Chorai varžėsi dėl gintaro prizų

Chorai varžėsi dėl gintaro prizų

S.Šimkaus chorų konkurso globėjas Klaipėdos meras R.Taraškevičius ir vertinimo komisijos pirmininkas prof. Janis Lindenbergas (Ryga) sveikino festivalio Didžiojo gintaro prizo laimėtojus – Talino vyrų chorą „Revalia“. Konkurso organizacinio komiteto pirmininkas R.Varnas (dešinėje) Didįjį gintaro prizą įteikė „Revalia“ choro vadovui H.Survai iš Talino. Petro Šmito nuotraukos

Stefa Rimkevičiūtė
Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos dėstytoja

Klaipėdiečių koncertu prasidėjusi ir dvi dienas trukusi chorinės muzikos šventė – XV tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas baigėsi, palikdamas stiprius emocinius išgyvenimus bei sukėlęs nemažai klausimų, taurių minčių ir ambicijų.

Per 15 kartų tobulintas ir išgrynintas renginys, į kurį pakvietus atsiliepė aukščiausius įvertinimus Europos ir už jos ribų įvairiuose konkursuose bei festivaliuose pelnę Estijos, Latvijos, Slovėnijos, Lenkijos ir Lietuvos mėgėjų chorai, organizacinio komiteto pirmininko Roberto Varno žodžiais, „teikia garbę, pripažinimą ir didžiulę bendrakultūrinę vertybę mūsų miestui, o kartu ir visai mūsų šaliai: tarptautinis chorų konkursas – vienintelis Lietuvoje“.

Vertino žymūs chorvedžiai

XV tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse dalyvavo 15 chorų. Laisvai pasirinkę programą a cappella, jie varžėsi keturiose kategorijose – mišrių chorų, lygių balsų, jaunimo ir vaikų. Chorus ribojo tik dalyvių skaičius (ne daugiau kaip 50 asmenų), pasirodymui skirtas laikas (14-15 min.) bei privalomi lietuvių kompozitorių kūriniai, padėję išryškinti chorų privalumus, o atlikėjams iš svetur suteikę puikią progą pažinti lietuvių kalbos ir chorinės muzikos savitumus bei pajausti jos dvasią.

Į šio jau europinio lygio kultūriniu reiškiniu tapusio konkurso vertinimo komisiją buvo pakviesti aukščiausios kvalifikacijos chorvedžiai, ne vieno prestižinio tarptautinio konkurso nugalėtojai. Tai žiuri pirmininkas – Latvijos muzikos akademijos profesorius Janis Lindenbergas, nariai – žymaus Lietuvos choro „Jauna muzika“ meno vadovas, Muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, kompozitorius Vaclovas Augustinas, Zalcburgo miesto Austrijoje chorų dirigentas ir „Mocarteumo“ pedagogas Arūnas Pečiulis, Estijos muzikos akademijos docentas, daugelio vyrų chorų ir dainų švenčių dirigentas Juris Rentas bei Klaipėdos miesto savivaldybės „Aukuro“ choro meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas.

Mažasis prizas – „Perpetuum mobile“

Į konkursą chorai atvyko gerai pasirengę. Kai kurie iš jų pademonstravo dideles vokalines galimybes, atlikdami įvairiu laikotarpiu sukurtas savo ir kitų šalių autorių ar išplėtotas liaudies dainas, sudėtingas naujosios muzikos partitūras. Atkreipė dėmesį dirigentų muzikinio mąstymo lygis, savita atlikimo estetika.

Konkursantams gerokai pasitarnavo palanki puikiam skambėjimui Klaipėdos universiteto koncertų salė bei nuoširdus klausytojų palaikymas. Galutinius rezultatus lėmė daugybė faktorių: tikslingai pasirinktas repertuaras, vokalo skambumas, jautrus intonavimas ir ansambliavimas, atlikimo techniniai ir meniniai aspektai. Svarbi ir koncertinė patirtis, kurios, be abejo, labiau stokojo mažiausieji – tik penkerius metus dainuojantis Grodzisko vaikų choras iš Lenkijos (dirigentas Martinas Lukašas Mazuras), užėmęs trečiąją vietą, Alytaus muzikos mokyklos jaunių choras „Lakštingalėlė“ ir Vilniaus Bernardinų bažnyčios giedojimo mokyklos vaikų choras.

Ryškiausias tarp jauniausiųjų (iki 16 metų) buvo Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos choras „Perpetuum mobile“ (dirigentė Beata Kijauskienė). Jo sėkmę lėmė pajėgumą atitinkanti programa, meninis kūrinių išbaigtumas, skaidrus ir skambus vokalas, galintis būti etalonu bet kuriam vaikų chorui. Jam buvo paskirta pirmoji vieta, įteiktas Mažasis gintaro prizas, taip pat Lietuvos chorų sąjungos apdovanojimas už geriausią konkursinę programą vaikų kategorijoje, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus specialieji prizai.

