Akordeono muzikos glėbyje

Akordeono muzikos glėbyje

VIII tarptautinis akordeono muzikos festivalis „Vivat Accordeon“ šį rudenį uostamiestyje subūrė puikius atlikėjus ir ištikimus šio instrumento gerbėjus.

Rūta Vildžiūnienė

Pradėtas rengti 1998 m., šis festivalis vyksta kas dveji metai. Jo iniciatorius ir pagrindinis organizatorius yra Juozo Karoso muzikos mokyklos akordeono mokytojas ekspertas Robertas Užgalis, į šį renginį kviečiantis tarptautinių konkursų laureatus, akordeono virtuozus. Šiemet festivalio koncertai skambėjo spalio 19–21 d. Klaipėdos universiteto (KU) koncertų salėje.

Populiarus, net madingas

Akordeono instrumentas – įspūdingas. Naudodamasis registrais, muzikantas žaibiškai gali keisti tembrus, kartu keisdamas ir praplėsdamas kūrinio emocinę raišką, charakterį, nuotaiką, dramaturginius akcentus, spalvų paletę ir t.t. Dar visai neseniai buvęs gana populiaria šeimyninio, sakytume, buitinio muzikavimo dalimi, akordeonas ir juo grojantieji kūrė jaukaus, nuoširdaus buvimo atmosferą. Profesionalų rankose šis instrumentas pasiekė sudėtingo ir virtuoziško atlikimo aukštumų. Kartais jis meta iššūkį ir turi pretenzijų skambėti tarsi vargonai – efektingai ir galingai. Kartais jo tembras jaukus, subtilus, o skambesys primena jaunystėje girdėtas ilgesingas, lyriškas ar aistringas melodijas.

Akordeonas Lietuvoje paplito XX a. Jis pakeitė, galima sakyti, išstūmė, kitą panašų instrumentą – armoniką, kuri mūsų krašte funkcionavo nuo XIX a. vidurio kaip solinis arba kaip ansamblinis kapelų sudėties instrumentas. Akordeonas buvo daugiau susijęs su miesto kultūra. Tačiau jis įvairiais būdais sau skynėsi kelią ir palengva pasiekė Lietuvos kaimą. Ten savamokslių muzikantų rankose tapo neatsiejama vykusių įvairių švenčių meninės raiškos dalimi. Daugelis vyresnės kartos žmonių užaugo su šiuo instrumentu. Galėtume tarti, kad dar visai neseniai akordeonu groti buvo madinga. Daugelis šeimos susibūrimų neapsiėjo be juo atliekamos muzikos. Buvo pritariama dainoms, grojama šokiams, sutinkama ir išlydima tradiciniais maršais vestuvių ar kitų švenčių metu ir pan. Ne vienas galėtų prisiminti jaunystę ir prisipažinti regintis dažną savo giminaitį nuoširdžiai traukiantį akordeono dumples. Instrumento populiarumas buvo susijęs ir su profesionalių atlikėjų veikla. Juo šiandien mokoma groti įvairių grandžių muzikos mokyklose.

Pastaruoju metu akordeono muzika dažniau skamba koncertų salėse nei namų aplinkoje. Siekiant išlaikyti dėmesį šiam instrumentui, visame pasaulyje organizuojami konkursai, čempionatai, festivaliai bei įvairūs kitokie renginiai. Ypač dažnai jie rengiami tose šalyse, kuriose nuo seno buvo gyva muzikavimo tradicija šiuo instrumentu, – Italijoje, Prancūzijoje ir kitur.

Intrigavo klaipėdiečio premjera

Puiku, kad akordeono instrumento populiarumas nemenksta ir Lietuvoje, o Klaipėdoje šios muzikos profesionalai entuziastai organizuoja šventę „Vivat Accordeon“. Šiemet surengta aštuntąjį kartą ji pasikvietė ryškių atlikėjų – solistų ir įvairios sudėties ansamblių. Kaskart festivalis supažindina su naujais ir kviečiasi pažįstamus profesionalius akordeonistus. Jis yra laukiamas ir pritraukia šio instrumento skambesį mėgstančią skirtingo amžiaus publiką.

Spalio 19-ąją KU koncertų salėje prasidėjęs tarptautinis akordeono muzikos festivalis atidarymo koncerte pakvietė į susitikimą su šiauliškių kvintetu „Mozaika“. Šis kvintetas susibūrė prieš 13 metų. Jame groja aktyviausi Šiaulių krašto akordeono pedagogai. Šiuo metu ansamblio nariai yra Šiaulių 2-osios muzikos mokyklos mokytojai Linas Onaitis, Zita Bružienė ir Janina Mažonaitė, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pedagogė Jūratė Trimailovienė ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos mokytoja Daiva Vasauskienė. Kitas atidarymo koncerto atlikėjas – svečias iš Kaliningrado, koncerto žvaigždė – akordeonistas Miroslavas Leliuchas.

