Debiutas, pranokęs visus lūkesčius

Debiutas, pranokęs visus lūkesčius

D.Kužmarskytės ir G.Zeicaitės dueto koncertas tapo viena didžiausių sezono staigmenų

Laima Sugintienė

Koncertinis sezonas – įvairialypis, intensyvus – artėja į pabaigą. Prasideda vasaros festivalių metas. Ir, atrodo, kai akademinis muzikinis gyvenimas eina diminuendo, kai vis dažniau šaltuoju metų laiku įprastą maršrutą „darbas–koncertų salė” keiti į gamtos viliones, įvyko didžioji staigmena. Ją net laikyčiau viena iš didžiausių viso koncerti-nio sezono staigmenų. Gal net pačia didžiausia.

Retas reiškinys

Staigmeną pateikė dvi jaunos ir žavios, balsingos ir artistiškos, subtilios ir temperamentingos, patyrusios ir perspektyvios dainininkės Giedrė Zeicaitė (sopranas) ir Dalia Kužmarskytė (mecosopranas).

Staigmena pavyko. Vienareikšmiškai ir be išlygų. Be dažno „gerai, puiku, bet…“.

Įvykio vieta – Klaipėdos universitetas (KU), Menų fakultetas (MF), koncertų salė. Data – gegužės 28-oji. Būtent ten ir tada įvyko dviejų menininkių dueto premjera.

Jei mišrus – moters ir vyro – duetas yra gana įprastas reiškinys, tai lygių balsų – iš tiesų retas. Na, dar dviejų vyrų kartais tenka išgirsti, bet niekaip nepamenu programos, kurią būtų atlikęs moterų duetas.

Tai po koncerto pabrėžė ir KU MF Dainavimo katedros vedėja prof. Valentina Vadoklienė. Ir prisipažino esanti šiek tiek „kalta“ dėl šio naujo ansamblio gimimo. Mat abi dainininkės, kaip papasakojo koncertą vedusi prof. dr. Daiva Kšanienė, neseniai pradėjo dirbti katedroje, todėl privalo pildyti įvairius planus, tarp jų – numatyti ir kūrybinę veiklą. Kaip prisipažino solistės, jos įrašė tokį koncertą, beliko jį įgyvendinti. Ir ačiū Dievui, kad įrašė…

Nors abi dainininkės klaipėdietės, abi mokėsi Stasio Šimkaus konservatorijoje, tačiau plačiajai visuomenei jos mažiau žinomos.

Jei D.Kužmarskytės pavardę įsiminė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro lankytojai – ji nuolat šmėžuoja afišose, nes dainininkė dažnai atlieka pagrindinius vaidmenis, tai G.Zeicaitės atliekamas kamerines programas yra girdėjęs tikrai nedaugelis. Tad užpildykime šią spragą. Cituoju koncerto vedėją…

Studijavo Lietuvoje ir Austrijoje

G.Zeicaitė solinio dainavimo studijas pradėjo 1987-aisiais Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje (R.Agafonovienės klasėje). 1991–1996 metais ji studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (dabar LMTA, prof. I.Milkevičiūtės klasėje), kurią baigė bakalauro diplomu. Nuo 1996-ųjų studijas tęsė Zalcburgo universitete „Mozarteum” (prof. L.Šukytės operos klasėje ir prof. B.Zakotniko kamerinio dainavimo klasėje). Ten jai įteiktas menų magistrės diplomas ir Lotte Lehammann garbės medalis už pavyzdingą mokslą.

Dainininkė yra pelniusi ne vieną tarptautinį apdovanojimą: 1988-aisiais Jaunųjų atlikėjų konkurse Klaipėdoje – antrąją vietą; 1997-aisiais Deutschlandsbergo „Ferruccio Tagliavini” konkurse – prizinę vietą; 1999-aisiais Prancūzijoje – Sir.Georgo Solti apdovanojimą; 2000-aisiais Austrijoje – Agnes-Jacobi prizą.

„Aix en provence” festivalyje (Prancūzija) solistė dainavo V.A.Mocarto operų pastatymuose, diriguojamuose dirigentų R.Jacobso ir M.Minkowski’o. Ji aktyviai dalyvauja įvairiuose Lietuvos muzikiniuose projektuose ir festivaliuose. Nuo 2007-ųjų G.Zeicaitė dėsto dainavimą KU MF.

G.Zeicaitė pagrindines soprano partijas atliko K.Monteverdžio, V.A. Mocarto, D.Čimarozos, E.Kavalieri, Dž.Pučinio, K.M.Vėberio, P. Čaikovskio operų pastatymuose. Solo partijas dainavo J.S.Bacho „Pasijose pagal Joną“, G.F.Hendelio „Mesijuje“, V.A.Mocarto „Magnificat“, „Karūnavimo mišiose“, J.Bramso „Vokiškajame Requem“. Dainų ir arijų koncertus surengė Lietuvoje, Rusijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Danijoje, Ispanijoje, JAV, Japonijoje.

Dainuoja Muzikiniame teatre

D.Kužmarskytė 1987 m. solinio dainavimo studijas pradėjo Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje (dėst. N.Mameniškienės klasėje). 1995-aisiais baigė Lietuvos muzikos akademiją (dabar LMTA). Jai suteikta operos dainininkės kvalifikacija. KU MF Dainavimo katedroje dirba nuo 2006-ųjų, dėsto solinį dainavimą.

