„Baltija” – pas P.Domšaitį

„Baltija” – pas P.Domšaitį

Helena Švanytė

Naujausia „Baltija” – paskutinį kartą apipavidalinta dailininko profesoriaus Algio Kliševičiaus (1950–2008) darbais. Jau nebe jo paties, jo dukros Aistės rankomis. Bet išlikęs profesoriaus braižas – poetiško nesvarumo ir tamsios gelmės jungtis. Niekas kitas negalėjo taip jo pateikti – tik Aistė Kliševičiūtė, sėdėdama savo tėvelio dirbtuvėje.

Gal todėl ir šiemečio literatūrinio-kultūrinio almanacho aptarimas vyko ne bibliotekoje, o Prano Domšaičio paveikslų galerijos salėje, prie dailininko A.Kliševičiaus kūrinių ekspozicijos. Ir niekas neprieštaravo – naujausio almanacho viršeliai išsaugojo buvusių, dar Algio darytų, „Baltijų” dvasią.

O kaip dėl turinio? Leidinį pristatė jo sudarytojai – Rimantas Černiauskas (kultūra ) ir Dai-nius Sobeckis (literatūra). Savo kūrybą skaitė almanacho autoriai Nijolė Kepenienė, D.Sobeckis ir Aleksandras Žalys. Naujomis mintimis savo publikacijas leidinyje papildė menotyrininkas Petras Šmitas ir literatūrologė Jovita Saulėnienė. O paskui pasipylė nemaloniausi dalykai – priekaištai sudarytojams.

Kodėl leidinyje, kuris remiamas Klaipėdos miesto savivaldybės, publikuojama tiek daug svetimų autorių – V.Rudžianskas, M.Zingeris, N.Raižytė, V.V.Landsbergis? Dar būtų suprantama, jei tų autorių kūriniai bylotų apie jūrą arba Klaipėdą, bet nėra nieko panašaus, o ir meninė V.V.Landsbergio poemos vertė kelia didelių abejonių. Apie tai kalbėjo poetas Jonas Kantautas. Kaip užsakomi kultūriniai straipsniai? Kodėl niekas neparašė apie muzikinį Klaipėdos miesto gyvenimą? Kur publikacijos apie miesto teatrinį gyvenimą? Savo priekaištus pareiškė muzikologė profesorė Daiva Kšanienė. Ar nevertėtų prie leidinio vėl sukurti redakcinę kolegiją, kuri padėtų atrinkti autorius, užsakyti straipsnius almanachui?

Atsakydamas į tuos priekaištus D.Sobeckis paaiškino, kad naujais vardais bandė praplėsti leidinio geografiją, jis tapo per daug provincialus. Kad provincija nėra geografinė sąvoka, pasisakė literatūrologas A.Žalys. Jo galva, provincialu bijoti prisipažinti, kad gyveni provincijoje. R.Černiauskas paaiškino, kad Leidybos fondo įstatai neleidžia honorarų auto-

riams įtraukti į leidinio sąmatą. Todėl sunku užsakinėti specialius straipsnius leidiniui. Kas nori rašyti veltui? Dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, apžvelgusi publikacijas apie dailę, pasigedo išsamesnės kultūrinio gyvenimo kronikos. Kai kurie svarbūs miesto kultūros faktai kronikoje neatsispindi. O juk ateityje tomis kronikomis naudosis istorikai. Šį kartą almanacho skaitytojai neturėjo priekaištų leidyklai dėl korektūros klaidų ir poligrafinės kokybės. „Baltiją” išleido Klaipėdos universiteto leidykla. Jau 23-iasis „Baltijos” almanachas pasiekė skaitytoją, o kaip bus toliau, nežinia. Ekonominės sąlygos tik sunkėja.

by admin