Dalia Bielskytė

Dalia Bielskytė


***
Paukšteli čiulbantis, išburki baltą rytą,
Po žalio vakaro ir raudonos nakties-
Pro langą vėjui ir gegužiui atdarytą,
Paukšteli čiulbantis, išburki baltą rytą,
Žibuoklėm kvepiančiu lietum nulytą
Ir Vaivos dryžą taką man nutiesk –
Paukšteli čiulbantis, išburki baltą rytą
Po žalio vakaro ir raudonos nakties.

***
Vėduoklėje paparčių suspindės
Žiedais balčiausiais nuodėmės vainikas –
Jį ant kasų man seserys uždės.
Vėduoklėje paparčių suspindės
Auksinė ašara užgesusios žvaigždės,
Sukūkčios angelėlis pavainikis –
Vėduoklėje paparčių suspindės
Žiedais balčiausiais nuodėmės vainikas.

***
Pro langus ir kaminus mintys ištrūksta į pievas,
Lyg senos pamišėlės spardo geltonus lapus,
Sukurpia dūdelę, nuo alksnio nulupusios žievę –
Pro langus ir kaminus mintys ištrūksta į pievas –
Pro debesio plyšį žiūrėdamas juokiasi Dievas,
Jo juokas pabyra į žemę lyg šerkšnas trapus…
Pro langus ir kaminus mintys ištrūksta į pievas –
Lyg senos pamišėlės spardo geltonus lapus.

***
Pagirios nuo meilės lyg nuo vyno –
Piktos šmėklos ūbauja patamsy.
Žodžiai vakar saldžiai apsvaigino
Pagirios nuo meilės, lyg nuo vyno –
Ar rytojus išblaivys – kas žino?
Nerimo šuva paširdžiuos amsi –
Pagirios nuo meilės lyg nuo vyno –
Piktos šmėklos ūbauja patamsy.

***
Tekėk už manęs, upių upe,
Už kapinių aukšto kalnelio.
Širdy juodas varnas nutūpęs –
Tekėk už manęs, upių upe,
Kol klūpau ant kranto, kol klūpau
Prie tavo tikėjimo žalio,
Tekėk už manęs, upių upe,
Už kapinių aukšto kalnelio.
***
Graudūs dainų pakraštėliai, raudoni sparneliai
Liūdno voratinklio pirštuose virpa prieš mirtį,
Gijos tarp žodžių- tarp lūpų -tarp daugtaškių veliasi.
Graudūs dainų pakraštėliai, raudoni sparneliai
Sutrupa neišdainuoti ir gelia -ir gelia- ir gelia
Plyštančio liūdno voratinklio virpančią širdį.
Graudūs dainų pakraštėliai, raudoni sparneliai
Liūdno voratinklio pirštuose virpa prieš mirtį.

***
Balkite, balkite, mano mėnulių blakstienos.
Kriskite, kirskite, rasos, aušrelę akių.
Riskitės kūlvirtom skubančios perdegti dienos –
Balkite balkite, mano mėnulių blakstienos:
Žingsnis po žingsnio – pėdom basom į ražienas
Rugio ražu- kraujo parašu vis dar tikiu –
Balkite, balkite mano mėnulių blakstienos.
Kriskite, kirskite, rasos, aušrelę akių.

***
Liūdnos mano dienos atsisėda
Prie atodūsiais nukrauto švenčių stalo.
Valandas kramtydamos iš lėto
Liūdnos mano dienos atsisėda
Į išėjusiems paskirtą vietą-
Žvakė, tuščias indas, stalo galas,-
Liūdnos mano dienos atsisėda
Prie atodūsiais nukrauto švenčių stalo.

***
Ak tu, blezdinga, Dievo paukšteli,
Nusileidęs ant mano širdies!
Viduržiemy – šilta ir žalia!
Ak tu blezdinga, Dievo paukšteli,
Tavo valioj, tiktai tavo valioj
Į pavasarį tiltus nutiest!
Ak tu, blezdinga, Dievo paukšteli,
Nusileidęs ant mano širdies!

by admin