KULTŪROS POLITIKA
Vyriausybė pritarė Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymo projektui
Kovo 10-ąją Vyriausybė pritarė Lietuvos teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymo projektui. Tai yra pirmasis įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų profesionalaus scenos meno veiklą, jų teisinę formą, klasifikaciją, veiklos, finansavimo, valdymo, kūrybinių darbuotojų socialinių garantijų ir kitus ypatumus.
Šį įstatymą Kultūros ministerija rengė atsižvelgdama į tai, jog teatrų ir koncertinių įstaigų veikla yra specifinio pobūdžio – ji susideda iš individualios ir kolektyvinės kūrybos, kuri yra intelektinės veiklos sritis. Šios veiklos formavimas bei vykdymo formos išskiria teatrus ir koncertines įstaigas iš kitų įstaigų. Todėl, kaip teigiama Kultūros ministerijos pranešime, įstatymo projektas buvo rengiamas remiantis teatro bei muzikos sektorių poreikiais bei pasiūlymais. Savo pastabas dėl įstatymo projekto teikė valstybiniai ir nevalstybiniai Lietuvos teatrai bei koncertinės įstaigos, Lietuvos teatro sąjunga, Valstybės teatrų asociacija, Scenos meno kūrėjų asociacija bei kitos organizacijos.
Teatrai ir koncertinės įstaigos skirstomi į nacionalinius, valstybės, savivaldybės ir kitus. Įstatymo projektas numato, kad valstybės ir savivaldybės teatrai bei koncertinės įstaigos gali būti steigiamos kaip biudžetinės arba viešosios įstaigos. Sprendimą dėl įstaigos teisinės formos turės priimti steigėjas.
Įstatymo projektas numato, jog nacionalinių, valstybinių ir savivaldybės teatrų bei koncertinių organizacijų veiklos finansavimas bus skiriamas atsižvelgiant į steigėjų kasmet tvirtinamas sezonines kūrybinės veiklos programas. Kiti teatrai ir koncertinės įstaigos galės dalyvauti Kultūros ministerijos ar savivaldybių skelbiamuose konkursuose veiklos programoms vykdyti.
Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų (aktorių, dainininkų, muzikantų, šokėjų, režisierių, dailininkų, kitų atlikėjų bei meno kūrėjų) darbo, susijusio su kūrybinės veiklos specifika, santykių reglamentavimui nepakanka bendrųjų Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų normų. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projekte siūlomi nauji šių kūrybinių darbuotojų darbo santykių reguliavimo ypatumai.
Kaip teigia projekto rengėjai, šiuo metu teatruose ir koncertinėse įstaigose susiklosčiusi ydinga praktika, kai su kūrybiniais darbuotojais sudaromos autorinės sutartys. Įstatymo projekte jie siūlo įvesti naujo pobūdžio kūrybinę darbo sutartį, kuri leistų atsižvelgti į kūrybinių darbuotojų darbo specifiką. Taip siekiama sudaryti sąlygas kūrybinių darbuotojų darbo santykių teisėtam reguliavimui, socialinėms garantijoms ir sveikatos draudimui.
Sudarant kolektyvines sutartis, kūrybinių darbuotojų kolektyvams paliekama teisė patiems apsispręsti dėl kūrybinių darbuotojų terminuoto darbo. Tačiau kūrybiniams darbuotojams, kurių darbas bus nuolatinio pobūdžio, siūloma numatyti atestaciją, vykdomą kas treji metai.
Įstatymo projekte nustatoma, kad valstybiniuose bei savivaldybės teatruose ir koncertinėse organizacijose bus sukurtos patariamojo balso teisę turinčios Meno tarybos. Prie Kultūros ministerijos bus sudaryta Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba, kurios pagrindiniai tikslai būtų nagrinėti bei teikti pasiūlymus dėl Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų politikos formavimo bei įgyvendinimo, rekomenduoti pripažinti juridinį asmenį profesionaliu scenos meno teatru ar koncertine įstaiga.
Priėmus šį įstatymą, baleto artistams, šokėjams, choro artistams, pučiamaisiais instrumentais grojantiems muzikantams bei solistams vokalistams kompensacinės išmokos (rentos) bus mokamos iki pensijos nepriklausomai nuo to, kada buvo įgytas reikiamas darbo stažas.
“Klaipėdos” inf.
