Alis Balbierius

Alis Balbierius

Alio Balbieriaus nuotrauka

Iš „Trieilių“

***
Tirpstantis sniegas
tavo plaukuos
nebuvau aš

***
Nieko neradęs
džiaugiuosi – vėjo
gyvybė tarp pirštų

***
Kumšty spygliuotam
kaštono – tobulas
rudas aksomas

Apie nesusikalbėjimą

Mano demonas
tyli – tyloj
tavo demonas kalba

***
Žvaigždė – tarp
buliaus ragų –
aušros pranašystė

***’
Amžinas mokinys –
be Mokytojo –
kelias

Skulptūriškas

Plastišką
tylos pumpurą
poliruoja saulėtekis

***
Vėjo šuo
vėl užlaižė
ne kūno žaizdas

Apie pagonis, išnaikintus baltų žemėse

Pagonių kraujas
buvo kadaise
baltesnis už šviesą

***
Sniego kapuos
apnuogina krūtis
liūtys pavasario

***
Moters akys –
vėlei dviejuos ežeruos
esu paskenduolis

***
Bitės aky
gyvenau
dar negimęs

***
O, neramybe! –
vėjo vien vielos
spengiančios sieloj

***
Baltas žvyrkelis naktį –
Paukščių Tako šešėlis
ant žemės krentąs

***
Musių ir musmirių
sapnas – aukšti ir raudoni
grybų miškai

***
Blindė pavasarį
tūkstančio saulių
žydėjimo

***
Nuliūdins – saulės
zuikutis – be garso
sudūžęs į sieną

Apodemus agrarius, žuvusiai ant žvirgždėto vieškelio

Žalios musės
žaliai inkrustuoja
kailiuką ant kelio

***
Ir mano
mažam tvenkiny
garnys atsispindi

Beduino portretas

Iš dviejų akių –
dvi smėlio upės
suvienija dykumą

Birželio vakaras

Lyja: šlapioj žolėj
šlapia lapė
ieško šlapios pelės

***
Voro tinkluos
rudenio lapas
rasoja užmigęs

***
Tylos užkalbėtos
debesų kriauklės –
vienintelis garsas virš jūros

***
mano sniegas – ne
mano sniegas – ne
mano – niekas

by admin