Visada verta ieškoti moters

Visada verta ieškoti moters

Kristina Jokubavičienė

Išskirtinis Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus galerijos veiklos bruožas – grupinės parodos, į kurias skirtingo braižo ir meninės patirties dailininkus suburia tema – kartais netikėta ir originali, kartais naujai atrasta sena, bet visada skatinanti jos dalyvius laisvai interpretacijai. Šiai galerijai jau tapo įprasta, kad kiekviena paroda, ypač jei ji susijusi su populiaria data ar žaisminga švente, žada netikėtumus ir gerą nuotaiką.

Žadėjo nemenką intrigą

Parodos „Cherchez la femme“ (t.y. „Ieškokite moters“, – lietuviškai skamba ne ką blogiau, ar ne?), „Klaipėdos galerijoje“ atidarytos beveik Tarptautinės moters dienos išvakarėse, pavadinimas žadėjo nemenką intrigą. Nors kovo 8-oji nenustoja būti „tulpių“ ir iš ankstaus ryto Manto gatvėje dosniai dalijamų rožių diena, su ja „sutapusią“ parodą koks niurzglys gali ir nerimtai priimti.

Iš tiesų nedidelė paroda, kurioje dalyvauja dailininkai iš Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus, pasirodė besanti rimtai moters temą narstanti ekspozicija, kurioje menininkų požiūris į moterį deklaruojamas pasitelkiant portreto ir akto žanrą.

Galbūt konservatyvokas nusiteikimas byloja apie tradicines vertybes, galbūt pasiilgta paprastos moters, kasdieniškos, bet pageidautina dvasingos? Tokios, kokias matome savo aplinkoje, o ne ant blizgančių viršelių.

Tik A.Banytė („Fatališka moteris“, beje, kaip čia nebūsi fatališkas, jei paukštis ant skrybėlės nupuolė) ir M.Malinauskas (jo „Madam su auksinėm garbanom“ nutaisė tobulą gudrios uošvės šypsenėlę ir galvoja, kad nebus demaskuota) lengvai pašmaikštavo.

Manipuliuoja poetizuotais įvaizdžiais

Tradicinius, artimus kompozicijos, temos ir tapymo požiūriu moterų portretus eksponuoja D.Skridailaitė ir G.Pintukaitė. Nuo jų atpažįstamumo netoli nukeliauja ir A.Kavaliausko „Romantiškas pasivažinėjimas“, manipuliuojantis beveik aksioma tapusiais ir po įvairius kūrinius keliaujančiais poetizuotais įvaizdžiais.

Visai sutrūkinėjęs, storai laku dengtas A.Mėčiaus kompozicijų paviršius veikia beveik taip pat, kaip jų personažai: viena iš fantastiškųjų gražuolių – pabaisų serijos („Raguotoji“), kita („Dama su šuneliu“) – tobula posakio „Cherchez la femme“ iliustracija, apgaulinga mįslingumu, kaip ir „labai senos“ tapybos iliuzija, meistriška kompozicijos, sudėtingos pozos, tapymo manieros ir prasmių požiūriu.

Taip sau ramiai parodoje vaikštinėdama netikėtai buvau priversta sustoti ir dar kartą perskaityti autoriaus pavardę. Ne, jokios klaidos, pavardę perskaičiau teisingai. Ir pavadinimas, tiksliau, vardas „Mūra“, kažkur visai neseniai girdėtas… Monochromiškai, senos fotografijos stiliumi nutapytoje kompozicijoje dailiai pozuoja balerina. Sveikiname V.Jusionienę su puikiu startu, – labai gerai, kad pagaliau savo tapybą parodėte.

Rimtai ir žaidžiant

Nostalgišką „Mūros“ gaidą, perpintą vaikystės prisiminimais, pratęsia M.Kaminskaitės „Personažas“, įkvėptas klasikos: Pjero, Pjeretė, o gal veikiau belytis asmuo, įkūnijantis trapią pusiausvyrą tarp moteriškojo ir vyriškojo prado, kupinas melancholiško tobulų jausmų ilgesio ir pabaigos nuojautos liūdesio, išduodamo žvilgsnio ir bejėgiško rankų krustelėjimo. Kompozicijos nuotaiką atliepia santūri spalvinė gama, subtilūs paviršiaus suskeldėjimai ir smulki faktūra.

Rafinuotas sensualumas sklinda iš ekspresyvių, lanksčiomis linijomis nužymėtų G.Pankevičiaus „Aktų“ formų, kuriose balansuojama tarp atpažįstamumo ir užuominų, o netikėti spalviniai intarpai suteikia tradiciniam sprendimui savitumo.

Atskirtinumo, gilaus buvimo savyje pojūtis neapleidžia žvelgiant į V.Viningo „Belaukiant“. Įprasti autoriui dažų nutekėjimai čia tapo stipriu prasminiu akcentu.

Nors J.Vosyliaus kompozicijose moterys atrodo paskendusios būties refleksijose, jų galia ir siekis dominuoti akivaizdūs. Įtaigiai perteikta dviejų personažų simbiozė „Moteryje su katinu“ ir virš žemės iškilusi „Matriarchato“ „pramotės“ figūra kelia šiurpias nuojautas „stipriosios“ lyties nenaudai.

Paroda patvirtina, kad visada verta ieškoti moters, nesvarbu, ar tai mene daroma rimtai, ar tik žaidžiant. Jei pasaulio humoras neišgelbės, tai gal bent mūsų šaliai pagelbės.

by admin