Apie vyrus ir moteris – šokiu

Apie vyrus ir moteris – šokiu

 

Unikalus reiškinys – Andželikos Cholinos teatro spektaklio premjera „Vyrai ir moterys“ dar kartą pritraukė gausios publikos dėmesį – spalio 23-iąją Klaipėdos Žvejų rūmų salė vėl buvo sausakimša.

Violeta Milvydienė

Netikėtu rakursu

Devynerių metų šokio teatro gyvavimo retrospektyvoje – dauguma spektaklių, kuriuose vyrauja žmonių bendravimo tematika. „Tango in Fa”, „Moterų dainos”, „Meilė” ir kituose gilinamasi į moterų ir vyrų tarpusavio santykius, jaučiama savotiška pačios choreografės patirtis.

Ir jei anksčiau šokiu pasakojamose istorijose būta kiek sarkazmo ar ironijos apraiškų bei erotikos elementų, tai naujajame kūrinyje šios ypatybės tiesiog karaliauja. Taigi tie, kas tikėjosi įprasto estetiško judesio, šviesaus meilės jausmo ar gilaus aistros perteikimo, liko „apgauti” arba… maloniai nustebinti.

Gana sudėtinga apibendrinti spektaklio „Vyrai ir moterys“ visumą, kaip ir išanalizuoti kiekvieną situaciją ar išnarplioti spalvingą šokio stilių gamą.

Įtūžis ir susitaikymas, pagieža ir palaima, išsiskyrimo kartėlis ir pažinties euforija, nesupratimas ir prisitaikymas, neviltis ir geismo protrūkiai, dvasinis ryšys ar fizinis artumas – ištisa jausmų paletė sudėliota į keliolika scenelių, kurios kaip sugreitintame filme keičia viena kitą. Kai kurios iš jų – chaotiškos, tarytum neišbaigtos ar specialiai iki galo nesubrandintos, betgi kartais pernelyg ištęstos, tad neišvengta klišių bei šablonų.

Tačiau esminis išskirtinis dalykas, kad moterų ir vyrų santykiai vaizduojami per humoro prizmę, erotizuotai ir egzaltuotai (net stebint iš priešpaskutinės balkono eilės ir nematant ryškios veido mimikos, viskas aišku – iškalbingumo šokėjų-aktorių kūno plastikoje netrūksta).

Stilistikoje – naujadarai

Spektaklio choreografija, kaip ir režisūra, suskaidyta į smulkesnes daleles – čia nėra nei vientisos dramaturginės struktūros, nei vieningos stilistikos.

Pirmojoje kompozicijoje pastebimi vos keli moderniojo baleto judesiai, optimaliai jie jungiami su šiuolaikinio šokio technika ir finale, sudarytame bene iš kelių skirtingų epizodų. Pabaiga, atliekama visų penkių porų, atrodo, ilgokai rutuliojosi, bet labiausiai imponavo romantiška nuotaika, paskui – ekspresyvumu, dar vėliau – nostalgiška liūdesio gaida.

Viduriniojoje dalyje – duetuose bei įvairiose grupelėse – ypač gausu „partero“ (judesių, atliekamų ant žemės) bei nestandartiškai derinamų įvairių mados šokių, estradinio stiliaus bruožų. Drastiški buitiniai gestai ir judesiai – antausiai, spyriai į tarpukojį – tampa nebenatūraliais ir atrodo neskoningai ypač tuomet, kai pasikartoja.

Vyrų (Vilniaus mažojo teatro aktorių) pasirodymai išsiskiria individualiais vaidybos ypatumais, o nesudėtingi šiuolaikinio šokio žingsniai kartais susipynę su akrobatikos ar breiko elementais.

Vykusiai scenelių kaitai pasitarnauja Marijaus Jacovskio sukurta scenografija – minimalistinė, meniškai efektinga bei funkcionali, o pagalbinės priemonės (kėdės-dėžės) panaudotos ypač išradingai. Stilinga ir atlikėjų apranga (kostiumai – Juozo Statkevičiaus).

Kelia asociacijas

Kai kurios spektaklio situacijos – asociatyvios.

