Atrastos vietos, arba „Antiloxų“ desantas Palangoje
Išskirtinis meno įvykis Lietuvos pajūryje: andergraundo menininkų grupė „Antiloxai“ merdėjančiame Palangos vasaros parodų paviljone nuo rugpjūčio 9-osios atvėrė kūrybines erdves – dirbtuves bei vietą darbų ekspozicijai, kurios veikia iki rugsėjo pabaigos.
Rita Bočiulytė
Susibūrė bendraminčiai
„Antiloxijoje“ gali reikštis ne tik dailininkai, bet ir poetai, muzikantai, aktoriai, fotografai, filmų kūrėjai, šokėjai ir kiti menininkai. „Antiloxų“ projektas „Atrastos vietos“ buria visus, kuriančius nekomercinį meną.
Šio projekto idėja kilo menininkei Meilei Sposmanytei, gimusiai Palangoje, dabar jau antrą dešimtmetį gyvenančiai ir kuriančiai Danijoje. Iš ten ji kasmet sugrįžta į savo gimtąjį miestą su naujomis iniciatyvomis ir savo kūriniais. Pernai Antano Mončio namuose-muziejuje M.Sposmanytė surengė autorinę parodą, reflektavusią niokojamus Palangos architektūros paminklus.
„Tą žiemą Palangoje sutikau keletą bendraminčių andergraundo menininkų bei jiems prijaučiančių – Raimondą Daukšą, Mariną Daukšienę, Mindaugą Špokauską-Špoką, kurie, pasirodo, yra sukūrę neformalią grupę „Antiloxai“, – pasakojo Meilė. – Atsirado bendrų minčių, kad reikia kažkaip gelbėti tą merdėjančią, estetišką, originalią senąją Palangos architektūrą. Tie pastatai, kurie dar nesudeginti, turi būti atiduoti menininkams, nes vis tiek jie stovi tušti. Pradėjau domėtis Skandinavijos šalių praktika šiuo klausimu ir radau bendraminčių Danijoje bei Švedijoje. Ten savivaldybės, kurioms priklauso tie tušti pastatai, atiduoda patalpas menininkams, ir jie įkuria ten meno rezidentūras. Taigi mes su R.Daukša pavasarį parašėme projektą ir pasiūlėme jį Palangos savivaldybei. Tačiau jis buvo visiškai nesuprastas ir atmestas. Tuomet šią vasarą vėl su tuo pačiu projektu nuėjome į Kultūros centrą ir Palangos merui pritarus gavome Vasaros parodų paviljono patalpas. Tad tokia būtų priešistorė.“
Nereali zona
O nuo rugpjūčio pradžios prasidėjo intensyvus darbas ir kūryba. Į palangiškių projektą įsijungė ne tik žinomi Lietuvos menininkai, bet ir talentingas Palangos jaunimas.
Kai buvo šilta, pradedantis filmininkas, kino mokslus studijuojantis Olandijoje Gintas Kvedaras filmus rodydavo tiesiog ant milžiniško skėčio lauke. Raimondas iš savo neišsenkamų archyvų atitempė senoviškų antikvarinių „raskladuškių“, padėjo švarios patalynės apsikloti, ir taip publika žiūrėdavo tuos filmus iki 2–3 val. nakties.
„Tai buvo visiška magija! Jauteisi tarsi patekęs į kažkokią nerealią zoną visame tame žėrinčiame Palangos „popsūchos“ ir komercijos fone“, – džiaugėsi Meilė. – Norėjome sukurti visiškai kitokią kūrybinę erdvę Palangoje. Ir, manau, mums tai pavyko.“
Per „Atrastų vietų“ atidarymą Gliukų teatro režisierius ir aktorius Benas Šarka parodė performansą – ritualą, kuriuo iš tikrųjų iššaukė lietų, nes jo jam verkiant reikėjo, kad nusiplautų molį, pridžiūvusį prie odos. Fotomenininkas Remigijus Treigys rodė savo video-
filmą „Kelias“ ir fotografijas, poetas ir eseistas Rolandas Rastauskas paskaitė savo ankstyvųjų eilių bei kartu su M.Špokausku-Špoku atliko keletą muzikinių improvizacijų. Prie „Antiloxų“ prisijungė viena geriausių Lietuvoje grafikos dizaino firmų „Mamaika“, menininkų grupė iš Šiaulių išeksponavo eilėraščius bei fotografijas.
