Artistas


Bėga, nubėga sekundė, vejasi
ją valanda, pastaroji – į parą.
Taip ir praeina mano gyvenimas,
išgrojęs gamą gerą, negerą.

Bet visi ilgimės to, kas neduota,
o rankos trumpos, nenusiskinti.
Einam, pailsime, sugeriam nuodą
ir tarsi scenoje imam vaidinti.

Tu būk Pelenė, aš asistuosiu
trečiąjį brolį juodvarniu virtusį.
Savąjį dangų išdovanosiu
tiktai už lūpas vyšniomis sirpusias.

Vasaras keičia rudenys, žiemos
stingsta į ledą, pusnį išsupę.
Ir vėl pavasaris, žiedlapių dienos
į delnus gula vystomos rūko.

Man tu šypsaisi, aš toks išblyškęs,
širdis lyg laikrodis senas, vis genas
žvilgsnį, išryškina tik blankią blykstę
mano gyvenimo buvusio, menamo.

Ratu vis ratuose, kur benulėksi?
Taip ir dardi į pakalnę, dvejoji:
Sparnus išskleisi, skrist ar pajėgsi?..
Galvas nuleidę pagerbia žmonės.

onutele

by admin