – orkestro vadovu Vilhelmu Če-pinskiu (smuikas) ir Gianluca Lit-tera (lūpinė armonikėlė, Italija), užbaigęs Klaipėdos koncertų salės penktąjį koncertinį sezoną, tikrai buvo vertas dėmesio.
Nenustebinsi, bet…
Betgi kuo įsimintinas virtuozo iš Italijos pasirodymas – didžiausia vakaro intriga?
Juk lūpinė armonikėlė – instrumentas gana demokratiškas ir populiarus (retas iš mūsų vaikystėje nėra bandęs pats juo groti), dažnai sutinkamas džiazo ir kantri muzikoje. Klaipėdos pilies džiazo festivalyje svečiavosi ne vienas šio instrumento virtuozas, kiek kitokio plano, bet tikrai ne mažiau garsus. Pavyzdžiui, džiazo legenda iš Belgijos Tootsas Thielemansas.
Ir retesni instrumentai (ar net ne instrumentai) šiais metais koncertų salės scenoje skambėjo jau ne vieną kartą. Kad ir „Klaipėdos muzikos pavasaryje’, kuriame išgirdome stiklo arfą, ban-doneoną, trombonininkas iš Vokietijos pademonstravo, kaip galima groti paprasčiausia sodo laistymui skirta žarna. O kur dar kulinariniai momentai grojant virtuvės įrankiais V.Bartulio „Pas de deux’ („Paskutinė vakarienė’) ar M.Svoboda’os „ALIAS – Mocartas taip kaip Rosinis’. Mūsų publikos, atrodo, taip lengvai nebenustebinsi.
Tačiau klasika armonikėle grojama retai, net labai retai. Tik keli pasaulio muzikai yra įvaldę šį meną, ir vienas iš jų muzikavo Klaipėdoje.
Unikalioji armonikėlė
Specialiai šiam instrumentui skirtas repertuaras taip pat nėra gausus. Ir birželio 24-osios koncerte skambėjo tik dvi originalios XX amžiuje jam parašytos kompozicijos: penkios anglų kompozitoriaus J.Gordono pjesės ir airio J.Moody’io ispaniška fantazija „Toledo’ (vienas populiariausių kūrinių šiam instrumentui).
Čia lūpinės armonikėlės tembras atsiskleidė gausia spalvų amplitude: pradedant primityviais vaikiško garvežiuko ūkavimais, renesansinio raketo garsais, kartais priminė grojimą šukomis, akordeonu ar fisharmonija, fleita ir t. t.
Labiausiai stebino tikslus intonavimas, štrichų įvairovė, platus diapazonas ir virtuoziškumas, nepaprastas, nenusileidžiantis daugumai soluojančių instrumentų.
Klaipėdos klausytojai, atlikėją iš pradžių sutikę gana santūriai, vėliau, nugalėti jo įtaigaus muzikavimo ir ne vieną kartą palydėję gausiais aplodismentais, galiausiai visai nebenorėjo paleisti.
O juk G.Littera – savotiškas savamokslis, groti išmoko pats (nors muzikinį išsilavinimą ir pakankamai rimtą gavo – groti altu mokėsi G.Rossini’o konservatorijoje, juo griežė „Orquesta Filarmo-nica de Gran Canaria’ Ispanijoje, šiuo metu vadovauja ansambliui „Tango 7′).
Ir muzika veržli, sparnuota
Tas armonikėlės (o gal ja muzikuojančio italo) unikalumas ir lygiavertiškumas ypač gerai išryškėjo baroko kompozitoriaus A.Vivaldi’io koncerte dviem smuikams, styginiams ir basso continuo a-moll RV 522 (op.3, Nr.8) ir mūsų dienų kūrėjo I.Frolovo Di-vertismente dviem smuikams ir styginių orkestrui (skambėjo versijos, pritaikytos groti smuikui ir lūpinei armonikėlei).
Nesiimu spręsti, kuris iš solistų – V.Čepinskis ar G.Littera – buvo ryškesnis, „nugalėjo’ šiose intensyviose „muzikos akrobatų’ varžybose, o gal dialoge. To ir nereikia. Skirtingos prigimties instrumentai gražiai papildė vienas kitą, vienas kitam nenusileido pasažų greitumu ir melodijų išraiškingumu – reginys nepakartojamas.
Subjektyvu, bet gražiausiai ir giliausiai koncerte suskambo A.Piazzolla’os dainingasis „Oblivion’ („Užmarštis’) (paties G.Littera’os aranžuotė lūpinei armonikėlei ir styginiams) – ir muzika, tarsi įgavusi sparnus, kažkur liūdnai nuskrido… O gaila, buvo taip gera.
Summa summarum
Baigdama galiu tik pritarti šio vakaro vedėjai muzikologei Laimai Sugintienei, apibendrinusiai penktąjį Klaipėdos koncertų salės koncertinį sezoną, – įspūdingų muzikinių susitikimų šiais metais nestokojome: tai ir pianisto iš JAV A.Palei’aus, ir minėtojo lūpinės armonikėlės meistro G.Littera’os pasirodymai (gal dar pridėčiau smuikininko iš Italijos S.Krylovo, violončelininko iš Vokietijos I.Monighetti’o koncertus), Klaipėdos kamerinio orkestro naujojo meno vadovo M.Bačkaus pirmasis prisistatymas ir t. t. Visų ir neišvardysiu.
Nors intensyvus koncertinis maratonas jau baigėsi, muzikos garsai Koncertų salės erdvėje netyla. Nemokamus šeštadieninius vakarus čia parkelyje prie salės rengia Klaipėdos brass kvintetas. Tad vasara be muzikos jos gerbėjų tikrai nepaliko.
