Ar nevirs tabako fabrikas „Menų Maxima“?
Rimantė Švedaitė
Daugelyje Europos valstybių ištuštėjusiuose pramoniniuose pastatuose veikia kultūros industrijos. 1983-iaisiais įsteigtas tinklas „Trans Europe Halles“ (TEH) šiuo metu vienija 46 nepriklausomus kultūros centrus, įsikūrusius buvusiuose pramoniniuose arba kariniuose statiniuose. Vilniuje, buvusioje „Tiesos“ spaustuvėje, veikia „Menų spaustuvė“. O kokia linkme juda idėja buvusį tabako fabriką paversti Klaipėdos kultūros fabriku?
Pristatė konferencijoje
Apie tai diskutuota konferencijoje birželio 19-ąją. Jos metu Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra pristatė projekto „Buvusio tabako fabriko pritaikymas smulkiojo ir vidutinio verslo reikmėms. I etapas: galimybių studijos ir techninio projekto parengimas“ rezultatus.
Anot organizatorių, pagrindinis projekto tikslas – renovuoti ir viešajai kultūros infrastruktūrai pritaikyti nebenaudojamą urbanistinį objektą, taip skatinant verslumą ir konkurencingumą kultūros bei kūrybos industrijų srityse.
Būsimasis kultūros fabrikas – tai erdvė, sudaranti sąlygas aukštos kokybės alternatyvaus, netradicinio ir tarpdisciplininio meno kūrimuisi ir demonstravimui. Tai atvira erdvė bendradarbiavimui, institucija, jungianti meną kuriančius (menininkus), meną parduodančius (vadybininkus) bei meną vartojančius (visuomenę), skatinanti kūrybinių subjektų verslumą ir vystymąsi.
Ateities vizija
Dar šiais metais planuojama pateikti paraišką kultūros fabriko finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Pagal parengtą techninį projektą preliminari viso objekto vertė – maždaug 32 mln. litų. Už šias lėšas būtų rekonstruojama daugiau negu 3000 kv. m pramonės paveldo ploto, pastatytas apie 8000 kv. m naujas priestatas, sumontuota žiūrovų salių įranga.
Pabaigus visus numatytus darbus, komplekse įsikurs 300 vietų salė spektakliams bei kitiems renginiams, 100 vietų kino salė, 194 kv. m konferencijų salė su biuro patalpomis, įrašų studija, spaustuvė, šokių studijos, kūrybinės dirbtuvės, nedidelė kino studija, baras-klubas, kuriame galėtų vykti įvairūs koncertai.
Planuojama, kad pirmieji Kultūros fabriko „gyventojai“ galės įsikurti 2010 metais. Visi šie planai skamba be galo gražiai, tačiau šis projektas neišvengė ir kritikos, kuri buvo išsakyta ne tik konferencijos metu, bet ir iš praeivių uostamiesčio gatvėse.
Kritika ir pavojai
Iš paprastų piliečių ne kartą teko išgirsti nuomonę, kad tokio pobūdžio menų fabrikas Klaipėdai nereikalingas, nes mieste jau esantys kultūriniai pastatai nesulaukia deramos paramos. Griūva Dramos ir Muzikinis teatrai, renovacijos prašosi Žvejų kultūros rūmai, miesto biblioteka. Ne vienas kalbintas praeivis siūlė pinigus geriau skirti seniesiems kultūriniams pastatams ar net gatvių taisymui.
Žinoma, galima eiti lengviausiu keliu – parduoti pagal paskirtį nebenaudojamus pramoninius statinius ir už tas lėšas lopyti seno ir ekonomiškai nebeefektyvaus modelio kultūrinių organizacijų skyles.
Bet tokiu atveju kyla pavojus, kad neišvengsime dar vieno prekybos ir pramogų centro iškilimo pačiame Klaipėdos senamiestyje. Tai galutinai numarintų ir taip merdintį Klaipėdos senamiestį bei kirstų į paširdžius uostamiesčio kultūriniam gyvenimui.
Kultūros fabrikas
Nepriklausomi kultūros centrai, tokie, kaip būsimasis kultūros fabrikas, – tai naujo pobūdžio kultūros organizacijos, kurių vykdoma veikla dėl savo novatoriško požiūrio bei įvairių kultūros sričių sujungimo yra efektyvesnė už tradicinių kultūros įstaigų veiklą. Tai pripažįsta daugelis. Tačiau čia iškyla kiti klausimai. Kas bus šio fabriko šeimininkai? Kas galės kurti šio pastato erdvėse? Ar iš tiesų kelias bus atviras visoms menininkų grupėms?