„Gintarėlis“ pralenkė „Gabiją“

Tenka apgailestauti, kad dėl neaiškių aplinkybių konkurso išvakarėse atsisakė jame dalyvauti Baltarusijos Minsko 133-iosios mokyklos berniukų choras „Salaveika“. Tad jaunimo chorų kategorijoje (nuo 16 iki 24 metų) pasirodė tik trys kolektyvai – Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos mišrus choras, antrąja vieta (šioje kategorijoje pirmoji vieta nebuvo skirta) įvertintas klaipėdiečiams gerai žinomas, turtingą ir plačią savo kūrybinės veiklos istoriją turintis Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras „Gintarėlis“ (dirigentas Juozas Kubilius) bei žymaus Lietuvos dirigento Klemenso Griauzdės prieš 40 metų įkurtas Lietuvos akademinio jaunimo chorų lyderis Vilniaus Gedimino technikos universiteto mišrus choras „Gabija“ (dirigentė Rasa Viskantaitė). Pastarajam atiteko trečioji vieta ir Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos specialus prizas už vertingiausią konkursinę programą jaunimo chorų kategorijoje. Šios grupės chorams teko nelengva užduotis įveikti privalomą kūrinį – subtilaus ir techniško atlikimo reikalaujantį žaismingą lietuviškos muzikos perlą – S.Šimkaus išplėtotą lietuvių liaudies dainą „Oželis“.

Intrigavo latviai ir estai

Lygių balsų kategorijoje varžėsi trečiąsias vietas laimėję Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis (moterų) choras „Cantate Domino“ (dirigentas Rolandas Daugėla) ir Šiaulių universiteto merginų choras „Littera“ (dirigentė Marija Žibūdienė). Šioje grupėje intrigavo chorai iš Latvijos ir Estijos.

Rygos moterų choras „Ausma“ (dirigentas Janis Zirnis) įvertintas antrąja vieta ir apdovanotas Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ prizu už privalomojo kūrinio geriausią atlikimą. Tai choras, įkurtas prieš 46 metus, turintis turtingą ir įvairų pasaulietinės ir sakralinės muzikos repertuarą, itin plačią ir sėkmingą koncertinių pasirodymų geografiją.

Estijos kamerinis vyrų choras „Revalia“ įkurtas berniukų choro pagrindu prieš 25 metus to paties dirigento Hirvo Survos. Choro gyvavimo praeityje – kylančia kreive įgytas pripažinimas Taline ir gautas Grand Prix Britanijos tarptautiniame vyrų chorų festivalyje. Tad į Klaipėdą jis atvyko su didele chorinio dainavimo ir koncertinių pasirodymų Estijoje, JAV, Kanadoje patirtimi ir ambicijomis. Chorui buvo pripažinta pirmoji vieta bei už savo šalies autoriaus kūrinio geriausią atlikimą paskirtas Lietuvos liaudies kultūros centro specialus prizas.

Abu pastarieji chorai konkurso vertinimo komisijos buvo pakviesti dalyvauti siekiant Didžiojo gintaro prizo.

Imponavo slovėnai, bet…

Mišrių chorų kategorijoje trečiosios vietos atiteko Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kameriniam chorui „Cantate Domino“ (dirigentas Rolandas Daugėla) ir Rygos jaunimo kameriniam chorui „Vecriga“ iš Latvijos (dirigentas Dace Slava).

Ypač imponavo prieš 12 metų savo koncertinę karjerą pradėjęs mišrus choras iš Slovėnijos „Viva Brežice“ (dirigentė Simona Rožman Strnad). Tai choras, turintis sodrų, plataus skambesio vokalą, parodęs ypatingą reiklumą atliekamų kūrinių detalių kokybei ir interpretavimo visumai. Žiuri jį įvertinus pirmąja vieta, jis taip pat pateko į finalą. Žinia buvo sutikta audringais plojimais bei tarp žiūrovų salėje iškelta Slovėnijos valstybine vėliava. Šis choras pademonstravo ne tik gerą meninio atlikimo lygį, bet ir puikią lietuvišką tartį su itin subtiliu tikslumu ir išraiškingumu atlikęs privalomąją interpretaciškai kaprizingą ir subtilią S.Šimkaus dainą „Nakties tylumoj“.

Tačiau Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos specialus prizas už geriausią šio kūrinio atlikimą buvo įteiktas dainavimo kultūra, malonaus tembro ir lanksčiais balsais pasižyminčiam Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros centro Žvejų rūmų mišriam chorui „Cantare“ (dirigentas Artūras Dambrauskas), užėmusiam antrąją vietą.