Šiauliškių programa intrigavo premjera – proga išgirsti naują Remigijaus Šileikos kūrinį „Rūke Talšos krante“. Po studijų seniai Klaipėdoje gyvenantis kompozitorius R.Šileika nenutraukia ryšių su savo gimtuoju bei jaunystės miestu Šiauliais. Mąslus rūko šydas gaubė emocinį kūrinio turinį, savo nuotaika susijusį su paslaptingomis miglose skendinčio Talšos ežero asociacijomis. Kompozicijoje galėjome pagauti ir gilesnių būties apmąstymų, atskleidžiančių gyvenimo patirties niuansus. Beje, „Mozaikos” ansamblis neseniai grįžo iš Italijos, kur tapo akordeono muzikos konkurso pirmos vietos laimėtoju, o šis R.Šileikos opusas skambėjo konkurso programoje.

Akordeonistas M.Leliuchas sužavėjo visus klausytojus – ir jaunus, ir senus. Jo virtuoziškai atliktos populiarios kompozicijos žėrėjo artistiškumu, įtaiga, neprikišamai demonstruojamu temperamentu. Koncerte skambėjo nostalgiška prancūzų muzika, įspūdingos rumunų, vengrų liaudies šokių versijos, taip pat A.Piazzolla’os tango kompozicijos, kurių interpretacijos suteikė galimybę atskleisti dramatišką pasakojimą, kupiną vidinės įtaigos, ilgesio ir aistros. M.Leliuchas Klaipėdos festivalyje dalyvavo jau ketvirtą kartą. Jis yra organizacinės grupės narys ir aktyvus ne tik šventės rengėjas, bet ir atlikėjas.

Žadino jaunystės prisiminimus

Antrasis „Vivat Accordeon“ koncertas klausytojus supažindino su jaunu solistu iš Kauno – Laimonu Salijumi. Jis atliko klasikinę akademinę muziką.

Atlikėjas jau yra įvairių konkursų laureatas. Jis kartu su savo kolegomis – instrumentiniu ansambliu „Ma Tango“ koncerto programą dedikavo iškiliam tango žanro puoselėtojui A.Piazzolla’i. Į ansamblį „Ma Tango“ I.Grušelionytė (fortepijonas), M.Kazakevičiūtė (smuikas), L.Katinas ir L.Salijus (akordeonas) susikūrė neseniai, o šią programą parengė paminėdami 20-ąsias A.Piazzolla’os mirties metines. Po šio koncerto L.Salijus išvyko į akordeono konkursą JAV.

Koncerto antroje dalyje publika turėjo progą pasiklausyti Lietuvoje gerai žinomo akordeonisto Genadijaus Savkovo atliekamų kūrinių. Skambėjo populiarūs prancūzų, italų, rusų kompozitorių opusai. Daugeliui klausytojų jie priminė tolimus jaunystės laikus, dažnai skambėjusią muziką, kuri tarsi suėmė ir užkonservavo emocinę to laikmečio patirtį ir prisiminimų nuotrupas. Žavėjo virtuoziška atlikimo maniera, jauki muzikavimo atmosfera.

Festivalio uždarymo koncerte klausėmės ansamblio iš Kaliningrado „Trioparis“ – M.Dronovos (vokalas), A.Čiurkino (gitara) ir M.Leliucho (akordeonas). Pagrindinė programos dalis buvo skirta legendinei prancūzų dainininkei E.Piaf. Skambėjusi muzika nukėlė į tuos laikus, kai Paryžiaus kavinėse ir kabaretuose buvo populiarios tokio stiliaus dainos. Sekant ansamblio pavadinimu, pateikta programa, dainininkės tembras ir dainavimo maniera labai priminė susikurtą ir suformuotą to laikmečio muzikinį paryžietišką įvaizdį. Koncerte taip pat skambėjo A.Piazzolla’os „Libertango“, F.Germano „Juodosios akys“ ir kiti labai populiarūs XX a. šlageriai. Aistringos muzikos pagauta publika liko sužavėta. Manau, jog kai kada klausytojus galėjo erzinti per stiprus elektroninis įgarsinimas. Jis tarsi paslėpdavo natūralius atlikėjų tembrus, todėl šiek tiek nukentėjo šios muzikos jaukumas ir intymumas. Tačiau jausmingumo koncerte nestigo.

Festivalis „Vivat Accordeon“ baigėsi efektinga gaida. Jo ateitis priklauso nuo entuziastingai dirbančių ir savo pašaukimui ištikimų asmenybių. Ši šventė negalėtų egzistuoti be ją palaikančių rėmėjų. Visiems jiems festivalio pabaigoje buvo gražiai padėkota. Šventės organizatorius R.Užgalis idėjų nestokoja. Atlikėjų ir rėmėjų padedamas šis festivalis po dvejų metų turėtų vėl sugrįžti į Klaipėdą, kad akordeono muzika vėl džiugintų jos klausytojus.

by admin