Balandžio karštligės diagnozė – šokis

Balandžio karštligės diagnozė – šokis

Kauniečių šokio teatras “Aura”, balandžio 5-ąją pasirodęs Klaipėdos dramos teatre, vėlgi imponavo ištobulinta šokėjų technika, tiesiog gimnastiška jų kūno plastika ir ypatingu muzikalumu.

VIOLETA MILVYDIENĖ
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros lektorė

Kiekvieną pavasarį, ypač balandį, atgijus gamtai, uostamiestyje pagausėja įvairių koncertų, konkursų, festivalių. Ne išimtis ir tai, kas vyksta šokio pasaulyje. Juolab kad šiuo gražiu metų laiku – balandžio 29-ąją pažymima Tarptautinė šokio diena, pradėta minėti 1981 metais Suomijoje. Tai diena, kuri suartina visus pasaulio šokio žmones. Šiandien šokis lenkiasi žiūrovui. Jis prabyla žmogaus kūnu į žmonių širdžis, protą ir vaizduotę…

Jau pirmąją šio mėnesio savaitę uostamiesčio šokio gerbėjus ,,palepino” gastroliniai spektakliai – A.Cholinos šokio teatro ,,Moterų dainos” ir dvi šiuolaikinio šokio trupės ,,Aura” kompozicijos. Kiek vėliau Šilutėje ir Klaipėdoje įvyko vaikų ir jaunimo šiuolaikinio šokio festivaliai, apie kuriuos taip pat maga parašyti – pasidalinti nors minčių nuotrupomis.

A/CH ,,Moterų dainos”

Šio šokio spektaklio premjera įvyko dar 1998-aisiais Nacionaliniame dramos teatre. Per septynerius gyvavimo metus jis buvo epizodiškai rodomas ir itin gausiai lankomas. Apkeliavęs ne vieną šalį, dalyvavęs tarptautiniuose festivaliuose, balandžio 4-ją sugrįžo į mūsų Žvejų rūmų salę.

Laikui bėgant, pakito šokėjų ir aktorių sudėtis, tačiau pats A. Cholinos kūrinys, kuriame dominuoja vidinis moters pasaulis, išliko toks pat nostalgiškas, plastiškas ir įtaigus.

Nors jame nėra ypatingos dramaturgijos, tačiau, sukomponuotas iš solo, duetinių, kelių masinių šokių, spektaklis turi vieną siužetinę liniją. Ją kuria skambančių Marlenos Ditrich dainų, choreografijos, režisūros bei scenografijos (M.Jacovskis), kostiumų, šukuosenų ir grimo (J.Statkevičius) sinkretizmas.

Ekspozicijoje iš denio tiesiai į apleistą karo metų prieplaukos kavinę su trimis besiilsinčiais padavėjais išnyra 18 moterų tamsiais ilgais paltais ir lagaminais rankose. Jos paeiliui pasakoja apie meilę, nusivylimą, vienišumą, ilgesį, svajones…

Tiesa, kai kurie fragmentai, ypač duetai, panašūs savo išorine forma, šokio stilistika ir leksika, bet skiriasi moters charakterio bruožų, emocinės būsenos atskleidimu.

Pačiais stipriausiais laikyčiau du monologus – ypač jaudinantį, giliai jausmingą Teodoros – A.Gineitytės šokį ir jam kontrastingą, utriruotai komišką R.Valiukaitės solo.

Visame vilniečių spektaklyje vyrauja harmoninga grakščių baleto artisčių kūnų kalbos ir dramatinės aktorių vaidybos sintezė. Manyčiau, tai ypač naudinga patirtis ir tiesiog malonumas atlikėjams, o būtent todėl ,,išlošia” ir žiūrovai – jie gauna savąją dvasinio peno dozę.

,,Auros” aura

Balandžio 5-ąją Klaipėdos dramos teatre buvo parodyta šokio teatro iš Kauno “Aura” dviejų dalių vakaro programa – šveicarų choreografės Klod Janos Roulin (Claude-Yane Roulin) kompozicija ,,Po audros”, įvardinta modernaus džiazo stiliaus kameriniu baletu, ir šios šiuolaikinio šokio trupės vadovės B. Letukaitės sukurtas spektaklis ,,Aseptinė zona, arba Lietuviškos sutartinės”.

Pirmasis – nebe naujas darbas, pasižymintis ypatingu muzikalumu bei ekspresyviai perteiktomis solistės (Lina Navardauskienė) išgyvenimų spalvomis.

Elitinio šiuolaikinio šokio spektaklis ,,Aseptinė zona, arba Lietuviškos sutartinės” (antroji pavadinimo dalis man nesuprantama) prieš porą metų Kaune buvo parodytas kaip eskizas, dabar kardinaliai transformuotas. Jau dalyvauta festivaliuose Vokietijoje, pelnė įvertinimus šiuolaikiška choreografija (už ją B.Letukaitė apdovanota Lietuvos teatrų sąjungos Kauno skyriaus įsteigtu ,,Fortūnos” diplomu), įspūdingo apšvietimo ir videoprojekcijos darna.

Choreografė savo kūrinyje ,,kvestionuoja globalius bendražmogiškus konfliktus, kylančius dėl teritorinių, politinių, socialinių, lyčių ir galų gale paties žmogaus viduje glūdinčių bei nuolat egzistuojančių apribojimų. Pasak jos, spektaklis siekia atskleisti išsilaisvinimo idėją, bandymus prasiveržti pro aplinkos ar netgi paties savęs susikurtą zoną”, – rašoma programėlėje (tiksliau apibūdinti neįmanoma).