Tai labai dinamiška paroda, vieni eksponatai keičia kitus. Ši erdvė atvira visų žanrų menininkams, kuriantiems nekomercinį meną. Joje R.Daukša įkurdino fantastiškus objektus, sukurtus iš pačių įvairiausių medžiagų bei daiktų, o Tomas Daukša – labai estetišką minimalistinę instaliaciją „Pušynas“. M.Sposmanytė rodo video-instaliaciją „Augalas“. Nežinoma vietinių grupė „Palesink genį“ čia pat pušyne „užveisė“ genių populiaciją. Sida Keblytė pastatė piramidę iš 1000 nieko nelaimėjusių loterijos bilietų. Grafikė Gražina Oškinytė eksponuoja minimalistinius kūrinius iš sintetinio pluošto. Audronė Urbonaitė pakabino Šventosios runomis peltakiuotas bures… Paskutinėmis rugsėjo dienomis „Antiloxai“ dar laukia svečių iš Vilniaus dailės akademijos.
Laukite tęsinio
„Kadangi parodų paviljonas jau maždaug 20 metų buvo naudojamas ne pagal paskirtį, tad kai kurios erdvės subjaurotos, deformuotos. Bet mes kūrinių ekspozicijai stengiamės panaudoti absoliučiai visas erdves – taip pat ir buvusią virtuvę, miegamuosius, likusius po anksčiau čia vykusių realybės šou“, – aiškino menininkai.
Jie įsitikinę, kad tas nuostabus, japonišką architektūrą primenantis elegantiškas pastatas yra sutvertas menui, todėl ten niekad neprigis jokie barai ar restoranai. Šią vasarą „Antiloxai“ jam įpūtė naują dvasią. Pastatui, be abejo, reikia kapitalinio remonto. Anot M.Sposmanytės, jeigu Palangos savivaldybė būtų suinteresuota remti „Antiloxų“ iniciatyvas, čia galima būtų įkurti modernaus meno centrą. Juolab kad Palanga kitais metais paskelbta Lietuvos kultūros sostine. „O vien tik stintomis ir dūdų orkestrais kultūros neužkiši“, – mano menininkė, tikinti, kad „Atrastos vietos“ netaps vienkartine nekomercinio meno iškrova, kad projektas sulauks tęsinio.
Juolab kad menininkų sumanymai neapsiriboja viena atrasta vieta. Unikali pajūrio gamta sudaro puikias sąlygas kurti ir žemės meną. Be to, Palangos savivaldybės žinioje yra ir daugiau tuščių, nenaudojamų patalpų. Menininkams tiks ir neveikiančios parduotuvės, vasarą tuščios mokyklos, apleisti sandėliai, buvusios siuvyklos, skalbyklos ir t.t. Miesto valdžiai davus leidimą, kūrėjai galėtų laikinai naudotis tais tuščiais pastatais kaip meno studijomis, dirbtuvėmis.
„Mūsų projektas atgaivintų ne tik pačius pastatus. Jis įneštų dinamikos į Palangos kultūrinį gyvenimą, praplėstų meninės raiškos galimybes už pastato ribų, būtų atsvara komerciniam menui, atvertų galimybes avangardinio meno raiškai“, – tikino menininkai.
Apie projektą
„Atrastos vietos“ – tęstinis meno projektas ir tarptautinė kultūrinių bei meninių mainų programa. Tai visų pirma menininkų, kultūros darbuotojų ir gyventojų susitikimai bei naujų kūrybos formų ieškojimai.
„Atrastos vietos“ yra atviros visiems, besidomintiems menu, kultūra, kitais žmonėmis ir vietovėmis. Projekte gali dalyvauti dailininkai, architektai, poetai, muzikantai, rašytojai, fotografai, aktoriai, choreografai. Projektas atviras menininkams, gyvenantiems Lietuvoje bei užsienyje, dalyvių amžius neribojamas.
Projekto metu rengiamos parodos, kuriami filmai, vyksta vaidinimai, viešos diskusijos ir paskaitos.
„Atrastų vietų“ programa prasideda kiekvieną rugpjūtį ir tęsiasi 1–2 mėnesius. Programos dalyviai kuria ir rodo kūrybos rezultatus Palangos negyvenamuose pastatuose ar prie jų.
Projektas „Atrastos vietos 2012“ Palangos vasaros parodų paviljone veiks visą rugsėjį. Norintieji dalyvauti kviečiami registruotis pas projekto koordinatorius R.Daukšą – tel. 8 616 49 770 ir M.Sposmanytę – meilesposman@gmail.com.
