Virtuoziškas reveransas Mozartui

Virtuoziškas reveransas Mozartui

 

Birželio 11-osios koncertu „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui“ Klaipėdos koncertų salėje prasidėjo didelis, net septynių vakarų ciklas, skirtas Wolfgango Amadeuso Mozarto kūrybai.

Danguolė Vilidaitė

Pradėjo koncertų ciklą

Jo metu turėtume išgirsti visus 27 šio kompozitoriaus koncertus fortepijonui (vienam, dviem arba trims) ir orkestrui, atliekamus pianisto Alexanderio Paley iš JAV ir Klaipėdos kamerinio orkestro (meno vadovas Mindaugas Bačkus).

Sutikime, kad mums pasitaikė tikrai reta galimybė išgirsti ir suprasti klasikos genijaus W.A.Mozarto stilių, jo kaitą ir dar tokią pavydėtinai gerą interpretaciją. Juolab kad kitąmet muzikinė visuomenė minės 220-ąsias šio kompozitoriaus mirties metines.

Pirmąjį ciklo vakarą skambėjo W.A.Mozarto koncertai fortepijonui ir orkestrui Nr.1 F-dur (KV 37), Nr.2 B-dur (KV 39), Nr.8 C-dur (Lützow Concert), Nr.12 A-dur (K 414) ir Nr.14 Es-dur (K 449), atspindintys keturis šio kompozitoriaus kūrybinius etapus.

Parašė dar vaikas

Sakoma, kad pirmąjį savo koncertą Wolfgangas savarankiškai pradėjo kurti būdamas vos šešerių. Tiesa, natose tuomet buvo daugiau rašalo dėmių nei gaidų, nes vaikas dar nelabai mokėjo naudotis plunksna. Bet tai, kas buvo užrašyta, anot liudininkų, atitiko visas muzikos taisykles. Į tėčio repliką, kad kūrinys nepaprastai sunkus ir joks žmogus nesugebės jo pagroti, jaunasis vunderkindas mestelėjo: „Tam ir koncertas. Reikia groti tol, kol išeis. Žiūrėkite!“ – ir pats akivaizdžiai tai pademonstravo.

Pirmaisiais tikraisiais šio žanro pavyzdžiais vis dėlto laikomi keturi koncertai, sukomponuoti Zalcburge jo 11-aisiais gyvenimo metais (!). Ir nors šios ankstyvosios kompozicijos, kaip manoma, buvo kurtos ne savarankiškai ir kurtos daugiau kaip pratimai, siekiant įvaldyti koncerto formą, pagrindinius jos komponavimo principus, siekiant išmokti suderinti orkestro ir fortepijono galimybes, genijaus ranka čia jau jaučiama. Įdomu buvo išgirsti ir įvertinti šiuos pakankamai sudėtingus „vaikiško“ kompozitoriaus kūrybinio periodo darbus. Lengvai ir grakščiai atliekami A.Paley suskambo du iš jų – Nr.1 F-dur (KV 37) ir Nr.2 B-dur (KV 39).

Kūrybinė branda

Vienos periodo fortepijoniniuose koncertuose Nr.12 A-dur (K 414) ir Nr.14 Es-dur (K 449) išryškėjo brandesnis kompozitoriaus stilius. Čia orkestro partija įvairesnė ir įdomesnė, galingesnio garso, beveik lygiavertė fortepijonui, ryškesni dinaminiai kontrastai, gilesnė muzikinė mintis. Ir koncerte šie kūriniai atrodė daug įdomesni, išraiškingiau interpretuoti.

Pabrėžtinas W.A.Mozarto fortepijoninių koncertų bruožas – nuostabios jų lėtosios dalys. Jose geriausiai pasireiškė A.Paley lyriko talentas su subtiliais piano niuansais, krištoliniais treliais, dainingomis ir spindinčiomis, tarsi erdvėje audžiamomis melodinėmis linijomis. Šis laiką stabdantis lėtumas kažkiek persidavė ir greitosioms ciklų dalims – visi allegro skambėjo kiek minkščiau ir pasyviau.

Atskira tema – kadencijos. Nors iki mūsų dienų išliko ir paties W.A.Mozarto kadencijų (palengvinti variantai savo mokiniams), dabar koncertinėje praktikoje dažniausiai pasirenkama groti kitų kompozitorių parašytus J.N.Hummelio, J.Brahmso, F.Busoni’o variantus. Nepaprastas A.Paley kūrybingumas pasireiškė ir čia – pianistas koncerte atliko savo improvizuotus ir, sakyčiau, net labai W.A.Mozarto stilių atitinkančius virtuoziškus intarpus.

Nesumeluotas ir neišmoktas

Galima teigti, kad ir šis A.Paley pasirodymas Klaipėdos scenoje pasižymėjo skoningu ir teisingu stiliaus pajautimu, išskirtiniu profesionalumu, pasiaukojimu ne tik kūrinio tekstui, bet ir klausytojui – tokiu grynu ir nesumeluotu atvirumu. Įspūdingos buvo ankstesniųjų metų inspiracijos, skirtos J.S.Bacho, L.Beethoveno, F.Schuberto ir F.Chopino kūrybai, įsimintina buvo ir šioji, atverianti W.A.Mozarto koncertinės kūrybos vakarų ciklą.

Stebėtina šio užsienio atlikėjo ištikimybė Klaipėdai, mažam Europos miesteliui. Nors šio muzikos virtuozo koncertinė geografija išsidėsčiusi visame pasaulyje, o pagrindinis maršrutas jungia namus Niujorke ir Paryžiuje, pastaraisiais metais A.Paley mūsų miesto melomanams padovanojo daug daugiau reikšmingų muzikinių akimirkų nei bet kuris kitas garbus Lietuvos pianistas.

Apibendrinimui, manyčiau, geriausiai tiktų paties W.A.Mozarto žodžiai, skirti trims pirmiesiems Vienoje sukurtiems fortepijoniniams koncertams, atskleidžiantys birželio 11-osios vakaro nuotaiką: „Tai aukso vidurys tarp to, kas per lengva, ir to, kas per sudėtinga, (…) jie tikrai puikūs, malonūs ausiai, paprasti, bet ne lėkšti. Daugelis pasažų suteiks žinovams didelį malonumą, o mažiau išprusę klausytojai pajus pasitenkinimą nė nesuprasdami kodėl“.

by admin