 |
| Liudmila VĖGELIENĖ. Vasaros paprastumas. 2007 m. Monotipija, mišri technika, 63×94 cm. |
„Aukuras“ – festivalyje Kaliningrade
Pirmadienį Kaliningrado filharmonijoje prasidėjo VII tarptautinis J.S.Bacho festivalis, kurį atidarė Klaipėdos mišrus choras „Aukuras“.
Pasak Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade kultūros atašė Arvydo Juozaičio, šį ypatingą muzikinį reiškinį inicijavo Lietuvoje (Nidoje) gimęs žymus Rusijos vargonininkas Haris Grodbergas. Platų pasaulinį garsą įgaunanti muzikos ir teatro akcija Kaliningrade kasmet susilaukia naujų Lietuvos atlikėjų.
Prieš dvejus metus Kaliningrado filharmonijos scenoje P.Barco pjesę „Susitikimas“ (rež. Raimondas Banionis) vaidino Lietuvos teatro grandai Donatas Banionis, Regimantas Adomaitis ir Vytautas Tomkus.
Šiemet festivalį Kaliningrade pradėjo Klaipėdos mišrus choras „Aukuras“ (vad. Alfonsas Vildžiūnas). Lietuvos dainininkai kartu su Kaliningrado literatūriniu teatru ir japonų vargonininke Chiroko Inouė bei Maskvos fleitininke Svetlana Mitreikina atliko sintetinį meno kūrinį „Likimas. Muzikinis variantas“, kurio veikėjai – istoriniai Rytprūsių ir Europos žmonės, tarp jų – ir Kristijonas Donelaitis.
Pastarąjį projektą koordinuoja Lietuvos institutas, remia Lietuvos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade.
Stebėk, kaip gimsta menas
2-oji „Now Art Now Future“ grafikos bienalė „Esamasis laikas” savo kūrybines dirbtuves visuomenei pirmadienį atvėrė Kaune, o po savaitės ir klaipėdiečiai galės stebėti, kaip gimsta menas.
Kauno ryšių istorijos muziejaus kieme nuo liepos 23-iosios iki 28-osios vyksta bienalės „Workshop No.1“ – publika gali stebėti, kaip intriguojančius grafikos objektus kuria Lietuvos ir užsienio menininkai, ir pabandyti kurti su jais kartu – eksperimentuoti, klysti, būti apdovanota ir balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį. Gali dalyvauti visi, turintys savąją „Esamojo laiko“ viziją ir norintys tapti menininkais.
Liepos 30-ąją bienalė iš Kauno persikels į uostamiestį. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kieme iki rugpjūčio 4-osios vyks jos „Workshop No.2”. Dalyvaus 13 dailininkų. Oforto grupėje kurs latvės Sabina Vekmanė ir Liena Bondarė, vokiečiai Nilsas Dicazas ir Angelika van Vesemael, lietuviai Evaldas Mikalauskis ir Danutė Žalnieriūtė. Lino raižiniui atstovaus latvė Katrina Sauškina, vokietė Tina Flau, rusas Jurijus Stapakovas ir lietuviai Rasa Žmuidienė, Vilija Kneižytė, Edmundas Birgėla, Asta Norkutė.
„Išbandyti menininkus, išbandyti save, išbandyti naujas meno dirbtuves, išbandyti žiūrovus – toks mūsų tikslas”, – sakė vienas iš bienalės organizatorių KKKC direktorius Ignas Kazakevičius.
Meno kieme bus galima stebėti, kaip Lietuvos, Latvijos, Vokietijos ir Rusijos menininkai kuria bendrus kūrinius. Kaip aiškino I.Kazakevičius, menininkai remsis burtų keliu išsirinktu koncepcijos žodžiu ir šia tema kurs tik vieną dieną, o sukurtą grafikos klišės fragmentą perduos kolegai… „…Ir 7 dienas bus kaunamasi lino raižinio ir oforto grupėse, ir 7 dienas galerijoje matysite, kaip gimsta ar nyksta kūrinys, ir 7 dienas galėsite balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį”, – intrigavo jis.
Atvirų visuomenei grafikos dirbtuvių klaipėdietiškoje programoje – susitikimai su dailininkais, specialus Liepojos ir Rygos menininkų projektas „2>1”, svečio iš Sankt Peterburgo J.Stapakovo autorinė paroda, grafiko E.Mikalauskio ir menotyrininko I.Kazakevičiaus meno akcija „Homero konservai“.
Bienalę ir jos „vorkšopus” organizuoja KKKC, kaunietė menininkė Jūratė Rekevičiūtė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius.
Renginio šūkis: „Atrask meną šiandien, kad rytoj galėtum surasti save!“.
„Ateik ir palik savo atspaudą!“ – kviečia organizatoriai.
Klaipėdiečių knyga išleista Sovetske
Dviejų klaipėdiečių istorikių knyga apie karalienę Luizę, prieš trejus metus pasirodžiusi lietuvių ir vokiečių kalbomis, ką tik išleista ir rusiškai.
2007-ieji – Klaipėdos karališkosios istorijos metai. Sukanka daug svarbių istorinių jubiliejinių datų. Tarp jų minime ir 200-ąsias metines, kai Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas III su savo gražiąja karaliene Luize napoleonmečiu ieškojo prieglobsčio mūsų mieste, tada vadintame Memeliu.