Nuo 1995-ųjų D.Kužmarskytė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė. Sukūrė apie 30 vaidmenų, tarp jų ir daug pirmaeilių: V.A.Mocarto operoje „Don Žuanas” (Dona Elvyra), Z.Liepinšo roko operoje „Paryžiaus katedra“ (Flerdelisė), Dž.Boko miuzikle „Smuikininkas ant stogo” (duktė Ceitelė), Ž.Bizė operoje „Karmen“ (Karmen), K.Monteverdžio operoje „Orfėjas“ (Silvija, Viltis), Dž.Verdžio „Traviatoje” (Flora), J.Štrauso operetėje „Šikšnosparnis“ (Rozalinda), I.Kalmano operetėje „Čardašo karalienė“ (Silva), P.Abrahamo operetėje „Balius Savojoje” (Tangolita).

D.Kužmarskytė – 2000-ųjų tarptautinio konkurso „Gintarinė lakštingala“ laureatė. 2003-iaisiais apdovanota Kultūros ministerijos premija kaip geriausia metų atlikėja (už Maricos vaidmenį I.Kalmano operetėje „Grafaitė Marica”).

Dainininkė surengė rečitalius Lietuvoje, dalyvavo koncertuose, šalies bei tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

Pasirodymas – aukščiausios prabos

Dabar – apie koncertą. Jame viskas buvo aukščiausios prabos, aukščiausio profesionalumo lygio – ir programos sudarymas, ir jos atlikimas.

Koncerte skambėjo įvairių epochų, kraštų (visi kūriniai buvo atliekami originalo kalba, ypač puiki buvo vokiška tartis) bei žanrų muzika.

Startinį jaudulį nugalėjusios ir subtiliai, preciziškai, skoningai atlikusios baroko kūrėjo H.Perselio „Mes oro dvasios“ ir „Laumių duetą“ iš operos „Didonė ir Enėjas“, atlikėjos nuo pat koncerto pradžios prikaustė klausytojų dėmesį. Stulbinamas tembrų bei muzikos suvokimo panašumas, stiliaus pajautimas, idealus intonavimas bei lankstus frazavimas, artistiškumas, įtaiga ir nuoširdumas, laisva sceninė laikysena bei puiki išvaizda – visos šios savybės neleido klausytojui nė akimirkai atsipalaiduoti ir kartu su atlikėjomis vertė išgyventi tikro muzikavimo sukeliamą katarsį.

Nepriekaištingai atlikusios klasikinę programos dalį – Dž.Rosinio „Regata Veneciana“ bei V.A.Mocarto Grafienės ir Siuzanos duetą iš operos „Figaro vedybos“, dainininkės perėjo prie romantiko F.B.Mendelsono muzikos (skambėjo „Norėčiau savo meilę išlieti vienu žodžiu“ ir „Barkarolė“).

Egzotiškas koloritas skleidėsi L.Delibo „Rytiečių šokėjos dainoje“, išraiškingai polifoniškai pynėsi balsai Varlamovo romanse „Aušroje tu jos nežadink“.

Šis kūrinys koncerto dramaturgijoje buvo savotiška takoskyra prieš pradedant kopti į kulminaciją.

Po jo skambėję kūriniai vis labiau kaitino atmosferą, ar tai būtų ypač „aukšta temperatūra” išsiskyrusios A.Spiro „Beprotiškos naktys“, ar nostalgiškas populiarusis P.Čaikovskio Lizos ir Polinos duetas iš operos „Pikų dama“, ar Eglės ir Mirtos duetas iš lietuvių operos klasiko V.Klovos operos „Pilėnai“.

Po moterų duetų „aukso fondo“ – Ž.Ofenbachao „Barkarolės“ iš operos „Hofmano pasakos“ – atlikėjos pateikė didžiąją staigmeną: K.Sen Sansao „Bolero“.

Įspūdingai atskleistas ispa-niškas koloritas išprovokavo aplodismentų audrą ir bisui atlikėjos ypač artistiškai padainavo garsiąsias Dž.Rosinio „Kates“.

Atskirai derėtų išskirti ap-mąstytą kiekvienos programos dalies sceninį įvaizdį, judesį – viskas buvo interpretuojama tarsi mini spektakliukai.

Ką pradėjo – privalo tęsti

Prie debiuto sėkmės prisidėjo šaunios koncertmeisterės Olga Vasiljeva ir Vaiva Purlytė. Ypač džiugino profesionalus, skoningas ir stilingas pastarosios muzikavimas.

Koncertą vedusi prof. dr. D.Kšanienė papildė renginį profesionaliais ir išsamiais komentarais.

Salė, deja, nebuvo sausakimša. Tačiau joje galėjai išvysti visą Klaipėdos muzikinį elitą.

Įspūdžiai po koncerto buvo kaip reta vieningi – tokio lygio atlikėjos tiesiog privalo tęsti sėkmingai pradėtą veiklą, o Muzikinio teatro vadovybė – nepražiopsoti galimybės savo repertuarą papildyti veikalu, kurio neabejotinu traukos centru taptų šios dvi nuostabios artistės.

by admin