A.Kolde’ė ir P.Domšaitis: dviejų menininkų draugystė

A.Kolde’ė ir P.Domšaitis: dviejų menininkų draugystė

Kristina Jokubavičienė

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje iki rugsėjo vidurio veikia vokiečių dailininko ekspresionisto Alexanderio Kolde’ės (1886–1963) grafikos paroda.

Išaišėjo nežinomi faktai

Paroda surengta bendradarbiaujant su Liūneburgo Rytprūsių krašto muziejumi (Vokietija). Ją rengiant išaiškėjo iki šiol nežinomi faktai, kad A.Kolde’ė ir tapytojas P.Domšaitis buvo pažįstami ir gana artimai bendravo iki Antrojo pasaulinio karo, susitikdavo parodose Karaliaučiuje ar pajūrio kurortuose.

A.Kolde’ės duktė Berta Kolde’ė savo prisiminimuose aprašė nuotaikingas vasaras, praleistas Rūsiuose (Rauschen, dab. Svetlogorskas, Kaliningrado sr.), kurias ji vadina „vaikystės rojumi“. Viena karšta liepos diena ypač įsirėžė vaiko atmintyje. Tądien į pajūrį jos šeima išsiruošė su P.Domšaičiu ir jo žmona, dainininke Adelheide Armhold, kurie nuomojosi poilsiui vilą netoliese. Visiems besilepinant jūros pakrantėje, Adelheidė staiga pradėjo dainuoti, į linksmą chorą įsijungė visa kompanija. Tik P.Domšaitis liko nuošalyje ir toliau kažką eskizavo bloknote…

„Išsigimusio meno“ atstovas

A.Kolde’ė gimė 1886 m. prie Magdeburgo (Vokietija). Vėliau šeima persikėlė į Rytprūsius. 1906 m. A.Kolde’ė pradėjo dailės studijas Berlyno meno akademijoje, jas tęsė Miunchene. 1910 m. grįžęs į Rytprūsius, jis mokėsi Karaliaučiaus meno akademijoje ir kurį laiką lankė garsiąją Loviso Corintho mokyklą Berlyne. L.Korinto mokiniu buvo ir P.Domšaitis.

Kelis kartus sunkiai sužeistas Pirmajame pasauliniame kare, A.Kolde’ė grįžo į Karaliaučių ir tęsė dailės studijas akademijoje, įkūrė dailininkų sąjungą „Žiedas“, kurios tikslas buvo nutiesti kelius moderniajai tapybai į Rytprūsius. Dailininkas nuolat keliavo, lankėsi JAV, Šveicarijoje, Prancūzijoje, rengė parodas Karaliaučiuje.

Svarbi A.Kolde’ės tapybos paroda turėjo vykti Karaliaučiaus Taicherto meno salone 1936 m., pažymint dailininko 50-metį. Tačiau tuometinių Trečiojo reicho kultūros rūmų nurodymu ji buvo išformuota atidarymo išvakarėse, kaip neatitinkanti nacionalsocialistų meno standartų.

Patekęs į vadinamojo „išsigimusio meno“ kampaniją (taip naciai vertino visą modernųjį meną), A.Kolde’ė nebegalėjo kurti ir 1940 m. iš Karaliaučiaus išvyko į Graudencą, vėliau gyveno Flensburge. Pokariu jis vėl daug ir intensyviai kūrė, dalyvavo parodose. A.Kolde’ė mirė 1963 m. Flensburge.

Įnašas į Europos grafiką

A.Kolde’ė kūrė aliejinės tapybos, akvarelės ir grafikos srityse, tapė peizažus, portretus, jo ekspresionistinė tapyba pasižymėjo sodriomis, giliomis spalvomis. Tarpukario vokiečių meno kritikai A.Kolde’ės spalvinę gamą, apibendrintas, grubias formas dažnai gretino su Emilio Noldės tapyba. Parodoje eksponuojami A.Kolde’ės litografiniai ciklai ne tik svarbūs jo kūrybinio palikimo kontekste. Kritikos jie vertinami kaip reikšmingas įnašas į vokiečių ir Europos XX a. pirmos pusės ekspresionistinę grafiką.

Litografinius ciklus A.Kolde’ė sukūrė maždaug 1920-aisiais, tais pačiais metais jie buvo išleisti kaip litografijų aplankai Karaliaučiuje, „Ringverlag“ leidykloje. Ciklas „Keliaujantis Kristus“ išleistas nedideliu 13 egzempliorių tiražu, eksponuojami darbai iš antruoju numeriu pažymėto aplanko. Jį sudaro 12 nespalvotų litografijų. Ciklas „O angelas stojo prie Dievo“ išleistas kiek didesniu 25 egzempliorių tiražu, ant labai plono ir trapaus kiniško popieriaus. Ciklą sudaro 20 litografinių lakštų, parodoje eksponuojama 12 iš jų.

Atspindi karo išgyvenimus

Po 1945 m. abu ciklai buvo laikomi prarastais, kaip ir didžioji dalis ankstyvosios A.Kolde’ės kūrybos. Tik po keliolikos metų jie buvo surasti dailininko dukterų pastangų dėka. Vieną iš jų, ciklo „Keliaujantis Kristus“ aplanką, A.Kolde’ės dukros įsigijo iš dailininko P.Domšaičio našlės – neatmetama, kad pats A.Kolde’ė ir buvo P.Domšaičiui jį padovanojęs.

Ciklas „Keliaujantis Kristus“ stebina tapybišku minkštumu, stipriais juodų dėmių ir išraiškingų linijų kontrastais. Kito ciklo pavadinimui autorius paėmė eilutę iš garsiosios F.Schillerio „Odės džiaugsmui“, o ekspresyvūs vaizdai palydimi paties dailininko tekstais.

Abu ciklai, sukurti bibliniais motyvais, yra ryškus Pirmojo pasaulinio karo išgyvenimų, asmeninių patirčių, fizinio ir dvasinio skausmo, žlugusio tikėjimo humanizmu atspindys. Sekdamas Kristaus kančios kelią (ciklas „Keliaujantis Kristus“) ir giliai atskleisdamas ją cikle „O angelas stojo prie Dievo“, dailininkas plėtoja egzistencinę žmogaus likimo, vienatvės ir brolybės temą. Tokių pačių išgyvenimų paveiktas, paveikslus religiniais motyvais Pirmojo pasaulinio karo metais pradėjo tapyti ir A.Kolde’ės amžininkas P.Domšaitis.

by admin