Laimėjo „Revalia“

Visi trys į antrąjį etapą pakviesti chorai turėjo atlikti laisvai pasirinktą 20 minučių programą ir padainuoti savo šalies autoriaus kūrinį, parašytą po 1995 metų.

Nepaisant Slovėnijos mišraus choro „Viva Brežice“ ir Rygos merginų choro „Ausma“ didžiulių pastangų atliekant sudėtingą programą, žiuri sprendimu pergalę iškovojo estai – 30-ies vyrų skardžiabalsis, daug įtaigios vidinės jėgos ir pasitikėjimo turintis bei puikiai vokalą ir jo tembrus įvaldęs „Revalia“ choras. Ir nėra ko stebėtis. Juk nuo seno Estijos vyrų chorai garsūs pasaulyje; užtenka prisiminti Gustavo Ernesakso akademinio vyrų choro šlovę, jis ne kartą koncertavo Lietuvoje ir Klaipėdoje.

Sveikindamas nugalėtojus ir įteikdamas dailininko Vytauto Karčiausko sukurtą Didįjį gintaro prizą, Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius apgailestavo, jog jis priklausys ne klaipėdiečiams. Chorų varžytuvės baigėsi dar vienu Mažojo ir Didžiojo gintaro prizų laimėtojų pasirodymu.

Solidesnis nei tikėjosi

Džiugu, kad renginys tampa vis plačiau žinomas Europoje, pripažįstant ir tą faktą, jog ne vienas laurus kitose šalyse skynęs choras pasijuto patekęs į solidesnį konkursą nei tikėjosi.

Konkurso metu vyko chorų dirigentų ir vertinimo komisijos narių susitikimas ir diskusija apie įvairių šalių chorinio meno tendencijas, išsakyti vertingi samprotavimai. Pertraukų metu buvo rengiami dalyvių koncertai „Draugai draugams“. Konkurso atidaryme dainavo klaipėdiečiai – praėjusių konkursų Didžiojo gintaro prizo laimėtojai – E.Balsio menų gimnazijos choras (dirigentė Z.Kariniauskienė) ir mišrus choras „Aukuras“ (dirigentas A.Vildžiūnas).

Konkursinę šventę pajuto ir Šiaulių bei Nidos gyventojai, kurių bažnyčiose koncertavo estų „Revalia“ kamerinis vyrų choras, Palangos – latvių Rygos moterų choras „Ausma“, o Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje giedojo Vilniaus Bernardinų bažnyčios giedojimo mokyklos vaikų choras.

Klaipėdos jaunimo chorų dovana konkurso dalyviams ir svečiams, belaukiant vertinimo komisijos verdikto ir apdovanojimų, buvo koncertas, kuriame dainavo Vydūno vidurinės mokyklos vaikų choras (dirigentas A.Girdzijauskas), „Ąžuolyno“ gimnazijos jaunimo mišrus (dirigentė D.Pilipavičienė), Klaipėdos kolegijos Muzikos pedagogikos fakulteto (dirigentė V.Valeikienė) chorai bei R.Vindžigalskienės parengtos mažųjų ir jaunimo ansamblio „Keberiokšt“ grupės.

Pagerbia Stasį Šimkų

Didelės padėkos verti šios šventės organizatoriai – renginio koordinatorius Robertas Varnas ir pagrindinis kontaktinis asmuo bei konkurso vertinimo komisijos sekretorė Judita Kiaulakytė, su profesine nuojauta atlikę sudėtingą ir daug laiko reikalaujantį darbą. Kokiu rakursu bepažvelgsi, žmonių bendravimas per daugelio kartų įvairių tautų sukauptas amžinas ir nekintamas dvasines vertybes, įkūnytas ir perteikiamas choriniu skambėjimu, – neįkainojamas turtas. Tik ar pakankamai tuo pasinaudojame? Išleistas V.Blūšiaus lietuvių ir anglų kalbomis parengtas kokybiškas ir informatyvus leidinėlis, atspausdintos gražios afišos, tačiau trūko didesnio publikos dėmesio.

Kas dveji metai rengiamu tarptautiniu chorų konkursu pagerbiamas Klaipėdai ir visai Lietuvai daug nusipelniusio Stasio Šimkaus – dirigento, kompozitoriaus, konservatorijos įsteigėjo, subūrusio simfoninį orkestrą ir parengusio daug veiklių muzikų, – atminimas. Atėjo laikas pagalvoti ir apie S.Šimkaus skulptūrinio paminklo sukūrimą. Atrodo, taip ir laukia savojo Maestro šalia miesto Koncertų salės, kurioje S.Šimkui diriguojant vyko simfoniniai koncertai, esantis nedidelis parkelis. Bet jis dar nesutvarkytas.

by admin