Labiausiai imponavo ištobulinta atlikėjų (ypač merginų) technika, tiesiog gimnastiška kūno plastika, ,,laužytų” judesių ekspresija. Be to, originaliems šokio deriniams čia vykusiai pritaikyti muzikiniai kūriniai, o apoteoze tapo pakilus A.Chačaturiano valsas, tiksliai išreiškęs pagrindinę kompozicijos mintį – išsilaisvinimą.

Dar malonu, kad į trupę įsiliejo ir puikiai pasirodė klaipėdietis Muzikinio teatro artistas bei diplomuotas choreografas A.Jankauskas.

Degė ,,Gabijos” ugnelė

Ypatingas reiškinys Lietuvoje ir šauni tradicija – jau 11-ąjį pavasarį ruošiamas atviras moksleivių autorinio šokio konkursas – vėl išaugo į gyvą šalies masto renginį, kuriuo siekiama ugdyti jaunimo meninę saviraišką, propaguoti savitą kūrybą. Tiesa, jis vyksta Šilutėje, tačiau, reikia pripažinti, ten visada – publikos anšlagas, pulsuoja ypatingai šilta bei nuoširdi atmosfera, ko kartais negalima pasakyti apie didžiųjų miestų sales.

Į entuziastingosios mokytojos metodininkės A.Gužauskienės organizuotą konkursą balandžio 8-ją suvažiavo šokėjėliai iš visos Lietuvos – Vilniaus, Rokiškio ir Zarasų, Ukmergės, Elektrėnų ir Šiaulių, Klaipėdos, Mažeikių, Skuodo ir Šilutės.

Vertinimo komisija, į kurią, be šių eilučių autorės, buvo pakviestos Klaipėdos universiteto Menų fakulteto pedagogės S.Žilinskienė ir I.Stankevičienė, nebuvo itin nustebinta vaikų ir jaunuolių kūrybiniais darbais, – jie vis dar neįgyja originalumo ar išbaigtumo. Tačiau džiugu konstatuoti, kad panaudojama įvairesnė, ne tik estradinio ar mados šokio leksika bei muzika. Be to, šiek tiek tobulėja kai kurių jau anksčiau matytų grupių šokio atlikimo lygis, ryškėja šokėjų artistiškumas, sceniniai kostiumai estetiškesni.

Taigi laimėjo tie kūrybiniai darbai, kuriuose aukščiau minėti bruožai sudarė harmoningą visumą. Tačiau ir vėl kyla klausimas: ar tikrai jie sukurti pačių šokėjų jėgomis?..

Sužydėjo ,,Saulėgrąža”

Spalvinga trijų valandų trukmės “Saulėgrąžos” šventė, įvykusi balandžio 21-ąją Dramos teatre, – bendras vaikų ir jaunimo šokio studijos ,,Inkarėlis” (vad. I.Gelgutienė) ir šiuolaikinio šokio trupės ,,E.Zu” (vad. E.Zubrickienė), švenčiančios savo 10-ties metų veiklos jubiliejų, projektas. Tai jau trečiasis vaikų ir jaunimo grupių šiuolaikinio šokio festivalis, pavadintas išraiškingos gėlės vardu.

Gerą įspūdį paliko Palangos ,,Pajūrio“ ir Mažeikių ,,Niuanso” kompozicijos, iš kitų išsiskyrusios subtiliu skoniu, estetišku ir ekspresyviu judesiu.

Trupė ,,E.Zu” savo naujausius kūrinius (choreografija D.Binkauskaitės ir O.Kibickaitės) pristatė, panaudodama videoprojekciją. Tai savotiška naujiena tokiame festivalyje. Kauno choreografijos mokyklos auklėtinės pasižymėjo grakščia laikysena ir lengvu judesiu.

Gaila, tačiau persipynę vilniečių (,,Terpsichorės”, ,,Novos” ir ,,Druskos“) pasirodymai susiniveliavo. Be to, daugelyje šokių vyravo tie patys elementai, ypatingai panašios buvo parterinės frazės, t.y. gana skurdus choreografinis žodynas.

Gausiausias publikos ovacijas pelnė Klaipėdos universiteto Menų fakultetui atstovaujančių choreografijos katedros III kurso studentų grupė (vad. D.Binkauskaitė). G.Puleikytės, L.Geraščenko ir A.Jonykos kūrybinių kompozicijų fragmentai dvelkė akademiška dvasia ir natūralia jausmine gama. Galbūt tik pritrūko tobulesnės technikos, sinchroniškumo.

Festivalyje nuskambėjo dar vienas prasmingas akcentas – būsimųjų abiturientų išlydėjimas į tolimesnį kelią. Scenoje pasirodę paskutinį kartą, tą vakarą su trupe ,,E.Zu” atsisveikino devyni jos dalyviai.

,,Aguonėlei” – 100

Taip pavadintame Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros renginyje, skirtame lietuviško šokio pirmojo pasirodymo scenoje šimtmečiui, kartu ir Tarptautinei šokio dienai pažymėti, balandžio 29-ąją laukiama svečių iš Vilniaus kolegijos ir Telšių Šokio pedagogikos katedrų.

Rytą – 11 val. Prano Domšaičio paveikslų galerijoje vyks mokslinė teorinė konferencija, kurioje pranešimus skaitys minėtų katedrų pedagogai ir studentai, o pavakary – 17 val. koncerto „Aguonėlei – 100“ metu KU MF Choreografijos katedros didžiojoje salėje bus parodyti jų kūrybiniai darbai.

by admin