Aprangos kodas: miegmaišis

LITERATŪRA ŠIANDIEN
www.durys.daily.lt
Sudarytojas Gintaras Grajauskas
grajauskas@gmail.com

 

Elena Karnauskaitė


Aprangos kodas: miegmaišis

daugybę dienų beveik nieko neatsitinka
gyvenimas teka įprasta vaga beveik patogiai
beveik neskausmingai beveik tobulai jautiesi
kaip su senom šlepetėm negražiai užtat reikalinga
kasdien vartojama namiškių ir šiaip artimesnių
arba svetimesnių kasdien nykstanti tarnyboje
prekybos centre pašte poliklinikoje daržovių
kioske kai lyja arba šalta tiesiog nepamainoma
tirštų karštų sriubų virėja indų nurinkėja dulkių
valytoja skalbinių lygintoja televizoriaus
žiūrėtoja nieko nematytoja niekieno nepastebėtoji
širdies skaudėtoja be jokios priežasties kartais
sudiegia nei per aštriai nei per skaudžiai tik
raudonai užlieja iki dangaus kurio nebėra

Dekupažo pamoka

melsvos raudonos violetinės tulpės
plėšomos grakščių pirštų aristokratiški
rožių žiedai sodrios orchidėjos suplasnoja
ant senų supamųjų krėslų balkonuose ant
nežinia iš ko paveldėtų virtuvės baldų
ant veidrodžių rėmų nuotraukų rėmelių
bandau juose uždaryti praeitį išsiplėšti
tave iš senų fotografijų iš blunkančių
akimirkų bandau suteikti blėstantiems
jausmams formą ir spalvą priklijuoti
švelniai braukdama voverės plauko
teptuku prisišaukti iš pabėgusio laiko
iš ano pavasario iš kitokio gyvenimo
ne iš to kuriame esi dabar: kreditai
sąskaitos „Maxima“ „ar jau parėjai?“
pablukę pažadų vekseliai atranda čia
vietą ir tyliai ryškėja ne klijais tepami
išrašyti simpatiniu rašalu po šios pamokos
dovanosiu tau tuščią rėmelį be nuotraukos
rodos šį kartą taip būtų geriausia ar jauti
kaip gerias į odą išgalvoti žiedai———

Liga

įkalinta sekmadienyje su Ezra Poundu
Grajausku Chmelevska Čekuoliu ir kitais
gyvais bei negyvais klasikais knygose
facebook‘e senuose užrašuose atvirukuose
iš pajūrio kurortų iš nežinomų arba jau
pamirštų kraštų esu šitoj dienoj su 37,5 C
dar rimtai nesergu bet kiekvienas judesys
susijęs su valios pastanga dantų šepetukas
sveria mažiausiai toną o kur dar savigaila
pagaliau pasiseka ištrūkti prie jūros kur
šiandien beveik nėra žmonių nors vėjas
nurimo ir pakankamai šilta matyt kažkas
atsitiko kol gulėjau mirties patale ne šuo
bet aptriušusi lapė praskuodžia pro šalį
galvoju kad tik nebūtų pasiutus
***

mes geriam vidurdienio kavą
juokaujam kalbam visokius
niekus pasakojam kas kam
pastaruoju metu atsitiko vienas
kitas punktyras tylos vieno
daugtaškio lyg ir per maža
du taktai per daug kai nutylam
įkvėpti iškvėpti o tada jau
kvėpuoti kalbėti jokiu būdu
neprisipažinti tyčia užmiršti 
pasakyti svarbiausius žodžius  
 
Metamorfozės

tai tas laikas kai vėl neries iš savęs
iš savo buvusio gyvenimo palieki jį
tarsi praėjusio sezono pamėgtą bet
jau nudėvėtą rūbą aštrus jaunaties
sidabras nukerta atidalija  ne tik tai
kas buvo netikra nevykę iš anksto
pralošta  pasmerkta bet kerta ir tai
kas lemta įaugę į kraują į gyslas
užkoduota nagų formoje įrašyta
akių rainelėse tas laikas kai bijai
atidesnio praeivio žvilgsnio tiriamai
slystančio per ką tik atgimusią odą
nes susitikimas gali būti ne šilkas ir
šilkas o akmuo ir titnagas akmuo
ir stiklas popierius ir karpytojas ar girdi
kaip dyla mėnulio sidabras kai kažkas
nematomas galanda jaunaties žirkles 

***

neišvengiamai sutankėja pirmadieniai antradieniai
trečiadieniai ketvirtadieniai dusinantis savaitės tinklas
jokių jūržolių jokių gintarų jokių kriauklių anei kitų
dekoracijų šonkauliai spaudžia plaučius atrodo
tuoj sprogs neišlaikysi savo gyvenimo nei vieno
atodūsio nei vieno anemiško kraujo lašo ant
bąlančių žmogžuvių žvynų ties Nemirseta
praūžus pavasario vėtroms ir lietui tik medūzų
stiklėjantys kūnai tarsi plačiai atmerktos netyčia
šį vyksmą stebėjusių mirusios akys negurgžda
net smiltys  kai šios pirmapradės dangaus anemonos
vėlei  nuslysta į ten kur mes niekada nebebūsim      

***

šio antradienio stotelėj
skleidžiantis žalsvai virpantiems
bevardžių krūmokšnių lapeliams
dar yra laiko vienam arbatos puodeliui
vienam bučiniui stabtelėjus
ant dienos slenksčio


***

šitas užsnigtas švelniai dūstantis
miestas pamažu pradeda patikti
gyventi čia tas pats kas sapnuoti
kaip virsti kažkokia keista pusiau
mitine būtybe apaugi šarvo žvynais
ir jautiesi beveik saugi nežinomose
teritorijose neišbandytų pavojingų
jausmų labirintuose trupa persekiotojų
ietys lūžta atsitrenkę į kaulėjantį sprandą
aštriausi durklai nesuvirpa nė vienas
raumuo nė viena ašara neišrieda
minotauro medžioklėje

by admin