„CzechoBalt“: laisvi kaip paukščiai
Lapkričio 18-ąją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje efektingu koncertu finišavo unikalus, net kelis metus drauge generuotas lietuvių ir čekų muzikinis-multimedijinis projektas „CzechoBalt“.
Danguolė Vilidaitė
Jis tarptautiniu lygiu sujungė kūrybines įvairių muzikos stilių – klasikinės, džiazo, elektroninės ir populiariosios – bendradarbiavimo idėjas. Klaipėdos publika, niekada negalėjusi pasigirti multimedijinių projektų gausa mūsų mieste, šį kartą visus aplenkė – kol kas yra vienintelė Lietuvoje jį išgirdusi.
Tarptautinė komanda
Šio projekto dalyviai – garsus klarnetų kvartetas iš Čekijos „Clarinet Factory“ (Ludekas Baura, Vojtekas Nydlas, Petris Valašekas, vadovas – Jindrichas Pavlišas), didžėjus ir elektroninės muzikos kūrėjas, studijos „Idee Fixe“ garso montavimo ir redagavimo specialistas Eugenijus Konstantinovas (labiau žinomas kaip DJ Genys), videožokėja Eglė „Suckmafinger“ Eigirdaitė, Klaipėdos muzikinio teatro stygininkų grupė, dirigentas ir projekto vadovas – kompozitorius Vladimiras Konstantinovas. Kiekvienas iš jų, įsitikinau, – tikras savo srities profesionalas.
Be apribojimų
„Crossover“ muzikavimo maniera, vyravusi koncerte, pastaraisiais metais ypač madinga Europoje – toks savotiškas naujos kokybės sukūrimas, derinant kelis skirtingos muzikinės kalbos garso takelius. Šio stiliaus pradininku Lietuvoje laikomas kompozitorius Linas Rimša. Žymesni jo multimedijiniai projektai matyti ir Klaipėdoje („Sutartinės Party“ ir „Intymumas“ (su pianistu Petru Geniušu ir baritonu Vytautu Juozapaičiu). Kažką panašaus į apibūdintą stilių girdėjome ir šių metų „Permainų muzikos“ festivalio koncerte „Garso ontologija“ su pianistais Rūta ir Zbignevu Ibelhauptais.
Tiesa, įvairių panašaus pobūdžio kompozicijų rašymas pasaulyje nėra naujiena, ne visoms joms tinka ir „crossover“ apibūdinimas. Ypač paskutiniaisiais dešimtmečiais muzikoje pastebima tendencija, kad ieškoma šiuolaikinės akademinės, klasikinės ir populiariosios muzikos žanrų bendrų sąlyčio taškų. Tokiuose bandymuose kartais pavyksta sujungti kardinaliai skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, amerikietis Glennas Branca kuria labai keistas ir įdomias simfonijas elektrinėms gitaroms.
Romantiška spalva…
„CzechoBalt“ šiame kontekste suskambo kaip gražus ir elegantiškas, malonus ausiai garsų gūsis, nuspalvintas lyrine-poetine spalva.
Muzikinė projekto medžiaga suderinta ypač profesionaliai. Matyti, kad buvo atliktas nepaprastas ir labai kruopštus kūrybinis darbas. Net sunku patikėti, jog didžioji jo dalis, idėjų mainai vyko internetinėje erdvėje.
Koncerto programa buvo sudaryta iš 20 kūrinių. Vienuose buvo svarbesnis styginių orkestras, kituose – klarnetai ar elektroninis DJ Genio solo. Man įdomesni buvo intensyvesnio charakterio „Wild goose“, trumpučiai „Tutti variation“, įnoringos ritmikos „Samba“, „Clar’n bass“ (bosinio klarneto pragrojimai ir kitose dalyse skambėjo gana efektingai). Kiekviena dalis savotiškai buvo kažkuo įdomi. Jei ne muzika, tai vaizdu, kartais mintis užpildydavo skaitoma poezija.
…ir džiazo inkliuzai
Gražu buvo žiūrėti ir klausytis, kaip trys skirtingos muzikinės kalbos, trys skirtingi muzikiniai sluoksniai papildo vienas kitą ir susilieja į bendrą tėkmę.
Klarnetininkų improvizacijos ir vokaliniai inkliuzai, elektroniniai didžėjaus palydėjimai visose kompozicijose skambėjo tiksliai ir rafinuotai – pridedant bosų, nedidelių aido efektų, papildomų melodinių ar ritminių linijų, imituojant pagrindines intonacijas. Nors kartais gal ir norėjosi didesnio tematinio kontrasto, stipresnių emocijų ir „decibelų“, stipresnio elektroninės muzikos pasireiškimo, kad ir „pigesnių“ efektų.
Kiek nuobodokas, dirbtinis šiame vakare man atrodė poezijos panaudojimas. Dažniau priminė sausą enciklopedinę informaciją, o ne poeziją (skaitovas – Ramūnas Kaubrys). Nors pagrindinis teksto ir vaizdo dėmesys, skirtas paukščiams, visai suprantamas – kūrybinis įkvėpimas menininkus dažnai pakylėja virš įvairiausių stereotipų ir taisyklių, kaip ir dangaus skrajūnai, jie laisvai migruoja, kirsdami žmonių nustatytas sienas.
P.S.: Pagrindinis projekto tikslas – „muzika be apribojimų“, „muzika be sienų“, atrodo, šįkart buvo įgyvendintas su kaupu. Ir ne tik muzikoje. Skirtingų stilių sintezė pritraukė įvairesnių sluoksnių melomanus. O jaunosios kartos dominavimas renginyje tik dar kartą patvirtino, kad tokio tipo kokybiškų multimedijinių projektų Klaipėdai labai trūksta. Dabar lauksime pažadėtosios „CzechoBalt“ kompaktinės plokštelės pasirodymo.