Štai pačioje „Vyrų ir moterų” pradžioje ironiškai traktuojamas klasikinis baletas priminė skandalingojo švedų choreografo Matso Eko „Gulbių ežero” fragmentus, kur baltosios gulbės lyg bjaurieji ančiukai – šliaužioja, vartosi, kraiposi ir vaiposi. Tiesa, A.Cholinos spektaklyje laužytas linijas kartais keičia estetiškos pozos, aukšti relevés lents arabeskuose, tačiau netrukus sukomponuojamas šaržas iš romantiškojo Žiulio Pero „Pas de quatre” ar kažkokia kita baletinė „nuotrauka“.

Pasirodžius vyrams, tema tarytum pakinta ir pamažu pradeda vystytis pagrindine kryptimi. Šmaikščiai, bet subtiliai išspręstas nuvelkamų suknelių epizodas – pats veiksmas scenoje neužfiksuojamas, o iš užkulisių pasirodžiusių vyrų perbėgimas avanscena su iškeltais į viršų sijonais sukėlė ne vieną šypsnį. Tačiau ir čia peršasi panašumas – šįkart su efektinguoju garsios prancūzų šokėjos Zizi Žanmer pasirodymu vyrų – gigantiškų plunksninių vėduoklių – apsuptyje.

Keturių porų susipažinimo scenelėje galima įžvelgti būdingiausias frazes iš dar TSRS paplitusio komiškojo „Rusų kadrilio“, kuriame sėdinčios ant suoliuko merginos atvirai išreiškia nekantravimą, o sulaukusios savųjų „Ivanų“ vaidina susikuklinusias. Tačiau netrukus jos puola į „kovą“ dėl gražesnio ar lieknesnio, kiek vėliau pešasi bemaž kaip lietuviškojo tautinio šokio patriarcho Juozo Lingio parodijoje „Trys mergelės“. To paties choreografo sukurtame „Lenciūgėlyje“ vienas vyrukas renkasi iš keturių, o šios – tik šįkart oriai ir elegantiškai – kaunasi dėl pastarojo dėmesio – taip pat nejučia kilusi asociacija, stebint jau kitą epizodą. Čia net „pinama“ analogiška „grandinėlė“ kaip ir minėtame Lietuvos choreografiniame pasaulyje žinomame „perliuke“.

Kai kurie pernelyg laisvi ar nusaldinti vilionių ir gundymo judesiai prilygsta kvailų blondinių – „o lia lia pupyčių“ maivymuisi, dainuojant arba pasirodant TV ekrane laidos „Karštas vakarėlis“ metu.

Prie šių subjektyvių įžvalgų priskirčiau dar vieną šokio specialistui charakteringą „bėdą“: nors skambančios klasikinių baletų ištraukos buvo iliustruojamos kaip niekad muzikaliai, o svarbiausi akcentai panaudoti lanksčiai ir pabrėžiami itin taikliai, – vis dėlto gerai žinant to ar kito baleto teksto originalą, atmintyje kaskart iškyla anų, klasikinių pas vaizdiniai.

Ir dar…

…kirba toks paprastas, banalokas klausimas: kodėl pavadinime „Vyrai ir moterys”, o ne atvirkščiai? Juk būtent moterys spektaklyje dominuoja, demonstruodamos ne tik nepriekaištingą techniką, bet ir aktorinį meistriškumą (ir žiūrovų salėje jos nors ir santūriai, bet aktyviau reagavo į sceninį vyksmą). O vyrai, manyčiau, neparodė reikiamo potencialo – scenoje jie pavaizduoti dvasiškai silpnesni, dažniausiai bejėgiai, tai puotaujantys ir besimušantys, tai atgailaujantys, belaukiantys supratimo ir paguodos.

Būtų graudu, jei nebūtų taip komiška, juolab kad viskas lyg ir gyvenimiška – daugeliui, ypač šiuolaikiniam jaunimui, veikiausiai, artima ar pažįstama, ir kiekvienas galėjo atrasti kažką sau priimtina. Vertėjo pamatyti.

by admin