Jame apsigyvenus šiai karališkajai porai su karališkuoju dvaru, miestas įgijo laikinosios Prūsijos sostinės statusą.
Tai buvo svarbus laikotarpis miesto plėtrai ir jo ekonominiam bei kultūriniam vystymuisi.
Tada buvo išleista daug svarbių nutarimų, tarp jų ir baudžiavos panaikinimo Spalio ediktas.
Liepos 6-8 dienomis Sovetske (Kaliningrado sritis, Rusija) iškilmingai paminėtos 200-osios Tilžės taikos sutarties metinės.
Surengta spalvinga Tilžės taikos sutarties pasirašymo inscenizacija, kurios atlikėjams kostiumai parsisiųsdinti net iš Peterburgo. Vakare iššauta 200 salvių…
Žymaus istorinio įvykio jubiliejui Sovetsko leidykla „Hasa“ jos savininkės Nadeždos Romaško iniciatyva išleido klaipėdiečių autorių Jovitos Saulėnienės ir Rasos Krupavičiūtės knygą „Ejo veličestvo Luiza“.
Ši knyga – tai anksčiau lietuvių ir vokiečių kalbomis išėjusios knygos „Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje. Königin Luize von Preussen in Memel“ (2004) papildyto rankraštinio varianto dalis.
Į rusų kalbą ją išvertė klaipėdietė Larisa Šeputienė. 1000 egz. tiražu išleistą knygą iliustravo Sovetsko dailininkė Liudmila Bortnik.
Knyga – suvenyrinė, aukštos poligrafinės kultūros. J.Saulėnienė džiaugėsi, kad ir rusiškai skaitantys gali susipažinti su prūsiškosios istorijos bei kultūros karališku puslapiu.
Vos pasirodžiusi ši knyga birželio pabaigoje pristatyta Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje. Jo darbuotojos – Meno bibliotekos vedėja Birutė Skaisgirienė ir Edita Leskauskienė – surengė puikų knygos „Ejo veličestvo Luiza“ pristatymą lietuviškai, rusiškai ir vokiškai kalbančiai auditorijai. Tai buvo šiltas ir informatyvus mūsų miesto multikultūrinės istorijos vakaras.
Žadina kultūrinę atmintį
Rugpjūčio 26-ąją Plungėje prasidės 2-asis tarptautinis Oginskio festivalis, kuris, kaip ir pirmasis pernai, visą mėnesį vyks istoriniuose kunigaikščių Oginskių dvaruose Plungėje, Rietave, Plateliuose, šiemet pasieks ir Žemaičių Kalvariją.
Šio festivalio meno vadovas Plungės miesto garbės pilietis, Klaipėdos miesto kultūros magistras, uostamiesčio Muzikinio teatro meno vadovas, dirigentas prof. Stasys Domarkas priminė, kad jo inicijuoto festivalio tikslas – išeiti iš siauro kultūros istorijos tyrinėtojų rato ir pasitelkus muziką kuo daugiau žmonių sudominti dvarų kultūros paveldu, garsinti meno puoselėtojų kunigaikščių Oginskių vardą.
„Festivalis vyks iki rugsėjo pabaigos. Dalyvaus labai rimti kolektyvai – Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos simfoniniai orkestrai.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras M.Oginskio dvaro žirgyne Plungėje grieš Dž.Verdžio „Rekviem”, Kauno simfoninis orkestras Rietavo bažnyčioje – V.A.Mocarto „Rekviem”.
Taip pat koncertuos moksleivių orkestrai, tokie, kaip iš talentingiausių šalies muzikuojančių moksleivių specialiai renginiui suburtas Oginskio festivalio simfoninis orkestras”, – vardijo S.Domarkas.
Pagrindiniai koncertai vyks M.Oginskio dvaro komplekse Plungėje, kur pagrindiniuose dvaro rūmuose dabar įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, o buvusiame žirgyne įrengta salė.
Festivalį antri metai organizuoja specialiai suburtas komitetas, kuriame – Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvydas Bakanauskas, M.Oginskio meno mokyklos direktorė Genovaitė Žiobakienė, iš Plungės kilę žymūs Lietuvos kultūros ir meno atstovai – dirigentai Juozas ir Stasys Domarkai, saksofonininkas Petras Vyšniauskas, dainininkė Giedrė Kaukaitė, kuriai šiemet suteiktas Plungės miesto gabės piliečio vardas, ir kiti.
Festivalį globoja Plungiškių draugija, vadovaujama Bronislovo Lubio.
„O remia mus ir Telšių apskritis, ir Plungės bei Rietavo savivaldybės, ir Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas. Ruošiamės. Manau, kad festivalis bus įdomus ir rimtas, nė kiek ne prastesnis nei pernai”, – sakė jo meno vadovas.
Vėl į festivalį atvyks Oginskių palikuonis – kompozitorius ir pianistas Ivas Zaluskis iš Didžiosios Britanijos.
„Jis anglų kalba yra išleidęs knygą „Oginskio genas”. Specialiai festivaliui pristatysime jos vertimą į lietuvių kalbą, kurį finansavo Plungiškių draugija”, – vieną iš renginio akcentų dar paminėjo S.Domarkas.
Anot jo, festivalio programa bus įvairi, bet ji kryptingai ves kunigaikščių Oginskių kultūrinės veiklos pėdsakais, išryškindama praeities atspindžius, atkreipdama dėmesį į dvarų kultūros paveldo situaciją Lietuvoje ir ateities perspektyvas.
