Bolzano „Europiada” nenustelbė prisiminimų
Praėjusių metų vasarą uostamiestyje it viesulas praūžusi Europos tautų kultūrų šventė „Europiada“ šią vasarą bandė išjudinti Šiaurės Italijos Alpių rimtį.
Dalia Grikšaitė
Į perpus mažesnį nei Klaipėda miestą – Bolzaną – sugužėjusi penkiatūkstantinė muzikantų, dainininkų ir šokėjų minia šventei baigiantis dažniau dalijosi nostalgiškais prisiminimais apie lietuviškąją „Europiadą“, nei žarstė komplimentus šiemečio renginio šeimininkams.
Klaipėda rinko komplimentus
Galbūt nekukli išvada, bet Pietų Tirolio kraštui, kad ir koks nuostabus jis bebūtų, nepavyko sukurti tokios nuotaikos, kokią šventės bendruomenė prieš metus išsivežė iš Lietuvos.
Nors prieš porą metų, dar pristatant Klaipėdą Šveicarijoje ir kviečiant Europos kolektyvus atvykti į Lietuvą, teko girdėti nemažai klausimų ir abejonių: kur tai yra, ar tai saugus ir ar apskritai pasiekiamas kraštas, ar verta į jį važiuoti, šiemet bet koks klaipėdietiškas ženklas buvo sutinkamas džiaugsmingai ir pagarbiai. Neretas dalyvis demonstravo iš mūsų „Europiados“ parsivežtus ir išsaugotus šventės atributus – skarutes, ženklelius, o pakalbinti net nedvejodami žadėjo, kad pirmai progai pasitaikius mielai sugrįš į Klaipėdos miestą. Dalyvavusieji tradicinėse „Europiados“ sekmadienio mišiose pasakojo, kad jas aukojęs kunigas pamoksle daug laiko skyrė Klaipėdos fenomenui, kuris, pasirodo, paliko didžiulį įspūdį daugybę švenčių mačiusiam šventikui. „Europiados“ bendruomenė neliko nepastebėjusi gyventojų svetingumo bei geranoriškumo, organizatorių rūpestingumo ir nesuvaidintos euforijos, lydėjusios ir gatvių pasirodymus, ir didžiuosius koncertus Vasaros estradoje.
Viso to pritrūko Italijoje. Atokiai už miesto esančioje uždaroje ledo arenoje vykusius didžiuosius koncertus stebėjo vos vienas kitas miestietis ir patys programoje dalyvavę kolektyvai. Galbūt dėl informacijos stokos bolzaniečiai tik šventei baigiantis „susigaudė“, kas vyksta, kodėl kaskart gatvėse patenki į dainų ar šokių sūkurį, ir miestas aktyviau subruzdo tik savaitgalį. O gal reikėtų pripažinti, kad vis dėlto teisus buvo Tarptautinio „Europiados“ organizacinio komiteto (TOK) prezidentas Bruno Peetersas, prieš metus Klaipėdoje konstatavęs, jog Rytų Europa dar tebeturi itin glaudų ryšį su tradicine kultūra, o Vakarų Europos visuomenės sparčiai tolsta nuo savo kultūrinių ištakų, ir net toks energijos kamuolys, kaip „Europiada“, sunkiai išjudina tenykščių miestų bendruomenes.
Sugrįš, tik – kada?
„Europiada“ sugrįš į Klaipėdą – tuo beveik neabejojo dauguma Bolzane sutiktų Tarptautinio organizacinio komiteto narių, atstovaujančių daugumai Europos valstybių. Atviru lieka tik klausimas – kada?
Oficialus Klaipėdos miesto tarybos kvietimas dar kartą šventę surengti uostamiestyje 2012-aisiais, kuomet miestas minės 760 metų jubiliejų, savo ryžtu nustebino organizatorius. Dar labiau – pradėta aktyvi reklaminė kampanija: kiekvienas šiemet Bolzane apsilankęs kolektyvas gavo nostalgišką fotoalbumą „Kviečiame sugrįžti į Klaipėdą!“ („Come Back To Klaipėda!“), saujelę lietuviškos karamelės ir nuoširdų paraginimą vėl apsilankyt Lietuvos pajūryje.
Toks Klaipėdos entuziazmas privertė gerokai sunerimti kaimyninių šalių atstovus. Estijos Tartu miesto pasiuntiniai neslėpė: jeigu lapkritį TOK priimtų Klaipėdos kvietimą 2012-aisiais vėl rengti šventę Lietuvoje, jiems kitąmet gresia sulaukti mažesnio svečių skaičiaus. Esą kolektyvai pasvarstytų, ar jiems keliauti į tolimesnį ir visai nepažįstamą Estijos miestą Tartu, ar palūkėti metus ir važiuoti į jau „patikrintą“ ir gerai užsirekomendavusią Klaipėdą. Kaimynai latviai taip pat sutrikę. Jie puoselėja planus „Europiadą“ 2013-aisiais pasikviesti į Rygą ir taip paminėti šios šventės viešnagės Latvijoje 10-metį… Visiems suprantama, jog toks scenarijus, kad šventė net trejus metus vyktų Baltijos regione – beveik nerealus. Tad lapkritį per TOK viršūnių posėdį, jau dabar prognozuojama, virs labai karštos diskusijos ir didelė kaimynų kova. Klaipėdai didelių šansų teikia asmeninė TOK prezidento B.Peeterso simpatija mūsų miestui, pozityvūs dalyvių atgarsiai ir tai, kad 2012-iesiems nebuvo gauta paraiškų iš Vakarų ar Pietų Europos miestų.
Akį džiugino pietiečiai
Ir vis dėlto Bolzano „Europiada“ turėjo kuo nustebinti. Iš visų Europos kampelių sudardėję dalyviai (daugiau nei 200 kolektyvų) buvo apgyvendinti didžiuliuose parodų rūmuose, suskirstytuose į daugybę miegamųjų. Irzlesni „europiadininkai“ skundėsi, esą tokiame knibždėlyne neįmanoma pailsėti, juolab kad kas vakarą prie paviljono prasidėdavo įspūdingi daugiataučiai dainų bei šokių vakarai, užsitęsdavę iki paryčių. Šventės kuluaruose netruko pasklisti, kad Bolzano „Europiada“ į istoriją bus įrašyta kaip didžiausias „tūsas“.
Trečioji mano matyta „Europiada“ buvo itin graži akiai dėl pietų valstybių kolektyvų gausos: ryškūs kostiumai, grimas, muzikos ritmika tiesiog užburiančiai veikė publiką. Beje, galime didžiuotis, kad daug aplodismentų sulaukdavo ir lietuviški kolektyvai, jų šiemet buvo aštuoni. Gal tik mes, įpratę prie savo tautinių dainų, šokių, kostiumų, nebepastebime, kokie jie originalūs, turtingi ir gražūs. Lietuvių pasirodymai nestokojo nei žiūrovų, nei fotografų dėmesio, ypač jeigu kolektyvuose nestigo geltonkasių lietuvaičių…