Konferencijos metu organizatoriai išdėstė pagrindinius šios įstaigos veiklos principus, kurie skamba būtent taip:
* Menininkų saviraiškos („iniciatyvos iš apačios“) ir planingos veiklos („iniciatyvos iš viršaus“) balansas;
* Neatsiperkančios meninės veiklos ir atsiperkančios verslo veiklos balansas;
* Inkubavimo veikla, kurios tikslas – sudaryti sąlygas bei suteikti pagalbą kūrybiniams subjektams vykdyti savo veiklas (taip pat apims lengvatines patalpų naudojimo sąlygas);
* Pagrindinė „Tabako fabriko“ administravimo idėja – „nepririšti“ kūrybinio potencialo prie infrastruktūros, t.y. įstaigoje nebus formuojami menininkų kolektyvai ar išplėtota etatų struktūra.
Taigi planuojama, kad kultūros fabrike kursis menininkai, įmonės, dirbančios amatų, mados, dizaino, architektūros, kino, muzikos kūrimo, reklamos, vizualinių menų, leidybos ir kitose sferose.
Neturi „tėvų“
Pasibaigus konferencijai užvirė gana įdomi diskusija, kurios metu menininkai išsakė ir savo nuomonę apie šį projektą.
Benas Šarka pirmasis susirinkusiai auditorijai garsiai išklojo ne tik savo, bet ir daugelio pašnibždomis gvildentą poziciją. Menininkams pirmiausia įtarimą kelia projekto seka, kodėl viskas prasideda nuo „viršaus“.
Palyginti su kitų šalių patirtimi, kuriose tokio pobūdžio veikla skaičiuoja dešimtmečius ir turi gilias tradicijas, Klaipėdoje besikuriantis kultūros fabrikas nėra savaiminis dalykas. Užsienio šalyse šis judėjimas prasidėjo keičiantis tradicinei pramonei. Miestų centruose viena po kitos užsidarinėjo gamyklos, jos kėlėsi į modernesnius pastatus, esančius toliau nuo miesto. Apleistose patalpose vieni po kitų nelegaliai pradėjo kurtis menininkai. Ištuštėjusiuose pastatuose jie kūrė savo dirbtuves, vienijosi į grupeles. Taip po vienu stogu ir gimdavo skirtingų meno sričių atstovų dirbtuvės, vėliau susijungusios į įvairias organizacijas, nuo kurių prasidėjo kultūros ir menų fabrikai.
O Klaipėdoje užgimsiantis kultūros fabrikas neturi savo „tėvų“. Todėl neramu, ar naujai pastatytame fabrike menininkai galės jaustis kaip savo virtuvėje.
Menas ir verslas – kartu
Nepaisant kritikos, reikia pripažinti, kad menų fabrikas Klaipėdai išties reikalingas. Pirmiausia kuriančiam jaunimui. Tačiau kieno pinigais bus išlaikoma nauja kultūros erdvė ir kultūros fabrikantai?
Konferencijos metu ne kartą buvo pabrėžiama pozicija, kokia svarbi yra kūrybinės pramonės įmonių ir industrijų plėtra, smulkiojo ir vidutinio verslo organizavimas.
Kuomet į vieną sakinį patenka žodžiai „kultūra, „menas“, „verslas“, „pelnas“ ir „pinigai“, nieko gero nelauk. Ne vieną suinteresuotą šiuo projektu jaunuolį nuvylė organizatorių dėstoma politika, kad būsimasis kultūros fabrikas turės pats save išlaikyti ar net nešti pelną. Jaunimas savo idėjas galės realizuoti tik ruošdamas projektus skelbiamiems konkursams. O kokia tikimybė, kad jų projektai bus patvirtinti? Maža. Maža, kadangi jaunas, vadinasi, nepatyręs biurokratas. Maža, nes geros idėjos ne visuomet gali atnešti pelną. Maža, tai parodė ir į konferenciją susirinkusi auditorija, kuri kažin ar ruošiasi užleisti šią vietą jaunajai kartai.
Vienas pagrindinių kone kiekvieno TEH centro tikslų: sudaryti sąlygas nepriklausomiems, jauniems, pradedantiems ar norintiems išsiveržti iš esamos kultūros infrastruktūros menininkams kurti ir parodyti savo darbus.
Ar jaunoji karta turės galimybę parodyti save, savo darbus, kūrybą naujajame Klaipėdos kultūros fabrike, paaiškės tik šiam atvėrus duris.
