Ap(si)nuoginusi fotografija

Ap(si)nuoginusi fotografija

Likus savaitei iki svarbiausios katalikų šventės – šv. Kalėdų, Klaipėdos fotografijos galerijoje atidaryta kasmetinė jungtinė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narių paroda. Šiuosyk jos tema – nuogas kūnas.

Danguolė Ruškienė

Eilę metų besitęsianti tradicija – gruodžio pabaigoje sukviesti uostamiesčio fotomenininkus į grupinę parodą, kuri simboliškai užbaigdavo dar vienus kūrybos metus ir paprastai pateikdavo besibaigiančių metų kūrinius, jau antrąsyk fotografijos gerbėjus masina į bendros temos jungiamą ekspoziciją.

Pasiūlė permąstyti

Fotografijų paroda „Metai’2009: nuogas kūnas“, kurioje savo darbus eksponuoja V.Bizauskas, R.Gabrys, S.Jokužys, A.Kalvaitis, V.Karaciejus, A.Katkovas, L.Kuliešienė, A. Sendrauskas, K.Slivskis, G.Skudžinskas, A.Stanevičius, A.Stubra, G .Survila, A.Šeštokas, R.Vaitkus, D. Vaičekauskas ir K.Zdanevičiūtė, veiks iki sausio 17-osios.

Kaip ir ankstesniais metais, šioje parodoje dalyvauja tik pageidaujantys, darbus atrinkę savo nuožiūra autoriai. Nebuvo jokių papildomų reikalavimų, apribojimų, išskyrus, kad kūrinys tilptų į bendros temos rėmus. Tikėtasi, kad fotografai neapsiribos vien akto žanru, kūrybiškai permąstys pasiūlytą temą, pernelyg neprisirišdami prie jokio objekto. Tokiu būdu norėta palikti gana plačią erdvę autoriniam diskursui.

Ant ribos

Vis dėlto dauguma parodoje dalyvaujančių uostamiesčio fotomenininkų nuogo kūno temą suvokė standartiškai – kaip moters aktą.

Ko gero, tokį rezultatą iš dalies lėmė brandus parodos dalyvių amžius ir rezervuotas požiūris į patį “nuogumo” terminą. Keista, kad net pažodinis temos iliustravimas, savęs (iš)bandymas šiame gana jautriame žanre toli gražu ne visiems pavyko.

Balansavimas ant sentimentalumo, kičo ar vulgarumo ribų ryškėja ne viename iš eksponuojamų darbų. Vienur moters kūnas traktuojamas kaip savaiminė vertybė, nesvarbu kokioje pozoje, draugijoje ar su kokiais “priedais” jis pateikiamas. Kitur – kaip pagrindinė priemonė siužetui apie medžioklę ar aistringą romaną paplūdimyje sukurti. Neišvengta ir abejotinos vertės kompiuterinių manipuliacijų, kuriomis iš moters galūnių sukonstruojami net vėjo malūnėliai. Tokie ir panašūs bandymai atrodo dirbtinai, o pats autorius nesunkiai gali būti apkaltintas nenuoširdumu ir cinizmu.

Pasisekė lyrikams

Žymiai labiau akto žanre pasisekė lyrikams. Šiek tiek poezijos, atspindys veidrodyje, paslaptingas moters figūros šešėlis už širmos ar nugludintas kūno fragmentas – metoniminiu mąstymu pagrįsta vizualinė sąvoka, lyg ir nepasakanti nieko naujo, tačiau pamaloninanti subtiliai erotiška užuomina. Čia, kaip įprasta, jaunystė deklaruojama kaip grožio ir estetikos garantas, o moteris, išvaduota nuo empirinio pažinimo prievolės, tampa ne tik kadro, bet ir situacijos dominante.

Jautrumu, atida pažymėti ir asmenine patirtimi grindžiami fotografiniai vaizdai. Nuogos kūdikio pėdutės sutalpina ne tik tėvo meilę, bet ir visą žmonijos priešaušrį, o pavasarinio vėjo taršomas abiturientės sijonėlis apnuogina jaunystės nostalgiją. Nepaisant to, kad kai kurie darbai regimi ne pirmą kartą, naujame kontekste jie žadina visai kitus pojūčius.

Akivaizdu, kad platesnį prasmių lauką, lemiantį svaresnę kūrinio vertę, formuoja ne pažodinis temos iliustravimas, o savita, originali koncepcija, atskleidžianti subjektyvų autorinį matymą. Kas tai bebūtų – ar erotiniu atspalviu nudažytos pusnys su netikėtomis akmenų atodangomis (tarsi nuorodomis į moters genitalijas, kurių banguotas linijas dar labiau suaktyvina ant puraus sniego krintantys šešėliai), ar pelkynuose nuvirtęs ir laiko apnašomis apsitraukęs medžio kamienas (kaip dar viena aliuzija, netikėtai vaizduotę kreipianti anatominių žmogaus kūno dalių atpažinimo link) – visa tai yra asociacijos, iššauktos autoriaus sąmoningai sukonstruoto vaizdinio. Todėl jau nereikia papildomų pastangų, kad užsimezgęs kūrinio ir suvokėjo dialogas išsirutuliotų į viešą ginčą parodinėje erdvėje.

Atsitiktinumo žavesys

Kaip dar viena neįprasta fotografinė diskusija nuogo kūno tema pateikiamas visiškas fotografavimo proceso atsisakymas.

Anoniminių viešai internete eksponuojamų vaizdų panaudojimas ne tik pakeičia nusistovėjusį kūrybinį procesą, bet ir demaskuoja autoriaus norą pakoketuoti su suvokėju. Trys į “Google” įvesti anglų kalbos žodžiai – skin, body, nude (oda, kūnas, nuogas) tampa žaidimu sąvokomis ir vaizdais, kurie ir lemia pasirinkimą. Pagrindinė sąlyga – atsitiktinumas – išlieka gaji ne tik kuriant, bet ir kūrinio suvokime. Ekspozicinėje erdvėje kybantis padidintų kūno fragmentų kratinys kinta nuo mažiausios oro srovės, kaskart konstruodamas vis kitą bendro vaizdo suvokimo versiją.

Tenka apgailestauti, kad gana lanksti ir įvairioms interpretacijoms paslanki tema šįkart uostamiesčio fotomenininkų nebuvo iki galo išdiskutuota. Galbūt tam sutrukdė per ilgai tabu Lietuvos mene buvęs nuogas žmogaus kūnas, kuris šiandien įkyriai prašosi aptarinėjamas, taip nustumdamas į antrąjį planą visus kitus įmanomus temos eksploatavimo variantus.

by admin